Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas

Euro ir lito perskaičiavimo kursas (toliau – perskaičiavimo kursas) – pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 3 dalį neatšaukiamai nustatytas kursas, kuriuo eurai (litai) perskaičiuojami į litus (eurus).

Euro įvedimo diena – diena, nustatyta Europos Sąjungos Tarybos sprendime panaikinti išimtį Lietuvos Respublikai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį, kai Lietuvos Respublika tenkina eurui įvesti reikalingas sąlygas.

Litų keitimas į eurus – grynųjų pinigų – litų banknotų ir monetų pakeitimas į grynuosius pinigus – eurų banknotus ir monetas taikant euro ir lito perskaičiavimo kursą.

Teisiniai dokumentai – kaip apibrėžtos „teisės priemonės“ 1997 m. birželio 17  d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1103/97 dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 81), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2595/2000 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 261), (toliau – Reglamentas) 1 straipsnyje.

Ūkio subjektas – ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, išteklių ar mokesčių fondas, ūkininko ūkis, gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla (nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla, ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas, veikiantis per nuolatinę bazę Lietuvos Respublikoje), užsienio juridinio asmens filialas ar atstovybė, esantys Lietuvos Respublikoje.

Nuo euro įvedimo dienos euro tampa teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemone Lietuvos Respublikoje.

Nuo euro įvedimo dienos litas naudojamas šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nuo euro įvedimo dienos Lietuvos Respublikoje juridiniai ir fiziniai asmenys eurus mokėjimams ir atsiskaitymams privalo priimti be apribojimų, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį.

Piniginės prievolės, piniginės baudos ir negrynieji pinigai perskaičiuojami iš litų į eurus šio įstatymo nustatyta tvarka.

Grynieji ir negrynieji pinigai – litai į eurus keičiami šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos bankas litus į eurus keičia neatlygintinai neribotą laiką ir neribodamas sumos.

Bankai ir užsienio bankų filialai (toliau – bankai) litus į eurus keičia 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos neatlygintinai ir neribodami sumos. Šiam terminui pasibaigus, bankai litų banknotus į eurus keičia dar 6 mėnesius neatlygintinai ir neribodami sumos. Bankų padalinių, kurie litus į eurus keis 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos ir kurie litų banknotus keis į eurus pasibaigus šiam terminui dar 6 mėnesius, sąrašus sudaro Lietuvos bankas bankų siūlymu. Pasibaigus šioje dalyje nustatytiems terminams, bankai litus į eurus gali keisti neribotą laiką savo nustatyta tvarka, kuri turi būti paskelbta aiškiai matomose klientų aptarnavimo vietose.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas (toliau – Lietuvos paštas) ir kredito unijos litus į eurus keičia 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos neatlygintinai Lietuvos pašto skyriuose ir kredito unijų padaliniuose. Lietuvos paštas, patvirtina ir paskelbia sąrašą skyrių, kuriuose keis litus į eurus, suderinęs su Lietuvos banku. Kredito unijų padalinių, kurie keis litus į eurus, sąrašą sudaro Lietuvos bankas kredito unijų siūlymu. Pasibaigus šioje dalyje nustatytam terminui, Lietuvos paštas ir kredito unijos litus į eurus gali keisti neribotą laiką savo nustatyta tvarka. Lietuvos paštas ir kredito unijos gali nusistatyti maksimalią vienu kartu keistiną litų į eurus sumą, kuri turi būti paskelbta aiškiai matomose klientų aptarnavimo vietose.

Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti juridiniai asmenys litus į eurus keičia laikydamiesi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9–17 straipsnių reikalavimų.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti juridiniai asmenys gali nustatyti ir aiškiai matomose klientų aptarnavimo vietose turi paskelbti reikalavimą, kad asmenys, norintys vienu kartu pasikeisti 15 000 litų viršijančią sumą (Lietuvos paštas ir kredito unijos gali nusistatyti kitą tokios maksimalios vienu kartu keistinos sumos dydį) į eurus, turi apie tai ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas pranešti jiems raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, o keitimo metu turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Iki euro įvedimo dienos Lietuvos bankas, vadovaudamasis Europos Sąjungos teisės aktais, organizuoja ir užtikrina euro monetų gamybą ir apsirūpinimą eurų banknotais, eurų monetų ir banknotų paskirstymą ir išdavimą bankams, taip pat eurų monetų rinkinių platinimą.

Lietuvos bankas atlieka išimtų iš apyvartos litų banknotų ir monetų naikinimą.

Lietuvos bankas ir bankai keičia susidėvėjusius ir sugadintus litų banknotus ir apyvartines monetas, kurie atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, į eurus taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.

Lietuvos bankas parduoda Lietuvos banko numizmatines vertybes savo nustatyta tvarka, taip pat priima Lietuvos banko numizmatines vertybes, litų banknotus ir monetas, kurie buvo paskelbti mokėjimo ir atsiskaitymo priemonėmis, nominaliąja jų verte ir keičia juos į eurus taikydamas perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles.

Perskaičiuojant litus į eurus ir eurus į litus, taikomos Reglamento 4 ir 5 straipsniuose nustatytos perskaičiavimo ir apvalinimo taisyklės.

Kai pinigų sumos litais perskaičiuojamos į eurus ar pinigų sumos eurais perskaičiuojamos į litus, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis, taikomas perskaičiavimo kursas ir apvalinimas atliekamas pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens yra pridedamas vienetas, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo lieka nepakitęs.

Tais atvejais, kai dokumentai, kurių pagrindu turi būti atliekami mokėjimai, mokėjimą atliekančiam asmeniui yra pateikti anksčiau negu šio įstatymo penktajame skirsnyje nurodyti terminai, kurių metu kainos ir mokėtinos sumos nurodomos tiek litais, tiek eurais, šioje dalyje nurodytus litų perskaičiavimo į eurus veiksmus atlieka mokėjimą atliekantis asmuo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.

Tarifai, įkainiai, komisiniai užmokesčiai ir kiti litais (eurais) išreikšti dydžiai, kuriuos reikia perskaičiuoti į eurus (litus), perskaičiuojami ir išreiškiami eurais (litais) tiek pat skaitmenų po kablelio tikslumu, kaip jie buvo išreikšti litais (eurais). Valstybės ir savivaldybių institucijos teisės aktų nustatyta tvarka ar šalys – tarpusavio susitarimu gali taikyti tikslesnius išraiškos būdus. Apvalinama iki 2 skaitmenų po kablelio tik apskaičiavus galutinę pinigų sumą.

Perskaičiuojant prekių (paslaugų) vieneto kainą, vertė eurais nurodoma tokiu pačiu skaičiumi skaitmenų po kablelio kaip vieneto kaina litais.

Skaitmeninės reikšmės apvalinimui teisės aktuose taikomos šio straipsnio, šio įstatymo 31 ir 32 straipsnių nuostatos.

Nuo euro įvedimo dienos visos pensijos ir kitos socialinės apsaugos išmokos mokamos eurais.

Iki euro įvedimo dienos apskaičiuotos, bet neišmokėtos pensijos ir kitos socialinės apsaugos išmokos litais nuo euro įvedimo dienos perskaičiuojamos į eurus asmens naudai apvalinant iki euro cento. Tais atvejais, kai skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra didesnis už 0, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas arba nustatomas naujas dydis, ne mažesnis už buvusį litais nustatytą dydį, perskaičiuotą į eurus.

Iki euro įvedimo dienos apskaičiuotos pensijų ir kitų socialinės apsaugos išmokų permokų ir nepriemokų sumos litais nuo euro įvedimo dienos perskaičiuojamos į eurus taikant perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles.

Euro įvedimo dieną pinigų sumos litais visose kredito įstaigų ir kitų finansų įstaigų bei mokėjimo įstaigų sąskaitose perskaičiuojamos į eurus neatlygintinai, taikant perskaičiavimo kursą ir laikantis šio įstatymo 7, 31 ir 32 straipsniuose nustatytų perskaičiavimo bei kitų reikalavimų bei išsaugant sąskaitos, kurioje yra pinigai, unikalų numerį.

Kai asmuo iki euro įvedimo dienos turi sąskaitų litais ir eurais toje pačioje įstaigoje, vienoje iš nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, per 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos jis turi teisę nurodyti uždaryti vieną ar keletą sąskaitų ir pervesti joje arba jose esančias lėšas pasirinktinai į kitą arba kitas sąskaitas toje įstaigoje neatlygintinai.

Elektroninių pinigų vertės litais perskaičiavimui verte eurais mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.

Iki euro įvedimo dienos atliekami ar atliktini mokėjimai negrynaisiais pinigais litais nuo euro įvedimo dienos atliekami eurais.

Iki euro įvedimo dienos pradėti mokėjimai negrynaisiais pinigais litais, kurie bus baigti euro įvedimo dieną arba vėliau, nuo euro įvedimo dienos atliekami eurais taikant perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles.

Visos teisinių dokumentų nuorodos į VILIBOR indeksą, įskaitant bet kurias kitas palūkanų normos sudedamąsias dalis, nuo euro įvedimo dienos yra laikomos nuorodomis į EURIBOR indeksą, išskyrus vienos nakties VILIBOR indeksą, o nuorodos į vienos nakties VILIBOR indeksą yra laikomos nuorodomis į EONIA indeksą. Sutartyse šalys gali numatyti kitaip.

Jeigu teisiniuose dokumentuose numatyta nuoroda į VILIBOR indeksą laikotarpiui, prasidėjusiam iki euro įvedimo dienos ir pasibaigsiančiam po euro įvedimo dienos, šis palūkanų normų dydis naudojamas iki laikotarpio, kuriam jis nustatytas, pabaigos, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

Kai keičiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas indeksas, kreditorius negali padidinti maržos, naudojamos apskaičiuojant palūkanų normą kartu su VILIBOR indeksu, įskaitant bet kurias kitas palūkanų normos sudedamąsias dalis, arba kitaip pabloginti skolininko teisinę padėtį pagal paskolos sutartį.

Finansų įstaigos, informuotiesiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdymo įmonės bei draudimo ir perdraudimo įmonės po šio įstatymo įsigaliojimo atlieka su valiutos pakeitimu susijusius pensijų fondų taisyklių, draudimo taisyklių, kolektyvinio investavimo subjektų steigimo dokumentų, prospektų, pagrindinės informacijos investuotojams ir kitų panašias susijusias finansų rinkos dalyvių teikiamas paslaugas reglamentuojančių dokumentų pakeitimus ne vėliau kaip per vienus metus nuo euro įvedimo dienos. Keičiami tik šioje dalyje nurodyti dokumentai, pagal kuriuos sudaromos naujos sutartys.

Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose keičiamos tik su euro įvedimu susijusios nuostatos, kitų įstatymų ir teisės aktų nuostatos, reikalaujančios dėl tokių dokumentų pakeitimo gauti išankstinį Lietuvos banko leidimą (pritarimą), netaikomos.

Visų litais išleistų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių nominaliosios vertės išraiška litais į išraišką eurais pakeičiama pagal kiekvieną vertybinio popieriaus emisijos atpažinimo kodą, kiekvienoje konkretaus investuotojo atskiroje sąskaitoje turimų vertybinių popierių bendrąją nominaliąją vertę padalijant iš perskaičiavimo kurso, padauginant iš 100 ir apvalinant iki sveikojo skaičiaus. Gauta reikšmė yra to investuotojo turimų vertybinių popierių, kurių nominalioji vertė yra vienas euro centas, skaičius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių nominaliosios vertės pakeitimo tvarka, nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, taikoma ir kitiems nematerialiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams, jeigu ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos sąlygose nebuvo numatyta kitokia nominaliosios vertės keitimo tvarka.

Konvertuojamų obligacijų nominalioji vertė keičiama pagal kiekvieną obligaciją atskirai. Jos nominalioji vertė dalijama iš perskaičiavimo kurso ir apvalinama iki dviejų skaitmenų po kablelio šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.

Nuosavybės vertybinių popierių nominalioji vertė keičiama taip: bendra tos pačios klasės ir nominaliosios vertės išleistų vertybinių popierių nominalioji vertė litais dalijama iš perskaičiavimo kurso ir iš išleistų tos klasės ir nominaliosios vertės vertybinių popierių skaičiaus. Gauta reikšmė apvalinama iki dviejų skaitmenų po kablelio šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.