Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 2016-06-21

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

Pakeitimų istorija JSON API

Suvestinė redakcija nuo 2018-01-01

Įstatymas paskelbtas: TAR 2016-07-05, i. k. 2016-18827

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1509 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2016 m. birželio 21 d. Nr. XII-2472

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą Nr. VIII-1509 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

2 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiesiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams.

Nukentėjusiųjų gydymo ir medicininės reabilitacijos paslaugos kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

Apdraustasis asmuo – privalomai draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmuo, apie kurio draudimą teisės aktų nustatyta tvarka draudėjas pateikė pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui (toliau šis skyrius taip pat vadinamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniu skyriumi) ir už kurį jis mokėjo ar privalėjo mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas.

Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui, taip pat priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba profesinės ligos išmokos, nustatytos šiame įstatyme, priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (toliau – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas), bei priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos ir dalinio darbo išmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme.

Darbingumo netekimas – darbingumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba dėl susirgimo profesine liga. Netektas darbingumas išreiškiamas procentais. Jeigu nukentėjusysis miršta dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba dėl ūmios profesinės ligos, laikoma, kad netekta 100 procentų darbingumo. Darbingumo netekimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba susirgimo profesine liga Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba).

Darbingumo netekimo koeficientas (d) – vieneto dalimis išreikštas dydis, apskaičiuojamas netekto darbingumo procentą dalijant iš 100.

Darbo (tarnybos) vieta (toliau – darbo vieta) – vieta, kurioje asmuo dirba ar privalo dirbti darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas.

Draudėjas – darbdavys, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, taip pat valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga ar įmonė (toliau – įmonė), mokantys arba pagal įstatymus privalantys mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui.

Kompensavimo koeficientas (k) lėtinės profesinės ligos atveju – dydis, apskaičiuojamas pagal formulę k = (K1 x S1 + K2 x S2)/(S1 + S2). Čia:

1) K1 ir K2 – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai, taikomi atitinkamai už laikotarpį iki 1994 metų ir nuo 1994 metų, apskaičiuoti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) nustatyta tvarka;

2) S1 – pensijų draudimo stažo metų, pagal kuriuos apskaičiuotas koeficientas K1, skaičius;

3) S2 – pensijų draudimo stažo metų, nuo 1994 metų ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka įskaitomų valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) arba senatvės pensijos papildomai daliai apskaičiuoti, skaičius.

Kompensavimo koeficientas (k) nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba ūmios profesinės ligos atveju – asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų per paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo pabaigos užpraeito kalendorinio mėnesio, buvusio prieš nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba ūmios profesinės ligos nustatymo mėnesį, santykis su nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo ūmia profesine liga nustatymo metu galiojančiu užpraeito ketvirčio šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Šis koeficientas taip pat taikomas skaičiuojant netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kai asmuo, kuriam nustatyta lėtinė profesinė liga, pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą neturi teisės gauti valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) arba valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos.

Kompensavimo koeficiento (k) ribos – šio įstatymo nustatytoms išmokoms apskaičiuoti taikomas kompensavimo koeficientas, ne mažesnis kaip 0,25 ir ne didesnis kaip 3.

10.

Nelaimingas atsitikimas darbe (tarnyboje) (toliau – nelaimingas atsitikimas darbe) – įvykis darbe (tarnyboje), įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo (tarnybos) funkcijas ar būnant darbo vietoje (papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje), dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Nelaimingu atsitikimu darbe taip pat pripažįstamas su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susijęs įvykis, kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas.

11.

Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) (toliau – nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo) – įvykis, įskaitant eismo įvykį, darbuotojui vykstant į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbo vietos ir:

1) gyvenamosios vietos;

2) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;

3) vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ar pavalgyti metu;

4) kitos darbovietės.

12.

Nukentėjusysis – apdraustasis asmuo, kurio sveikatai yra padaryta žala dėl draudžiamuoju įvykiu pripažinto nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba dėl draudžiamuoju įvykiu pripažintos nustatytos profesinės ligos.

13.

Profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga.

14.

Šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (D) – Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje.

4 straipsnis. Asmenys, draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu

Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 6 straipsnio 4, 5, 8, 9, 10 dalyse.

5 straipsnis. Draudėjai

Šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytų asmenų draudėjai yra:

1) pagal darbo sutartį dirbančių asmenų darbdaviai;

2) valstybės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos;

3) socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigos;

4) bausmių vykdymo institucijos ir įstaigos;

5) įmonės ar įstaigos, kuriose mokiniai, studentai ir darbo biržos siųsti mokytis ar reabilituotis asmenys atlieka profesinės veiklos praktiką;

6) pataisos pareigūnų švietimo įstaigos, kuriose asmenys mokosi pagal profesinio mokymo programas (kursantai), vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos, kuriose arba kurių įvadinio mokymo kursuose mokosi asmenys, kurie yra pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (kursantai), karo mokymo įstaigos, kuriose studijuodami asmenys atlieka karo tarnybą (kariūnai);

7) įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros, kuriose asmenys atlieka savanorišką praktiką Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nustatyta tvarka;

8) valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.

6 straipsnis. Draudžiamieji įvykiai

Draudžiamaisiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms:

1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku;

2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą), taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas;

3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

Draudžiamaisiais įvykiais pripažįstami apdraustiesiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4, 5, 8, 9 ir 10 dalyse (išskyrus pataisos pareigūnų švietimo įstaigose pagal profesinio mokymo programas besimokančius asmenis (kursantus), vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose besimokančius asmenis, kurie yra pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (kursantus), bei atliekančius karo tarnybą studijuojant karo mokymo įstaigoje asmenis (kariūnus), įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms:

1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku;

2) dirbant draudėjo pavestus darbus (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą);

3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos, arba kai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas moka Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.

Draudžiamaisiais įvykiais pripažįstami ir su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susiję įvykiai, kurių metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas. Draudžiamaisiais įvykiais taip pat pripažįstami apdraustiesiems asmenims, kurie mokosi pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje pagal profesinio mokymo programas (kursantams), vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ir yra pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (kursantams) arba atlieka karo tarnybą studijuodami karo mokymo įstaigoje (kariūnams), įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos jų mokymo ir pratybų laiku.

Draudžiamaisiais įvykiais pripažįstamos nustatytos lėtinės profesinės ligos, kai nustatoma, kad nukentėjusieji, įsigaliojus šiam įstatymui, buvo draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu kaip šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti apdraustieji asmenys.

Draudžiamaisiais įvykiais taip pat pripažįstami šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems asmenims įvykę nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę šiais atvejais:

1) papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje;

2) pakeliui į darbą ar iš darbo;

3) kai įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu darbuotojas ieško naujo darbo;

4) apdraustiesiems asmenims atliekant įstatymų nustatytas valstybines, visuomenines ar piliečio pareigas, kai už tą laiką mokamas darbo užmokestis arba atitinkama kompensacija, nuo kurių mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

Asmenims, dirbantiems pagal nuotolinio darbo sutartį, draudžiamaisiais įvykiais pripažįstami tik tie nelaimingi atsitikimai ir ūmios profesinės ligos, kuriuos, dirbant darbdavio naudai, lėmė ar sukėlė darbdavio pateiktos medžiagos ar darbo priemonės, taip pat pats gamybos procesas.

Sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudžiamaisiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų priežasčių tyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai ir Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Vyriausybės tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais.

7 straipsnis. Nedraudžiamieji įvykiai

Draudžiamaisiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytų sąlygų.

Draudžiamaisiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių:

1) apdraustasis asmuo nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu nusižengimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus;

2) apdraustasis asmuo sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas;

3) apdraustasis asmuo sirgo liga, nesusijusia su darbu;

4) apdraustasis asmuo savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais);

5) prieš apdraustąjį asmenį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo.

Draudžiamaisiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko, ūmi profesinė liga pasireiškė esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir juos lėmė apdraustojo asmens neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais, jeigu apdraustasis asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šios dalies nuostatos netaikomos, jeigu apdraustojo asmens neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų buvo susijęs su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis.

8 straipsnis. Draudėjų pareigos ir atsakomybė

Draudėjai privalo:

1) užtikrinti, kad įmonėse būtų laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų;

2) užtikrinti pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, taip pat prireikus nugabenti nukentėjusįjį į sveikatos priežiūros įstaigą;

⋯

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.