LegalizeLietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2023-10-04
Įstatymas paskelbtas: TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15136
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2020 m. birželio 25 d. Nr. XIII-3158
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII‑1183 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą Nr. VIII-1183 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ
ĮSTATYMAS
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Akumuliatorius – daugkartinis cheminis elektros srovės šaltinis, kurio veikimas grindžiamas grįžtamosiomis elektrocheminėmis reakcijomis ir kurį iškrautą vėl galima įkrauti, leidžiant per jį priešingos krypties nuolatinę srovę.
Galvaninis elementas (baterija) – vienkartinis neįkraunamas cheminis elektros srovės šaltinis, kuriame cheminės reakcijos energija paverčiama nuolatine elektros srove.
Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas tam tikrų gaminių ar pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo kiekis, išreiškiamas procentais nuo mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekto tam tikrų gaminių ar pakuočių kiekio.
Gamintojas – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris gamina apmokestinamuosius gaminius ir (ar) pakuoja gaminius (išskyrus ūkininkavimo veiklai naudojamą šienainį) į apmokestinamąsias pakuotes, net jeigu pakavimo operacijas sutartiniais pagrindais atlieka kitas asmuo.
Kilimo ir tūpimo ciklas – ciklas, apimantis orlaivio riedėjimą žeme, kilimą, aukštėjimą, artėjimą, tūpimą ir visus kitus jo manevrus, atliekamus mažesniame negu 3 000 pėdų (914,4 metro) aukštyje.
Kombinuota pakuotė – daugiasluoksnė pakuotė, sudaryta iš kelių medžiagų.
Laikinai leidžiamos taršos normatyvas – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime (toliau – leidimas) konkrečiam objektui ar įrenginiui konkrečiu atveju ir konkrečiam laikotarpiui nustatomo tam tikro teršalo kiekio, tam tikrą laiką, kol bus galima nustatyti didžiausios leidžiamos taršos normatyvą, galimo išmesti į aplinką per laiko vienetą, rodiklis.
Mobilusis taršos šaltinis – kelių, geležinkelių, oro, vandens transporto priemonė, ne keliais judantis mechanizmas, turintis degalus naudojantį vidaus degimo variklį.
Ne keliais judantis mechanizmas – 19 kW ar didesnės etaloninės galios vidaus degimo variklį turinti savaeigė mašina, kilnojamoji įranga arba transporto priemonė su kėbulu ar be jo, su ratais ar be jų, neskirta keleiviams arba kroviniams vežti keliais, įskaitant mechanizmus, įrengtus ant transporto priemonės, skirtos keleiviams arba kroviniams vežti keliais, važiuoklės, išskyrus geležinkelio, oro, vandens transporto priemones.
Neperdirbamoji pakuotė – pakuotė, kuri, tapusi atlieka, gali būti naudojama tik energijai gauti arba tik šalinama.
Nuslėpta tarša:
1) neturint leidimo, kai leidimas privalomas, išmestas teršalo kiekis ir (ar)
2) nedeklaruotas ar deklaruotas pradėjus mokestinį patikrinimą: į aplinką išmesto teršalo faktinis kiekis, leidime nustatyto teršalo metinio normatyvo ir (ar) didžiausios leidžiamos momentinės ar paros vidutinės teršalo koncentracijos ir (ar) ribinės vertės neviršijantis ir (ar) faktinis leidime nustatytą metinį normatyvą ir (ar) didžiausią leidžiamą momentinę ar paros vidutinę teršalo koncentraciją ir (ar) ribinę vertę viršijantis teršalo kiekis; Lietuvos Respublikoje sunaudotų degalų kiekis; kilimo ir tūpimo ciklų skaičius; tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekis; pašalintų sąvartyne atliekų kiekis, ir (ar)
3) klaidingai nurodyti: teršalų, degalų, gaminių, pakuočių, atliekų rūšys ir tarifą mažinantys koeficientai, dėl kurių buvo apskaičiuotas ir nedeklaruotas arba deklaruotas mažesnis mokestis už aplinkos teršimą.
Perdirbamoji pakuotė – pakuotė, kuri:
1) pagaminta taip, kad ją sudarančias medžiagas būtų galima perdirbti į produktus, atitinkančius tiems produktams Europos Sąjungoje ir (ar) tik Lietuvos Respublikoje taikomus standartus, arba ją sudarančias medžiagas būtų galima biologiškai suskaidyti taip, kad didžioji pagaminto komposto dalis galėtų skaidytis į anglies dioksidą, biomasę ir vandenį, ir (ar)
2) tapusi atlieka, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nurodytame Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų tvarkytojų sąraše nurodytų atliekų naudotojų (perdirbėjų) perdirbama ar tokiame sąraše nurodytų atliekų eksportuotojų išvežama (eksportuojama) į Europos Sąjungos valstybes nares perdirbti į produktus, atitinkančius tiems produktams Europos Sąjungoje ir (ar) tik Lietuvos Respublikoje taikomus standartus.
Sąvartyne šalinamos atliekos – nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos atliekos, išskyrus nepavojingųjų atliekų sąvartyno atskirose sekcijose šalinamas asbesto atliekas; inertinių atliekų sąvartyne šalinamos atliekos ir nepavojingųjų atliekų sąvartyno atskirose sekcijose šalinamos asbesto atliekos; pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos pavojingosios atliekos.
Sąvartyno operatorius – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys atliekų šalinimo sąvartyne veiklą (eksploatuojantis sąvartyną).
Stacionarusis taršos šaltinis – taršos objektas, kuris negali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės.
Taršos normatyvas – nustatyta tvarka leidime nustatytas tam tikro teršalo kiekio, mokestiniu laikotarpiu leidžiamo išmesti į aplinką, rodiklis.
Teršalai – į aplinką išmetamos taršiosios medžiagos ar tokių medžiagų mišinys, kurie dėl žmonių veiklos ar neveikimo patenka į aplinką ir, darydami poveikį atskirai ar su aplinkos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai, turtui ir (ar) aplinkai.
Tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai:
1) Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių perleidimas atlygintinai arba neatlygintinai, taip pat naudojant ir nuotolinio ryšio prekybos priemones, bet kuriam kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje ar sunaudojimas gamintojo reikmėms arba
2) importuotų ir (ar) įvežtų į Lietuvos Respublikos teritoriją, įskaitant muitinės sandėlius, laikinojo saugojimo sandėlius ir laisvąsias zonas, gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių perleidimas atlygintinai arba neatlygintinai, taip pat naudojant ir kitas nuotolinio ryšio prekybos priemones, bet kuriam kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje ar sunaudojimas importuotojo reikmėms, arba
3) likviduojamų arba reorganizuojamų mokesčio mokėtojų gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių, neperleistų kitam asmeniui, pagaminimas, importas ir (ar) įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją, įskaitant muitinės sandėlius, laikinojo saugojimo sandėlius ir laisvąsias zonas.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/632.
3 straipsnis. Mokestis už aplinkos teršimą
Šis įstatymas nustato mokestį:
1) už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių;
2) už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių;
3) už aplinkos teršimą gaminių atliekomis;
4) už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis;
5) už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis.
4 straipsnis. Mokesčio objektas
Mokesčio objektas yra:
1) iš stacionariųjų taršos šaltinių, kuriems teršalų išmetimui į aplinką privalomas leidimas, kuriame nustatyti taršos normatyvai, išmesti į aplinką (orą, vandens telkinius ir žemės paviršių bei jos gelmes) teršalai, nurodyti šio įstatymo 1 ir 2 prieduose;
2) Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekti gaminiai, nurodyti šio įstatymo 3 priede, kurie buvo tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai kaip atskiri gaminiai, neįeinantys į kito gaminio sudėtį;
3) Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektos pripildytos pakuotės, nurodytos šio įstatymo 4 priede;
4) mobiliųjų taršos šaltinių, išskyrus oro transporto priemones, naudojamas keleiviams ir kroviniams vežti, ir žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, eksploatavimui Lietuvos Respublikoje sunaudoti degalai, nurodyti šio įstatymo 5 priede;
5) oro transporto priemonių, naudojamų keleiviams ir kroviniams vežti, kilimo ir tūpimo ciklai, nurodyti šio įstatymo 5 priede;
6) sąvartyne šalintos atliekos, nurodytos šio įstatymo 8 priede;
7) žemės ūkio veiklai naudojami ne keliais judantys mechanizmai, registruojami pirmą kartą Lietuvoje ar keičiantis žemės ūkio veiklai naudojamo ne keliais judančio mechanizmo valdytojui Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registre (toliau – Registras).
5 straipsnis. Mokesčio mokėtojai
Mokestį už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių moka fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, kurie įstatymų nustatytais atvejais privalo turėti leidimą, kuriame nustatyti taršos normatyvai.
Mokestį už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių moka fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, kurie komercinei veiklai naudoja mobiliuosius taršos šaltinius, siekdami gauti ir (ar) uždirbti pajamų ar kitos ekonominės naudos.
Mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis moka gamintojas ir (ar) importuotojas.
Mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis moka sąvartyno operatorius.
6 straipsnis. Mokesčio lengvatos
Mokesčio mokėtojai, įgyvendinantys aplinkos apsaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionariųjų taršos šaltinių ne mažiau kaip 5 procentais skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leidžiamos taršos normatyvo, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 5 procentais, išskyrus atvejus, kai aplinkos apsaugos priemonei įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat kai įgyvendinamos aplinkos apsaugos priemonės, skirtos biokurui naudoti. Atleidimas nuo mokesčio galioja ne ilgiau kaip 3 metus nuo aplinkos apsaugos priemonės įgyvendinimo pradžios. Jeigu aplinkos apsaugos priemonė nustatytu laiku neįgyvendinama arba negaunamas planuotas efektas, mokestis už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už visą laikotarpį sumokamas arba išieškomas šio įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių atleidžiami:
1) mokesčio mokėtojai, teršiantys: iš M1 ir N1 kategorijos kelių transporto priemonių, varomų benzinu ir (ar) dujomis, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 4 metus, ir iš M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 3 metus. Transporto priemonės naudojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo transporto priemonės pirmosios registracijos dienos iki mokestinio laikotarpio paskutinės dienos;
2) mokesčio mokėtojai, teršiantys iš transporto priemonių, naudojančių Lietuvos techninės specifikacijos standartus atitinkančius biodegalus: biodyzeliną, atitinkantį standartą LST EN 14214, ir sintetinį dyzeliną, atitinkantį standartą LST EN 15940, – už sunaudotą biodegalų kiekį, kurio sunaudojimas patvirtintas biodegalų įsigijimo dokumentais.
Mokesčio mokėtojai, kurie patys išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminius ir (ar) pripildytas pakuotes arba kurių gaminius ir (ar) pripildytas pakuotes iš Lietuvos Respublikos teritorijos išveža tretieji asmenys, yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tokį gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį, koks buvo išvežtas iš Lietuvos Respublikos teritorijos per mokestinį laikotarpį, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka pateikus dokumentus, patvirtinančius išvežtą iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį.
Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tą gaminių ar pripildytų pakuočių kiekį, kuris proporcingas įvykdytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymą.
Mokesčio mokėtojai, turintys dokumentus, įrodančius, kad buvo deginamas biokuras, atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už išmetamą į aplinkos orą leidime nustatytą teršalo kiekį, susidarantį naudojant biokurą.
Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą daugkartinio naudojimo pakuočių atliekomis, kai įvykdo visą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatytą surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotį. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčio mokėtojai turi turėti dokumentus, patvirtinančius daugkartinių pakuočių surinkimą (susigrąžinimą) ir susigrąžintų daugkartinių pakuočių daugkartinį naudojimą.
Nuo mokesčio už aplinkos teršimą vienkartinių pakuočių atliekomis atleidžiami mokesčio mokėtojai, per mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos visų pripildytų vienkartinių pakuočių, kurioms netaikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, ir tvarkantys pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis atleidžiami sąvartynų operatoriai už:
1) šalintas fosfogipso atliekas;
2) šalintas pavojingųjų atliekų sąvartyne po pavojingųjų atliekų deginimo susidariusias pavojingąsias atliekas (dugno ir lakiuosius pelenus);
3) šalintas pavojingųjų atliekų sąvartyne cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų atliekas, kurių sąrašą tvirtina aplinkos ministras;
4) iki 2017 m. gruodžio 31 d. sąvartyne saugotas ir teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas pašalintomis po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo likusias netinkamas pakartotinai panaudoti ir perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčias komunalines atliekas.
Po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo likusios netinkamos pakartotinai panaudoti ir perdirbti, energetinę vertę turinčios atliekos, kurios iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo perduotos saugoti sąvartyne, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažintos pašalintomis, apmokestinamos mokesčiu už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, taikant tarifą, galiojusį šių atliekų perdavimo saugoti dieną.
7 straipsnis. Mokesčio tarifų nustatymo ir jų indeksavimo tvarka
Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių tarifai, mokant mokestį už išmestą normatyvo neviršijantį teršalo ar teršalų junginio kiekį, nustatyti teršalams ar teršalų junginiams įstatymu ar priskirti vienai iš teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai šio įstatymo 1 priede, o už normatyvą viršijantį teršalo kiekį – šio įstatymo 2 priede.
Iš stacionariųjų taršos šaltinių išmetamiems į aplinką teršalams ir teršalų junginiams, kuriems nustatytas laikinai leidžiamos taršos normatyvas, mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių tarifai, nurodyti šio įstatymo 1 ir 2 prieduose, didinami taikant koeficientą 1,2.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.