Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymas

Ekspertinis tyrimas – proceso įstatymų ir šio įstatymo nustatyta tvarka teismo eksperto ar specialisto atliekamas tyrimas, kuriam reikia specialių žinių (teismo ekspertizė, objektų tyrimas ir konsultacija).

Specialios žinios – išsilavinimo, specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos būdu įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar kitos srities žinios, reikalingos ekspertiniam tyrimui atlikti.

Teismo ekspertas – asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.

Teismo ekspertizė – teismo eksperto atliekamas teismo ar teisėjo jam pavestas tyrimas, kuriuo šis ekspertas atsako į specialių žinių reikalaujančius klausimus ir kurio rezultatus jis fiksuoja ekspertizės akte.

Teismo ekspertizės įstaiga – valstybės įstaiga ar jos padalinys, kurių pagrindinė paskirtis yra atlikti ekspertinius tyrimus.

Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.

Valstybės narės teismo ekspertas – asmuo, turintis valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintą teismo eksperto kvalifikaciją.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, proceso įstatymuose.

Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, įrašyti į šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą teismo ekspertų sąrašą, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus.

Valstybės narės teismo ekspertams neribojama laisvė laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje. Valstybės narės teismo ekspertams, teikiantiems paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės narės suteiktu teismo eksperto vardu, netaikomos šio įstatymo 5−13 straipsnių nuostatos.

Jeigu teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį sąrašą neįrašytas asmuo. Proceso įstatymuose gali būti nustatyta kitokia ekspertų skyrimo tvarka.

Prireikus ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisę būti ekspertu valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi teisinės pagalbos sutartį.

Teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais. Šių principų turinys apibrėžiamas Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse. Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksą tvirtina šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyta Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba.

Fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) skundus dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų (toliau − skundai) nagrinėja Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamu Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentu. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų.

Skundus Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba nagrinėja posėdžiuose, kurie rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.

Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, atlikdama šiame straipsnyje nustatytas funkcijas, susijusias su skundų nagrinėjimu, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų, fizinių ar juridinių asmenų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant fizinio asmens ir teismo eksperto asmens duomenis) ir paaiškinimus, dokumentus ar dokumentų nuorašus. Teismo ekspertizės įstaigos ir šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos kvalifikaciją suteikiančios institucijos pagal kompetenciją privalo pateikti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai informaciją ir paaiškinimus, ar ekspertiniai tyrimai buvo atlikti pagal kvalifikaciją ir tai sričiai taikomų teisės aktų reikalavimus.

Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, nustačiusi Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų, turi teisę priimti šiuos sprendimus:

Šio straipsnio 5 dalyje nurodyti sprendimai nepriimami, jeigu nuo Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai.

Šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti sprendimai galioja vienus metus nuo jų įsiteisėjimo dienos. Šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyto sprendimo apskundimas nesustabdo jo galiojimo.

Šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas įsiteisėja jo priėmimo dieną. Šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti sprendimai įsiteisėja pasibaigus jų apskundimo terminui, jeigu jie nebuvo apskųsti.

Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimai gali būti skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu nagrinėjant skundus Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai kyla pagrįstų abejonių dėl teismo eksperto kvalifikacijos, ji turi teisę siūlyti teismo ekspertizės įstaigos vadovui arba šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytai kvalifikaciją suteikiančiai institucijai svarstyti kvalifikacijos, kurios pagrindu asmuo buvo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo klausimą. Šis Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos siūlymas yra pagrindas teismo ekspertizės įstaigos vadovui arba šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytai kvalifikaciją suteikiančiai institucijai spręsti dėl kvalifikacijos, kurios pagrindu asmuo buvo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo.

Teismo ekspertizės įstaigos vadovas arba šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta kvalifikaciją suteikusi institucija ne vėliau kaip per mėnesį nuo siūlymo gavimo dienos informuoja Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybą ir teismo ekspertą apie priimtą sprendimą patikrinti ar atsisakyti patikrinti teismo eksperto kvalifikaciją, kurios pagrindu asmuo buvo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Apie patikrinimo rezultatus Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba ir teismo ekspertas, kurio kvalifikacija buvo patikrinta, informuojami ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo sprendimo, kuris priimamas atlikus patikrinimą, priėmimo dienos.

Teismo eksperto, kuriam kvalifikacija buvo suteikta šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, kvalifikacijos patikrinimas pagal Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos siūlymą vykdomas taikant mutatis mutandis šio įstatymo 8 ir 9 straipsnių nuostatas. Teismo eksperto, kuriam kvalifikacija buvo suteikta šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, kvalifikacijos patikrinimo pagal Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos siūlymą tvarką nustato šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos kvalifikaciją suteikiančios institucijos. Šios institucijos, atlikdamos šioje dalyje nustatytą kvalifikacijos patikrinimo funkciją, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų, fizinių ar juridinių asmenų šiai funkcijai atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant fizinio asmens ir teismo eksperto asmens duomenis) ir paaiškinimus, dokumentus ar dokumentų nuorašus.

Asmuo, siekiantis tapti teismo ekspertu, privalo:

Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti reikalavimai netaikomi asmenims, kuriems specialių žinių turinčio asmens kvalifikaciją suteikė kitos valstybės institucijos ar prie jų tam tikslui sudarytos komisijos, ar įstaigos ar organizacijos, kurioms įgaliojimai suteikti kvalifikaciją tam tikroje srityje nustatyti įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose (toliau – kvalifikaciją suteikianti institucija), ir tokios teismo eksperto kvalifikacijos nesuteikia teismo ekspertizės įstaigos. Tokie asmenys į teismo ekspertų sąrašą įrašomi laikantis šio įstatymo 11 ir 13 straipsnių nuostatų.

Nuo šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto teismo eksperto kvalifikacijos egzamino, išskyrus teismo ekspertizės metodologijos dalį, atleidžiamas asmuo, turintis mokslo ir meno krypties, tinkančios pagal jo pasirinktą teismo ekspertizės rūšį, daktaro laipsnį.

Teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo, kvalifikacijos patvirtinimo, pripažinimo ir teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Teismo eksperto kvalifikaciją suteikia ir patvirtina teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudaryta kvalifikacinė komisija (toliau – kvalifikacinė komisija). Kvalifikacinė komisija turi būti sudaryta ne mažiau kaip iš penkių narių, bent du iš jų – tam tikros srities ekspertai ir vienas teisininkas. Jeigu teismo ekspertizės įstaigoje nėra teisininko, jis turi būti kviečiamas iš aukštųjų mokyklų arba iš šios srities specialistų turinčių valstybės institucijų. Dalyvauti kvalifikacinės komisijos darbe turi būti kviečiami aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų mokslininkai ar kitų teismo ekspertizės įstaigų teismo ekspertai ar teismų, ikiteisminio tyrimo institucijų ar prokuratūros atstovai. Kai teismo eksperto kvalifikacija teismo ekspertizės įstaigoje suteikiama asmeniui, siekiančiam tapti privačiu teismo ekspertu, daugiau kaip pusė kvalifikacinės komisijos narių turi būti ne iš teismo ekspertizės įstaigos, kurioje sudaryta kvalifikacinė komisija.

Teismo ekspertizės įstaigoje sudaryta kvalifikacinė komisija gali suteikti teismo eksperto kvalifikaciją, leidžiančią daryti tik tos rūšies teismo ekspertizes, kurios yra atliekamos toje įstaigoje. Teismo ekspertizės įstaiga turi teisę aprobuoti naujų rūšių teismo ekspertizių darymą ir suteikti teismo eksperto kvalifikaciją jų pradininkams, sudarydama kvalifikacinę komisiją iš reikiamos mokslo, technikos, meno ar kitos srities žinovų ir giminingos srities ekspertų. Apie aprobuotą naują teismo ekspertizės rūšį skelbiama teismo ekspertizės įstaigos interneto svetainėje ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio paskelbimo dienos pranešama privatiems teismo ekspertams, kurie atlieka teismo ekspertizę, kurią aprobavo teismo ekspertizės įstaiga. Jeigu teismo ekspertizės įstaiga aprobuoja naują teismo ekspertizės, kurią atlieka privatūs teismo ekspertai, rūšį, šie teismo ekspertai per vienus metus nuo teismo ekspertizės rūšies aprobavimo paskelbimo turi kreiptis į teismo ekspertizės įstaigą su prašymu dėl tos teismo ekspertizės rūšies teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo ir teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo. Teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimas išduodamas, jo galiojimo terminas pratęsiamas, sustabdomas jo galiojimas ar panaikinamas galiojimo sustabdymas, pripažįstamas negaliojančiu šio straipsnio 7, 8 dalyse ir 9 straipsnyje nustatyta tvarka.

Asmuo, nedirbantis teismo ekspertizės įstaigoje, bet norintis įgyti teismo eksperto kvalifikaciją, turi kreiptis į teismo ekspertizės įstaigos vadovą su prašymu suteikti jam tos rūšies teismo ekspertizes darančio teismo eksperto kvalifikaciją (toliau – prašymas). Toks asmuo turi atitikti šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais. Teismo ekspertizės įstaigos vadovas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo prašymo ir visos sprendimui priimti reikalingos informacijos gavimo dienos išnagrinėja prašymą ir išsiunčia asmeniui sprendimą leisti laikyti šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus egzaminus arba motyvuotą sprendimą neleisti jų laikyti, jeigu prašymą pateikęs asmuo neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Kai teismo ekspertizės įstaigoje yra nustatytas reikalavimas pasirengti įgyti teismo eksperto kvalifikaciją, asmeniui per šioje dalyje nustatytą terminą išsiunčiamas sprendimas leisti pasirengti arba neleisti pasirengti įgyti teismo eksperto kvalifikaciją. Jeigu šioje dalyje nurodyti sprendimai asmeniui neišsiunčiami per šioje dalyje nustatytą terminą, laikoma, kad priimtas sprendimas leisti laikyti šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus egzaminus arba leisti pasirengti įgyti teismo eksperto kvalifikaciją.