LegalizeLietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2017 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO
ĮSTATYMAS
2016 m. gruodžio 22 d. Nr. XIII-177
Vilnius
Preambulė
Lietuvos Respublikos Seimas,
atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Stabilumo ir augimo pakto – 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, – fiskalinę drausmę reglamentuojančias nuostatas, kurias vykdant valdomas valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas ir negali būti viršyta didžiausia leistina valdžios sektoriaus išlaidų didėjimo riba, ir į tai, kad fiskalinę drausmę reglamentuojančių nuostatų nesilaikymas keltų riziką ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui ir padidintų skolinimosi finansų rinkose palūkanų normas;
įvertindamas tai, kad Lietuva 2015 metais pasiekė vidutinio laikotarpio tikslą ir 2016 metais nuo vidutinio laikotarpio tikslo (1 procento nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus struktūrinio deficito) numatoma nenukrypti;
įvertindamas tai, kad 2017 metais pradedama įgyvendinti struktūrinė darbo rinkos ir socialinės apsaugos reforma (socialinis modelis), kartu su mokestinėmis priemonėmis, didinančiomis mažiausiai uždirbančių valstybės gyventojų iš darbo santykių gaunamas pajamas, artimuoju laikotarpiu turės neigiamą poveikį valdžios sektoriaus balansui ir dėl to 2017 metais valdžios sektorius bus su deficitu, o šių priemonių poveikį atskaičius – 2017 metais būtų be deficito;
atsižvelgdamas į padidėjusį valstybės išorinės ekonominės aplinkos neapibrėžtumą, kintančią geopolitinę ir saugumo padėtį Europoje ir į tai, kad tokiomis aplinkybėmis neigiama rizika dėl šalies ekonominės raidos scenarijaus išlieka, į poreikį vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus;
įvertindamas tai, kad pagal šio įstatymo, taip pat įstatymų, reglamentuojančių Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų finansinius rodiklius, rengimo metu turimus duomenis formuojami valdžios sektoriaus finansų rodikliai 2017 metais atitinka nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatytas fiskalinės drausmės taisykles,
p r i i m a šį įstatymą.
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžetas – 8 487 305 tūkst. eurų pajamų, 9 045 765 tūkst. eurų asignavimų išlaidoms ir turtui įsigyti (asignavimai viršija pajamas 558 460 tūkst. eurų) (1, 2, 3 ir 4 priedai).
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2017 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai
Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2017 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:
1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 78,17 procento;
2) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) (8 priedas), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio perveda savivaldybei;
3) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:
Vilniaus miesto savivaldybei – 45,94 procento;
Kauno miesto savivaldybei – 75,12 procento;
Klaipėdos miesto savivaldybei – 91,15 procento;
visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;
4) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 754 698 tūkst. eurų (5 priedas);
5) prognozuojamos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 181 753 tūkst. eurų (6 priedas);
6) valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetams – 46 179 tūkst. eurų (7 priedas).
Šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos, kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (8 priedas).
3 straipsnis. Mokinio krepšelio dydis ir specialios tikslinės dotacijos mokinio (klasės, grupės) krepšeliui finansuoti naudojimas
Mokinio krepšelis – mokymo lėšos, skirtos vienam sutartiniam mokiniui, apskaičiuojamos ir paskirstomos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą metodiką.
Mokinio krepšelio dydis 2017 metais – 1 059 eurai.
Klasės (grupės) krepšelis – vienai sąlyginei klasei (grupei) metams ugdymo planui įgyvendinti skiriamos lėšos, kurių dydis priklauso nuo sąlyginio klasės (grupės) dydžio, palyginti su tam tikru mokinių srautu, apskaičiuojamas, paskirstomas ir naudojamas pagal Vyriausybės patvirtintą Eksperimentinę mokymo lėšų apskaičiavimo, naudojimo ir paskirstymo metodiką.
Savivaldybės specialios tikslinės dotacijos mokinio (klasės, grupės) krepšeliui lėšų dalį, nurodytą Vyriausybės patvirtintoje metodikoje, savo nustatyta tvarka naudoja Vyriausybės patvirtintoje metodikoje numatytoms mokymo reikmėms.
4 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas
Šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos specialias tikslines dotacijas, nustatytas šio įstatymo 5 priede, paskirsto savivaldybėms, apie tai joms praneša ir, atsižvelgdamos į lėšų poreikį, perveda šias dotacijas savivaldybėms.
Šio įstatymo 6 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos prognozuojamas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas, nurodytas šio įstatymo 6 priede, paskirsto savivaldybėms, apie tai joms praneša ir, atsižvelgdamos į lėšų poreikį, perveda šias dotacijas savivaldybėms. Šio įstatymo 6 priede prognozuojamas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas Valstybės investicijų 2017–2019 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti Vyriausybė arba šio įstatymo 6 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos paskirsto savivaldybėms ir investicijų projektams, apie tai šio įstatymo 6 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos praneša savivaldybėms ir, atsižvelgdamos į faktiškai atliktus darbus, suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes, nurodytas valstybės institucijoms ir įstaigoms savivaldybių teikiamose paraiškose, perveda šias dotacijas savivaldybėms.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) perveda savivaldybėms šio įstatymo 7 priede nustatytas valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybių biudžetams sumas.
Savivaldybės, atsižvelgdamos į iš valstybės institucijų ir įstaigų gautas dotacijas, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.
Savivaldybės gautas ir nepanaudotas šio įstatymo 5 ir 6 prieduose nurodytas dotacijų sumas grąžina šio įstatymo 5 ir 6 prieduose nurodytoms valstybės institucijoms ir įstaigoms.
Nepanaudotos pagal paskirtį bendrosios dotacijos kompensacijos, skirtos pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti ir valstybės tarnautojams 15 procentų apskaičiuoto grąžintino neišmokėto darbo užmokesčio daliai išmokėti, grąžinamos į valstybės biudžetą.
5 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą
Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų.
Finansų ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:
1) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;
2) valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija), kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai.
Švietimo ir mokslo ministerija asignavimų sumas perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.
6 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą
2017 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 39 procentai Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 283,3 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.
7 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai pagrindinei (bendrajai) socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti
2017 metų valstybės biudžeto asignavimai pagrindinei (bendrajai) socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti yra 1 procentinis punktas socialinio draudimo įmokos tarifo ir sudaro 59 200 tūkst. eurų.
8 straipsnis. Papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus
2017 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 2 procentams Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 14,53 euro per mėnesį.
9 straipsnis. Įmokos į valstybės biudžetą, skiriamos asignavimų valdytojų programoms finansuoti
Šiuo įstatymu patvirtinamos 2017 metų biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, pagal asignavimų valdytojus – 744 100 tūkst. eurų (3 priedas).
10 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai
2017 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:
1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2017 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 340 140 tūkst. eurų. Į garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų Moody’s, Standard & Poor’s ir Fitch Ratings;
2) dėl tarptautinių finansų institucijų teikiamų paskolų valstybės investicijų projektams finansuoti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2017 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 115 848 tūkst. eurų;
3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2017 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 80 000 tūkst. eurų, iš jų per 2017 metus prisiimtų naujų įsipareigojimų suma negali viršyti 18 000 tūkst. eurų.
11 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas
2017 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas – 2 457 249 tūkst. eurų, iš jų 1 400 000 tūkst. eurų skirta sukaupti lėšas euroobligacijų emisijai 2018 metais išpirkti.
12 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitai
2017 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 11 615 tūkst. eurų, kurie būtų skirti valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų bendrabučių atnaujinimui pagal patvirtintas programas ir kitoms reikmėms finansuoti. 2017 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2017 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 11 640 tūkst. eurų. Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto šiame straipsnyje nurodytus skolinimosi limitus valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms jos nustatyta tvarka. Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo ir mokslo ministerijai jos nustatyta tvarka.
13 straipsnis. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai ir įsiskolinimų padengimas
Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai:
1) savivaldybės skola (pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis) negali viršyti 70 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 130 procentų) šio įstatymo 8 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų ir šio įstatymo 7 priede nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos;
2) savivaldybės, kurios biudžeto planuojami asignavimai viršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, metinio grynojo skolinimosi suma negali viršyti 15 procentų šio įstatymo 8 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų ir šio įstatymo 7 priede nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos;
3) savivaldybės, kurios biudžeto planuojami asignavimai neviršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, metinio grynojo skolinimosi suma negali būti teigiamas dydis;
4) savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įsipareigojimų negali viršyti 10 procentų šio įstatymo 8 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų ir šio įstatymo 7 priede nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos.
Į skolinimosi ir skolos limitus neįskaitomos iš valstybės biudžeto suteiktos trumpalaikės paskolos laikinam pajamų trūkumui padengti ir trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartos lėšų.
Savivaldybės 2018 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) turi būti ne didesnis už 2017 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti).
14 straipsnis. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą
Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė:
1) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus ir Lietuvos statistikos departamento paskelbtą tikinčiųjų skaičių;
2) paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) Valstybės investicijų 2017–2019 metų programoje 2017 metams numatytas kapitalo investicijoms skirtas lėšas;
3) paskirstyti savivaldybėms Finansų ministerijos asignavimuose numatytas lėšas 2016 metais savivaldybių negautoms pajamoms padengti;
4) paskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programų ir projektų įgyvendinimo užtikrinimo programai skirtus asignavimus pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus ir (arba) savivaldybes ir 2017 metais leisti juos naudoti iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų įgyvendinamiems ir (arba) numatomiems įgyvendinti projektams, programoms ir subsidijų schemoms finansuoti;
5) perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (priemonėms), projektams ir subsidijų schemoms valstybės biudžete numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, atsižvelgiant į programų, projektų ir subsidijų schemų įgyvendinimo duomenis;
6) perskirstyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų finansų inžinerijos priemonių arba finansinių instrumentų grįžusias lėšas, grąžintas asignavimų valdytojams pagal sudarytas finansų inžinerijos priemonių arba finansinių instrumentų finansavimo sutartis, tarp asignavimų valdytojų tiems patiems tikslams finansuoti, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimą;
7) Teisėjų tarybos teikimu ne dažniau kaip kartą per ketvirtį perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus, numatytus šio įstatymo 4 priede, tarp teismų, atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis;
8) paskirstyti asignavimų valdytojams Finansų ministerijos šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytiems tikslams pasiskolintas lėšas;
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.