Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymas

Šio įstatymo paskirtis – sudaryti palankias sąlygas Lietuvos Respublikoje kurti ir diegti inovacijas.

Šis įstatymas nustato technologijų ir inovacijų sistemos sandarą, technologijų ir inovacijų politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas, technologijų ir inovacijų veiklą vykdančius subjektus, technologijų ir inovacijų veiklos finansavimą ir skatinimą.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede.

Atviros prieigos centras – atvirai prieinamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išteklių pagrindu veikiantis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens arba kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, teikiantis paslaugas, reikalingas moksliniams tyrimams ir (arba) eksperimentinės plėtros darbams atlikti.

Eksperimentinė plėtra – moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla, kurios tikslas – kurti naujus produktus ar procesus arba tobulinti jau sukurtus produktus ar procesus, taip pat kurti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius.

Finansinės inžinerijos priemonė – finansavimo priemonė, kuriai finansuoti ir (arba) vykdyti skirtos lėšos (ar jų dalis) grįžta ir pakartotinai naudojamos tiems patiems finansavimo priemonės kūrimo metu nustatytiems tikslams.

Ikiprekybinis pirkimas – mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros paslaugų, kurių Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5, išskyrus tas, iš kurių gauta nauda naudojama tik perkančiosios organizacijos arba perkančiojo subjekto (toliau – perkančioji organizacija) poreikiams tenkinti ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija arba kurios laikomos valstybės pagalba, įsigijimas, siekiant sukurti inovatyvųjį produktą.

Inovacija – naujas arba patobulintas produktas ar procesas (arba jų derinys), kuris reikšmingai skiriasi nuo ankstesnių subjekto produktų ar procesų ir kuris (produktas) yra pateiktas potencialiems naudotojams arba kuris (procesas) subjekto yra naudojamas, tai yra įdiegtas į rinką, viešojo valdymo, socialinę, kultūros sritį.

Inovacinė veikla – naujų arba patobulintų produktų ar procesų (arba jų derinių), kurie reikšmingai skiriasi nuo ankstesnių subjekto produktų ar procesų, kūrimo ir diegimo į rinką, viešojo valdymo, socialinę, kultūros sritį veikla.

Inovatyvus produktas – inovacinės veiklos rezultatas, kuris įdiegtas į rinką, viešojo valdymo, socialinę, kultūros sritį tampa inovacija.

Inovatyvus viešasis pirkimas – viešasis pirkimas, kai perkančioji organizacija, techninėje specifikacijoje apibrėždama perkamą objektą, įtraukia reikalavimus, kurie užtikrina, kad perkančioji organizacija įsigytų inovatyvių produktų, įskaitant gamybos, statybos, konstravimo ar kitus procesus, kurie geriausiai tinka efektyviai atlikti perkančiosios organizacijos funkcijas ar pasiekti strateginius tikslus, ir (arba) viešąjį pirkimą ir pirkimą, atliekamą vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje (toliau – viešasis pirkimas) vykdo pagal procedūras, kurios sudaro prielaidas ir paskatas tiekėjams pasiūlyti ir tiekti inovatyvius produktus.

Klasteris – ūkio subjektų ir (arba) mokslo ir studijų institucijų, ir (arba) kitų subjektų grupė, funkcionuojanti partnerystės principu ir kurios nariai veikia tarpusavyje įvairiose ekonominės veiklos ir iniciatyvų srityse, siekdami padidinti ekonominį savo veiklos efektyvumą.

Konkursinė technologijų programa – konkurso būdu atrinktų ūkio subjektų arba ūkio subjektų kartu su valstybės mokslo ir studijų institucijomis vykdomų eksperimentinės plėtros priemonių visuma, kurios rezultatai yra naujos technologinės žinios arba nauja technologijų infrastruktūra, arba nauji produktai, paruošti diegti į rinką.

Mokslo ir technologijų parkas – juridinis asmuo, kuris, teikdamas inovacijų konsultacines ir inovacijų paramos paslaugas, sudaro palankias sąlygas steigti ir plėtoti ūkio subjektus, vykdančius taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus bei diegiančius inovacijas.

Produktas – darbo pastangų rezultatas, įskaitant problemų sprendimo sprendinius, kuris gali būti pateiktas į rinką žmonių norams ir poreikiams tenkinti.

Technologija – tikslingas įrankių, mechanizmų, techninių priemonių, profesinių gebėjimų, sistemų ar organizacinių metodų kūrimas, naudojimas ir pažinimas, siekiant išspręsti problemą ar atlikti specifinę funkciją, įskaitant problemas ir specifines funkcijas socialinėje, kultūrinėje, humanitarinėje ir kitose srityse.

Neteko galios nuo 2022-03-31.

Valstybės pagalba – priemonė, atitinkanti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

Valstybės užsakymas inovacinei veiklai – valstybės ar savivaldybės institucijų pasiūlymas už atlygį sukurti inovatyvius produktus, reikalingus šių institucijų funkcijoms vykdyti.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) 2024/1689, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.

Technologijų srities paskirtis – užtikrinti valstybės kompetenciją technologijų srityje, padedančią kurti naujus produktus, ir gebėti tinkamai pasinaudoti pasauline technologijų pažanga.

Technologijų srityje vykdoma eksperimentinė plėtra apima naujų produktų sukūrimą ir parengimą rinkai. Vykdant eksperimentinę plėtrą gaunamos praktinės ir (arba) technologinės, ir (arba) verslo žinios ir kuriamas naujas produktas.

Technologijų srities veiklos rūšių – metrologijos, standartizacijos, akreditacijos ir kitų – reguliavimą nustato atitinkami įstatymai.

Kuriant naujus produktus atliekamų mokslinių tyrimų ir vykdomos eksperimentinės plėtros etapų rezultatų brandumo lygiui nustatyti naudojama technologinės parengties lygių sistema, kurios klasifikacinius principus apibrėžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Inovacijų srities paskirtis – skatinti šiame įstatyme nurodytus subjektus vykdyti inovacinę veiklą.

Inovacinė veikla skatinama vadovaujantis inovatyvumo (kūrybingumo) horizontaliuoju principu. Inovatyvumo (kūrybingumo) horizontalusis principas suprantamas kaip inovatyvių ir veiksmingiausių veikimo būdų paieška ir taikymas, efektyvus mokslo ir verslo bendradarbiavimas, mokslinių tyrimų ir mokslo pažangos rezultatų, naujų technologijų taikymas, kūrybiškų sprendimų paieška valstybei aktualiems iššūkiams įveikti, didesnės vertės, geresnės kokybės paslaugoms ir produktams visose valstybės veiklos srityse kurti.

Siekiant valstybės socialinės ir technologinės pažangos, moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacinė veikla skatinami ugdant asmenų kūrybingumą ir verslumą, stiprinant mokslines, technologines, praktines ir verslo žinias ir užtikrinant efektyvų jų panaudojimą, siekiant kurti naujas idėjas, jas įgyvendinti ir diegti.

Mokslo, technologijų ir inovacijų politikos veikla skatinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu. Mokslo, technologijų ir inovacijų politikos vystymosi kryptis nustato Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus. Mokslo, technologijų ir inovacijų politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius nustato Vyriausybė, tvirtindama Nacionalinį pažangos planą. Mokslo, technologijų ir inovacijų politikos pažangos uždavinių įgyvendinimo priemonės suplanuojamos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose.

Valstybės mokslo politiką formuoja Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos mokslo ir studijų politiką formuojančios institucijos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta ministerija inicijuoja valstybės mokslo politikos formavimo sprendimus.

Valstybės technologijų ir inovacijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją formuoja Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojanti ministerija).

Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytos ministerijos politikos formavimo sprendimus valstybės technologijų ir inovacijų srityse priima suderinusios su valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančia ministerija.

Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba (toliau – Taryba) sudaroma padėti Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą, siekiant strateginių, sisteminių ir tarpinstitucinių sprendimų, kurių reikia mokslo, technologijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti. Tarybos institucinę sudėtį tvirtina Vyriausybė, personalinę sudėtį – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

Taryba:

Taryba veikia Tarybos darbo reglamente nustatyta tvarka. Tarybos darbo reglamentą tvirtina Vyriausybė. Savo veiklai organizuoti Taryba gali sudaryti darbo grupes konkretiems tikslams pasiekti ir (ar) užduotims įvykdyti, pasitelkti socialinius ir ekonominius partnerius, ekspertus. Taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų informaciją, būtiną šio straipsnio 2 dalyje jai nustatytoms funkcijoms atlikti.

Valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojanti ministerija formuoja technologijų plėtros ir inovacijų politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.

Valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos funkcijos technologijų ir inovacijų srityse:

Valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojanti ministerija koordinuoja valstybės valdomų įmonių, biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė, įgyvendinančių technologijų ir inovacijų politiką, veiklą.