Lietuvos Respublikos peticijų konstitucinis įstatymas

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio trečiojoje dalyje laiduojamos peticijos teisės įgyvendinimo tvarką.

Šis įstatymas netaikomas, kai piliečiai įgyvendina Konstitucijoje nustatytą:

Informuojant apie šio įstatymo III skyriuje nustatyta tvarka priimtus sprendimus, šiuos sprendimus ar vilkinimą juos priimti (neveikimą) skundžiant ir skundus nagrinėjant, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja šis įstatymas.

Norminis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybių institucijų priimtas ir paskelbtas daugkartinio taikymo teisės aktas, kuriame nustatomos individualiai neapibrėžtai asmenų grupei skirtos privalomos elgesio taisyklės.

Pareiškėjas – ne jaunesnis kaip 16 metų Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis arba tokių asmenų grupė, šio įstatymo nustatyta tvarka pateikę kreipimąsi.

Pareiškėjo atstovas – pirmasis kreipimąsi pasirašęs ar kitas jame nurodytas pareiškėjas arba Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka įgaliotas asmuo, įgyvendinantis šiame įstatyme numatytas visas pareiškėjo teises ar konkrečias kreipimesi ar atstovavimą patvirtinančiame dokumente nurodytas jam suteiktas pareiškėjo teises.

Peticija – šio įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjo asmeniškai arba per atstovą raštu pateiktas kreipimasis, kuris pripažintas peticija.

Peticijos teisė – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje laiduojama teisė kreiptis šio įstatymo nustatyta tvarka su prašymu ar siūlymu spręsti ne tik pareiškėjui, bet ir visai visuomenei ar jos daliai svarbų klausimą, kai tam reikia priimti, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios norminį teisės aktą.

Peticijų komisija – nuolatinė Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybės peticijų komisija, kuri sprendžia šio įstatymo nustatyta tvarka teikiamų kreipimųsi vertinimo, jų pripažinimo peticijomis ir peticijų priėmimo nagrinėti klausimus, nagrinėja peticijas ir teikia išvadas dėl peticijose pateiktų prašymų ar siūlymų tenkinimo.

Šiame įstatyme vartojama sąvoka „savivaldybės institucijos“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

Peticijų komisija sudaroma ir jos veikla organizuojama vadovaujantis šiuo įstatymu ir atitinkamai Lietuvos Respublikos Seimo statute, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme ir peticijų komisijos nuostatuose nustatyta tvarka. Peticijų komisija yra atsakinga ir atskaitinga ją sudariusiai valstybės ar savivaldybės institucijai.

Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisiją sudaro ir jos nuostatus tvirtina Seimas. Seimo Peticijų komisija nagrinėja peticijas dėl įstatymų ir kitų Seimo priimamų norminių teisės aktų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisiją sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Vyriausybės Peticijų komisija nagrinėja peticijas dėl Vyriausybės ir ministrų priimamų norminių teisės aktų.

Savivaldybės peticijų komisiją sudaro ir jos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės peticijų komisija nagrinėja peticijas dėl savivaldybės institucijų priimamų norminių teisės aktų.

Atlikdama šiame įstatyme nustatytas funkcijas, peticijų komisija turi šias teises:

Šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytų peticijų komisijų kompetencijai nepriskirtą peticiją kitoje valstybės institucijoje, kuri turi įgaliojimus priimti peticijoje pateiktam prašymui ar siūlymui įgyvendinti reikalingą norminį teisės aktą (toliau – kita institucija), nagrinėja peticijų komisijos funkcijas mutatis mutandis šio įstatymo nustatyta tvarka atliekanti kitos institucijos sudaryta komisija ar konkretus valstybės tarnautojas. Ši komisija sudaroma ar konkretus valstybės tarnautojas paskiriamas ir peticijų nagrinėjimas organizuojamas kitos institucijos nustatyta tvarka.

Siekiant viešinti peticijų komisijos veiklą, šią komisiją sudariusios institucijos interneto svetainėje turi būti skelbiama:

Skelbiant šio straipsnio 1 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją, gali būti nurodomi pareiškėjų ir jų atstovų vardai ir pavardės, tačiau viešai neskelbiami pareiškėjų ir jų atstovų asmens kodai ir kontaktiniai duomenys, taip pat informacija, galinti pažeisti asmenų teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą ar atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Pareiškėjų ir jų atstovų vardai ir pavardės skelbiami 5 metus nuo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos informacijos paskelbimo dienos.

Šio straipsnio 1 dalies 3–7 punktuose nurodyta informacija peticijų komisiją sudariusios institucijos interneto svetainėje paskelbiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo, informacijos ar nuomonės gavimo dienos, jeigu šiame įstatyme nenustatytas kitas paskelbimo terminas.

Kreipimusi gali būti prašoma ar siūloma spręsti žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ar įgyvendinimo klausimą, valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų reformavimo klausimą arba kitą ne tik pareiškėjui, bet ir visai visuomenei ar jos daliai svarbų klausimą.

Kreipimesi negali būti teikiamas toks prašymas ar siūlymas, kurį patenkinus būtų paneigiamos kitų žmonių teisės ir laisvės, keliama grėsmė Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai.

Kreipimąsi pareiškėjas arba jo atstovas teikia Seimui, Vyriausybei, savivaldybės ar kitoms institucijoms, atsižvelgdamas į šio įstatymo 4 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytų peticijų komisijų ar 4 straipsnio 6 dalyje nurodytų peticijų komisijos funkcijas atliekančių subjektų kompetenciją.

Kreipimasis turi būti pasirašytas pareiškėjo arba jo atstovo ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui pateikiamas raštu tiesiogiai, paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis teikiamas kreipimasis turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas tokiu būdu, kuris užtikrina elektroninę asmens atpažintį ir teksto autentiškumą.

Kreipimesi turi būti nurodyta:

Prie kreipimosi gali būti pridėti kreipimesi nurodytą prašymą ar siūlymą pagrindžiantys dokumentai ar jų kopijos, siūlomo norminio teisės akto projektas, kita su kreipimusi susijusi medžiaga. Prie kreipimosi taip pat pridedamas pareiškėjo atstovavimą patvirtinantis dokumentas, jo kopija arba atstovavimą patvirtinančio elektroninio dokumento nuorašas.

Gautas kreipimasis užregistruojamas atitinkamos institucijos dokumentų registravimo tvarka ir perduodamas vertinti peticijų komisijai. Apie kreipimosi užregistravimą ir perdavimą peticijų komisijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreipimosi užregistravimo dienos pranešama pareiškėjui ar jo atstovui nurodant kreipimąsi užregistravusią instituciją, kreipimosi registracijos numerį ir datą. Kreipimasis, kuris gautas ministerijoje, per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos persiunčiamas atitinkamai šio straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai ir apie tai per 3 darbo dienas pranešama pareiškėjui ar jo atstovui.

Anoniminis kreipimasis, kai negali būti nustatytas jį pateikęs asmuo, peticijų komisijos sprendimu paliekamas nenagrinėtas nevertinant jo turinio.

Kreipimasis, kurio turinys yra nesuprantamas arba pažeidžia etikos ar moralės normas, motyvuotu peticijų komisijos sprendimu paliekamas nenagrinėtas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos pranešama pareiškėjui ar jo atstovui.

Peticijų komisijos sprendimas kreipimąsi palikti nenagrinėtą neatima teisės pateikti kitą kreipimąsi, atitinkantį šiame įstatyme jam keliamus reikalavimus.

Peticijų komisija, išsiaiškinusi, kad kreipimesi pateikto prašymo ar siūlymo nagrinėjimas priskirtinas jos kompetencijai, sprendžia kreipimosi pripažinimo peticija ir jos priėmimo nagrinėti klausimus.

Kreipimasis nepripažįstamas peticija, jeigu:

Peticijų komisija, priėmusi motyvuotą sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija, sprendžia dėl šio kreipimosi perdavimo ar persiuntimo nagrinėti kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos informuoja pareiškėją arba jo atstovą. Jeigu gaunama informacija apie paduotą skundą dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija, kreipimosi nagrinėjimas kitų teisės aktų nustatyta tvarka sustabdomas iki institucijos, nagrinėjančios skundą, sprendimo priėmimo arba teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Pripažinusi kreipimąsi peticija, peticijų komisija tame pačiame posėdyje išsprendžia peticijos priėmimo nagrinėti klausimą.

Jeigu žinomi pareiškėjo kontaktiniai duomenys, tačiau kreipimasis, kuris pripažintas peticija, pateiktas nesilaikant šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, jame netiksliai nurodyti ar nenurodyti pareiškėjo ar jo atstovo vardas, pavardė, asmens kodas arba nepateiktas pareiškėjo atstovavimą patvirtinantis dokumentas, jo kopija arba atstovavimą patvirtinančio elektroninio dokumento nuorašas, peticijų komisija nustato ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti ir apie tai per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos praneša pareiškėjui ar jo atstovui. Jeigu pareiškėjas ar jo atstovas per nustatytą terminą nurodytus trūkumus pašalina, peticijų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nustatyto termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos priima sprendimą priimti peticiją nagrinėti.

Peticijų komisija atsisako priimti nagrinėti peticiją, jeigu per nustatytą terminą nebuvo pašalinti šio straipsnio 5 dalyje nurodyti trūkumai. Sprendimas atsisakyti priimti nagrinėti peticiją turi būti motyvuotas.

Peticijų komisija, priėmusi sprendimus pripažinti kreipimąsi peticija ir priimti peticiją nagrinėti, nustato peticijos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką ir apie tai paskelbia peticijų komisiją sudariusios institucijos interneto svetainėje.