LegalizeLietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2025-01-01
Įstatymas paskelbtas: TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07551
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ,
ĮSTATYMAS
2017 m. gegužės 2 d. Nr. XIII-328
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
PIRMASIS SKIRSNIS
ĮSTATYMO TAIKYMO SRITIS, PAGRINDINĖS SĄVOKOS, KLASIFIKACIJA
1 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų ir projekto konkursų efektyvumą ir skaidrumą.
Šis įstatymas reglamentuoja pirkimų valdymo, atlikimo tvarką, įskaitant pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę.
Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami šio įstatymo 8 priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.
Atliekant šio įstatymo reglamentuojamus pirkimus, laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatų.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Centralizuotų pirkimų veikla – nuolat vykdoma viena iš šių veiklų:
1) prekių ir (arba) paslaugų, skirtų perkantiesiems subjektams, įsigijimas;
2) perkantiesiems subjektams skirtų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo procedūrų atlikimas arba preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymas.
Centrinė perkančioji organizacija – perkantysis subjektas, kaip apibrėžta šio įstatymo 4 straipsnyje, arba perkančioji organizacija, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje, kurie vykdo centralizuotų pirkimų veiklą ir gali vykdyti pagalbinę pirkimų veiklą. Centrinės perkančiosios organizacijos pirkimai, skirti centralizuotų pirkimų veiklai vykdyti, laikomi pirkimais, skirtais šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytai veiklai vykdyti, ir jiems netaikomos šio įstatymo 15 straipsnio nuostatos.
Darbų pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – darbų pirkimo sutartis) – pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas yra:
1) darbai, susiję su šio įstatymo 1 priede išvardytomis veiklos rūšimis, arba šie darbai ir jų projektavimo paslaugos;
2) statinio (kuris yra statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas ir kuris gali savarankiškai atlikti ūkinę ar techninę funkciją) statybos darbai arba šie darbai ir statinio projektavimo paslaugos;
3) statinio statymas bet kokiomis priemonėmis pagal perkančiojo subjekto, darančio lemiamą įtaką darbo pobūdžiui arba projektui, nustatytus reikalavimus.
Konfidencialumo pasižadėjimas – pirkimo komisijos nario, eksperto ar kito asmens rašytinis pasižadėjimas neteikti tretiesiems asmenims informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų šio įstatymo reikalavimams, visuomenės interesams ar pažeistų teisėtus pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ir (arba) perkančiojo subjekto interesus.
Kontroliuojantis asmuo – individualios įmonės savininkas arba juridinis ar fizinis asmuo, kuris kitame juridiniame asmenyje:
1) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų, pajų, dalių, įnašų ar (ir) balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime arba
2) kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų, pajų, dalių, įnašų ar (ir) balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime ir kurio valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalių, įnašų ar (ir) balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime. Susijusiu asmeniu laikomi:
juridinių asmenų atveju – asmenys, kurių metinė finansinė atskaitomybė turi būti konsoliduota pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą, arba asmenys, kurių metinė finansinė atskaitomybė turi būti konsoliduota pagal kitų valstybių teisės aktus, įgyvendinančius Direktyvoje 2013/34/ES nustatytus reikalavimus;
fizinių asmenų atveju – sutuoktiniai, tėvai ir jų vaikai (įvaikiai).
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1672, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27262
Nepriekaištingos reputacijos asmuo – asmuo:
1) kuris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus, keliamus asmeniui, einančiam valstybės tarnautojo pareigas;
2) kuriam nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba dėl kurio sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo įsiteisėjo ar asmuo įvykdė administracinį nurodymą anksčiau kaip prieš vienus metus;
3) kuris nėra pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą arba dėl kurio sprendimas pripažinti pažeidusiu šį įstatymą priimtas anksčiau kaip prieš vienus metus.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1672, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27262
Nepriimtinas pirkimo pasiūlymas – pasiūlymas, atitinkantis vieną ar kelis šių požymių:
1) jis neatitinka perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų;
2) jame pasiūlyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, perkančiojo subjekto nustatytas prieš pradedant pirkimo procedūrą;
3) jis gautas pavėluotai;
4) dėl jo perkantysis subjektas turi įrodymų apie neleistino susitarimo ar korupcijos atvejus;
5) jame pasiūlyta tiekėjo nepagrįsta ar netinkamai pagrįsta neįprastai maža kaina.
Nešališkumo deklaracija – pirkimo komisijos nario ar eksperto arba kito asmens pareiškimas raštu, kad jis nešališkas tiekėjams.
Netinkama pirkimo paraiška – pirkimo paraiška, kurią pateikęs pirkimo kandidatas atitinka perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytą tiekėjo pašalinimo pagrindą arba neatitinka minėtuose dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų.
Netinkamas pirkimo pasiūlymas – pirkimo pasiūlymas, kuris neatitinka pirkimo objekto ir be esminių pakeitimų negalėtų patenkinti pirkimo dokumentuose nustatytų pirkimo objektui keliamų perkančiojo subjekto poreikių ir reikalavimų.
Pagalbinė pirkimų veikla – pagalbos atliekant pirkimus teikimas, įskaitant šią ir kitą veiklą:
1) techninės infrastruktūros, kuria naudodamasis perkantysis subjektas gali atlikti prekių, paslaugų ar darbų pirkimų procedūras arba sudaryti preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis, suteikimą;
2) konsultavimą dėl pirkimų procedūrų atlikimo ar dokumentų rengimo;
3) parengimą atlikti pirkimus ir pirkimų procedūrų organizavimą.
Pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjas – tiekėjas, rinkoje siūlantis pagalbinės pirkimų veiklos paslaugas.
Paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – paslaugų pirkimo sutartis) – pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas yra paslaugų, išskyrus nurodytas šio straipsnio 22 dalyje, teikimas.
Pirkimas – vieno ar daugiau perkančiųjų subjektų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (pasirinktais) tiekėju (tiekėjais) sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (sutartis), kai šios prekės, paslaugos ar darbai yra skirti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytai veiklai vykdyti.
Pirkimo dalyvis (toliau – dalyvis) – pirkimui pasiūlymą pateikęs tiekėjas.
Pirkimo dokumentai – perkančiojo subjekto pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai: skelbimas apie pirkimą, reguliarus orientacinis skelbimas ar skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kurie naudojami kaip kvietimo dalyvauti pirkime priemonė, techninė specifikacija, aprašomasis dokumentas, pirkimo–pardavimo sutarties projektas, pirkimo kandidatų ir dalyvių dokumentų teikimo tvarka, informacija apie pirkimui taikomus reikalavimus ir (arba) kiti dokumentai, jų paaiškinimai (patikslinimai).
Pirkimo iniciatorius (toliau – iniciatorius) – perkančiojo subjekto darbuotojas, kuris nurodo poreikį pirkimo būdu įsigyti reikalingų prekių, paslaugų arba darbų ir (ar) parengia jų techninę specifikaciją ir (ar) jos projektą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412
Pirkimo kandidatas (toliau – kandidatas) – tiekėjas, raštu išreiškęs siekį būti pakviestas arba jau pakviestas dalyvauti dialoge, kai pirkimas atliekamas konkurencinio dialogo būdu, ar pateikti pasiūlymo, kai pirkimas atliekamas riboto konkurso, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų arba inovacijų partnerystės būdu.
Pirkimo paraiška (toliau – paraiška) – tiekėjo raštu pateikiamų dokumentų ir duomenų visuma, kuria reiškiamas pageidavimas dalyvauti šiais būdais atliekamame pirkime: riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo arba inovacijų partnerystės.
Pirkimo pasiūlymas (toliau – pasiūlymas) – tiekėjo raštu pateikiamų dokumentų ir duomenų visuma ar žodžiu pateiktas siūlymas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas.
Pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vieno ar kelių perkančiųjų subjektų raštu, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaroma sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai. Ekonomine nauda laikomas piniginis atlygis arba kitoks atlygis tiekėjui, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių, pasinaudoti pirkimo sutarties vykdymo rezultatu, galimybė gauti pajamas iš trečiųjų asmenų ir panašiai.
Pirkimo–pardavimo sutarties arba preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas (toliau – atidėjimo terminas) – pagal šio įstatymo reikalavimus nustatytas laikotarpis, kuris prasideda nuo pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą išsiuntimo iš perkančiojo subjekto suinteresuotiems pirkimo kandidatams ir suinteresuotiems pirkimo dalyviams dienos ir kuriam pasibaigus sudaroma pirkimo sutartis arba preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis.
Pirkimo subtiekimo sutartis (toliau – subtiekimo sutartis) – laimėjusio dalyvio ir vieno arba kelių ūkio subjektų (toliau – subtiekėjai) arba subtiekėjo ir vieno arba kelių ūkio subjektų (toliau kartu – subtiekėjai) raštu ar žodžiu sudaroma sutartis dėl ekonominės naudos tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus, nurodytus perkančiojo subjekto su laimėjusiu dalyviu sudarytoje pirkimo sutartyje.
Pirkimų specialisto pažymėjimas – dokumentas, patvirtinantis asmens turimas nustatyto turinio pirkimų žinias.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-546, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-15, i. k. 2021-21633
Prekių pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – prekių pirkimo sutartis) – pirkimo sutartis, kurios dalykas yra prekės (prekių pirkimas, nuoma, finansinė nuoma (lizingas), pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti ar to nenumatant), taip pat įsigyjamų prekių pristatymo, montavimo, diegimo ir kitos jų parengimo naudoti paslaugos, jeigu šios paslaugos tik papildo prekių tiekimą.
Preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – preliminarioji sutartis) – vieno ar kelių perkančiųjų subjektų ir vieno ar kelių tiekėjų sudaryta sutartis, kurios tikslas – nustatyti sąlygas, įskaitant kainą ir, kur to reikia, numatomą kiekį, taikomas pirkimo sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą nurodytą laikotarpį.
Projekto konkursas – procedūra, kai perkančiajam subjektui suteikiama galimybė įsigyti pateiktą ir vertinimo komisijos išrinktą planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, finansų inžinerijos). Projekto konkurso dalyviams gali būti skiriami prizai ar piniginės išmokos.
Suinteresuotas pirkimo dalyvis (toliau – suinteresuotas dalyvis) – dalyvis, išskyrus dalyvį, kuris galutinai pašalintas iš pirkimo procedūros, tai yra jam pranešta apie pasiūlymo atmetimą, ir kurio pašalinimas dėl pasibaigusio apskundimo termino negali būti ginčijamas arba dėl kurio pašalinimo pagrįstumo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Suinteresuotas pirkimo kandidatas (toliau – suinteresuotas kandidatas) – kandidatas, kuriam perkantysis subjektas nepranešė apie jo paraiškos atmetimą iki pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą išsiuntimo dienos suinteresuotiems dalyviams.
Techninė specifikacija:
1) perkant darbus – pirkimo dokumentuose pateikiama medžiagų, produktų, jų tiekimo procesui keliamų techninių reikalavimų visuma, apimanti duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti, ar medžiagos, produktai arba jų tiekimo procesas atitinka perkančiojo subjekto reikmes. Šie duomenys apima poveikio aplinkai ir klimatui rodiklius, tinkamumo visiems naudotojams reikalavimus (taip pat galimybę naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimą, eksploatacines ypatybes, saugos reikalavimus arba duomenis, apimančius kokybės užtikrinimo tvarką, terminiją, simbolius, bandymus ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir ženklinimą, vartojimo (naudojimo) instrukcijas, gamybos procesus ir metodus bet kuriuo darbų gyvavimo ciklo etapu. Duomenys taip pat apima nurodymus dėl projektavimo ir savikainos apskaičiavimo, patikrinimo, kontrolės ir darbų bei statybos metodų ar technologijos priėmimo sąlygas, taip pat visas kitas technines sąlygas, kurias perkantysis subjektas gali nustatyti pagal bendruosius ar specialiuosius reglamentus, susijusius su baigtais darbais ir medžiagomis ar jų sudedamosiomis dalimis;
2) perkant prekes ar paslaugas – pirkimo dokumentuose nustatyti produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys: kokybės lygis, poveikio aplinkai ir klimatui rodikliai, tinkamumo visiems naudotojams reikalavimai (taip pat galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimas, eksploatacinės ypatybės, produkto vartojimas (naudojimas), saugumo reikalavimai arba duomenys, apimantys produkto reikalavimus: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminija, simboliai, bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo (naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai bet kuriuo prekės ar paslaugos gyvavimo ciklo etapu, taip pat atitikties įvertinimo tvarka.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos pašto įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-955, 2022-03-17, paskelbta TAR 2022-03-23, i. k. 2022-05374
Nr. XIV-1672, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27262
Nr. XIV-2910, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13545
3 straipsnis. Klasifikacija
Pirkimuose taikoma klasifikacijos sistema pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (toliau – BVPŽ), nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 2195/2002.
Jeigu apibrėžtys BVPŽ ir Europos Bendrijos statistiniame ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (toliau – NACE), nustatytame 1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (OL 1990 L 293, p. 1), skiriasi, taikoma BVPŽ nomenklatūra.
4 straipsnis. Perkantysis subjektas
Pagal šį įstatymą perkančiuoju subjektu laikomas subjektas, vykdantis bent vienos rūšies iš šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytų rūšių veiklą, jeigu jis:
1) yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį;
2) yra įmonė, kuriai perkančioji organizacija gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų. Laikoma, kad perkančioji organizacija daro lemiamą įtaką, kai ji įmonėje tiesiogiai ar netiesiogiai:
valdo daugiau kaip pusę įmonės įstatinio kapitalo;
kontroliuoja daugiau kaip pusę balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos;
turi teisę skirti daugiau kaip pusę įmonės valdymo ar priežiūros organų narių, administracijos pareigūnų;
3) nėra nei perkančioji organizacija, nei šios dalies 2 punkte nurodyta įmonė, tačiau kompetentinga institucija jam suteikė specialiąsias arba išimtines teises vykdyti šią veiklą, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje.
Specialiosios arba išimtinės teisės – tai teisės, kurias suteikė kompetentinga institucija vienai ar kelioms įmonėms pagal įstatymus ir jų įgyvendinamuosius teisės aktus, reguliuojančius teisės verstis šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodyta veikla suteikimo tvarką, ir tai daro esminį poveikį kitų įmonių galimybei vykdyti tokią veiklą. Specialiosiomis arba išimtinėmis teisėmis nelaikomos teisės, suteiktos remiantis objektyviais kriterijais pagal šias viešas procedūras:
1) skelbiamą pirkimo procedūrą, atliekamą pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymą, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymą arba šį įstatymą;
2) procedūrą, atliekamą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytus teisės aktus, užtikrinant objektyviais kriterijais pagrįstą ir skaidrų atitinkamų įgaliojimų suteikimą.
ANTRASIS SKIRSNIS
PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ VEIKLOS RŪŠYS
5 straipsnis. Dujų ir šilumos ūkis
Dujų ir šilumos ūkio srityse šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems šioms veiklos rūšims:
1) įrenginių, skirtų teikti vartotojams dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens gavybos, gamybos, perdavimo, skirstymo ir (arba) tiekimo paslaugas, statyba, įrengimas ir (arba) eksploatavimas;
2) dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens gavyba, gamyba ir (arba) tiekimas (įskaitant didmeninę ir mažmeninę prekybą jais).
Perkančiojo subjekto, kuris nėra perkančioji organizacija, veikla nelaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla dujų ir šilumos ūkio srityse, jeigu tenkinamos šios abi sąlygos kartu:
1) dujos, šiluma ir (arba) karštas vanduo gaminami kitoms veikloms, negu nurodytos šio straipsnio 1 dalyje ar šio įstatymo 6, 7 ir 8 straipsniuose;
2) dujos, šiluma ir (arba) karštas vanduo išgaunami, gaminami ir (arba) tiekiami, įskaitant didmeninę ir mažmeninę prekybą jais, tik siekiant ekonomiškumo, o jų kiekiai neviršija 20 procentų įmonės vidutinių pardavimo pajamų per 3 metus, įskaitant 2 paskutinius ir einamuosius finansinius metus.
6 straipsnis. Elektros energetika
Elektros energetikos sektoriuje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems šioms veiklos rūšims:
1) elektros įrenginių, skirtų elektros energijai gaminti, perduoti ar skirstyti vartotojams, statyba, įrengimas ir (ar) eksploatavimas;
2) elektros energijos gamyba ir (ar) tiekimas, kuris apima didmeninę ir mažmeninę prekybą elektros energija.
Perkančiojo subjekto, kuris nėra perkančioji organizacija, veikla nelaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla elektros energetikos sektoriuje, jeigu tenkinamos šios abi sąlygos kartu:
1) elektros energija gaminama kitoms veiklos rūšims, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje ar šio įstatymo 5, 7 ir 8 straipsniuose;
2) elektros energijos gamybos ir (ar) tiekimo, kuris apima didmeninę ir mažmeninę prekybą elektros energija, kiekiai priklauso tik nuo elektros suvartojimo savo reikmėms ar ūkio poreikiams ir neviršija 30 procentų įmonės pagaminto vidutinio elektros energijos kiekio per 3 metus, įskaitant 2 paskutinius ir einamuosius finansinius metus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1672, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27262
7 straipsnis. Vandentvarka
Vandentvarkos srityje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems šioms veiklos rūšims:
1) įrenginių, skirtų teikti vartotojams geriamojo vandens gavybos, gamybos ir (arba) tiekimo paslaugas, statyba, įrengimas ir (arba) eksploatavimas;
2) geriamojo vandens gavyba, gamyba ir (arba) tiekimas (įskaitant didmeninę ir mažmeninę prekybą geriamuoju vandeniu).
Šis įstatymas taip pat taikomas, kai perkantysis subjektas, vykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, sudaro pirkimo sutartį ar rengia projekto konkursą, susijusį su:
1) hidraulinės inžinerijos projektais, žemei sausinti ar drėkinti skirtais projektais, jeigu daugiau kaip 20 procentų šių projektų įgyvendinimo metu pagaminamo vandens tiekiama kaip geriamasis vanduo;
2) nuotekų tvarkymo veikla.
Perkančiojo subjekto, kuris nėra perkančioji organizacija, veikla nelaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla vandentvarkos srityje, jeigu tenkinamos šios abi sąlygos kartu:
1) perkančiojo subjekto gaminamas geriamasis vanduo reikalingas kitai, negu šio įstatymo 5–8 straipsniuose nurodytai, veiklai vykdyti;
2) vartotojams skirto geriamojo vandens gavybos, gamybos ir (arba) tiekimo (įskaitant didmeninę ir mažmeninę prekybą), kiekiai priklauso tik nuo paties perkančiojo subjekto suvartojimo ir neviršija 30 procentų perkančiojo subjekto vidutinio geriamojo vandens gamybos kiekio per 3 metus, įskaitant 2 paskutinius ir einamuosius finansinius metus.
8 straipsnis. Transporto paslaugos
Šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems veiklos rūšims, susijusioms su tinklų, skirtų teikti visuomenei geležinkelio, automatizuotų transporto sistemų, tramvajų, troleibusų, autobusų ar funikulierių transporto paslaugas, statyba, įrengimu ir (arba) eksploatavimu.
Laikoma, kad transporto paslaugų srityje tinklas egzistuoja, kai paslaugos teikiamos pagal kompetentingos institucijos nustatytas veiklos sąlygas, tokias kaip paslaugos teikimo maršrutai, dažnis, privalomi pervežimų kiekiai.
9 straipsnis. Uostai ir oro uostai
Šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems veiklos rūšims, susijusioms su geografinės teritorijos eksploatavimu siekiant sudaryti galimybę pasinaudoti oro, jūrų ar vidaus vandenų uostais arba kitais terminalais vežėjams, vykdantiems vežimo oro, jūrų ar vidaus vandenų keliais veiklą.
10 straipsnis. Pašto paslaugos
Šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems veiklos rūšims, susijusioms su:
1) pašto paslaugų teikimu;
2) kitų negu pašto paslaugų teikimu, jeigu jas teikia ūkio subjektas, teikiantis ir pašto paslaugas, neatitinkančias šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies sąlygų.
Taikant šį įstatymą, pašto paslaugos ir pašto siuntos sąvokos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šias sąlygas:
1) pašto paslauga apima universaliąją pašto paslaugą ir universaliąja pašto paslauga nelaikomą pašto paslaugą;
2) kitomis negu pašto paslauga laikomos šios paslaugos:
su pašto paslauga susijusios paslaugos (paslaugos prieš ir po pašto siuntų surinkimo, įskaitant bet kokius pašto siuntų apdorojimo procesus);
paslaugos, susijusios su pašto siunta, kuri nepatenka į Pašto įstatyme pateiktą pašto siuntos apibrėžtį.
11 straipsnis. Naftos ir dujų gavyba, anglių ar kito kietojo kuro žvalgymas arba gavyba
Šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems veiklos rūšims, susijusioms su geografinės teritorijos eksploatavimu naftos arba dujų gavybos, anglių ar kito kietojo kuro žvalgymo ir gavybos tikslais. Žvalgymu laikoma veikla, kurios tikslas – patikrinti, ar konkrečioje geografinėje teritorijoje yra anglių ar kito kietojo kuro ir, jeigu jo yra, ar jis tinkamas naudoti komercinėms reikmėms.
TREČIASIS Skirsnis
PIRKIMO VERTĖ
12 straipsnis. Pirkimo vertės ribos
Tarptautiniu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė, be pridėtinės vertės mokesčio, yra lygi arba viršija šias ribas:
1) Direktyvos 2014/25/ES 15 straipsnio a ir b punktuose nustatytas ribas, kurias Europos Komisija kas 2 metus peržiūri, tikslina ir skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Informacija apie šias ribas skelbiama ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;
2) 1 000 000 Eur (vienas milijonas eurų), kai perkamos šio įstatymo 4 priede nurodytos socialinės ir kitos specialiosios paslaugos.
Supaprastintu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė yra mažesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vertės ribas, ir šio įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje nurodytas pirkimas.
Mažos vertės pirkimu laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 70 000 Eur (septyniasdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 174 000 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt keturi tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytas pirkimas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2533, 2024-04-11, paskelbta TAR 2024-04-19, i. k. 2024-07266
13 straipsnis. Numatomos pirkimo vertės skaičiavimas
Numatoma pirkimo vertė skaičiuojama imant visas mokėtinas sumas be pridėtinės vertės mokesčio, į ją įtraukiant visas pirkimo sutarčių pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes, kurios turi būti aiškiai numatytos pirkimo dokumentuose. Kai perkantysis subjektas numato prizus ir (arba) kitas išmokas kandidatams ar dalyviams, apskaičiuodamas numatomą pirkimo vertę, jis turi į tai atsižvelgti. Numatoma pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo procedūrų pradžioje.
Kai perkantysis subjektas yra sudarytas iš atskirų padalinių, skaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į bendrą numatomą pirkimo vertę visiems padaliniams. Tačiau jeigu atskiras perkančiojo subjekto padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertės gali būti skaičiuojamos atskirai tam padaliniui. Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiojo subjekto padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas:
1) turi įgaliojimus savarankiškai atlikti pirkimus ir priimti sprendimus dėl pirkimų;
2) pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę;
3) turi įgaliojimus savarankiškai priimti sprendimus dėl pirkimo sutarčių sudarymo ir mokėjimų pagal tas sutartis iš savo biudžeto eilutės atlikimo.
Perkantysis subjektas neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo, išskyrus atvejus, kai tai yra pateisinama dėl šio straipsnio 2 dalyje nustatytų priežasčių.
Pasirenkant numatomo pirkimo vertės skaičiavimo būdą, negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.
Numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką.
Jeigu prekių ar paslaugų pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio arba jas numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti, numatoma pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų:
1) sumuojama bendra faktinė to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių arba finansinius metus, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į perkamo kiekio arba vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo;
2) sumuojama bendra numatomų to paties tipo pirkimo sutarčių, kurios bus sudaromos per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo arba per visus finansinius metus, jeigu jie ilgesni kaip 12 mėnesių, vertė.
Jeigu darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis ar preliminariąsias sutartis atskiroms pirkimo dalims, apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visas tokias pirkimo dalis. Kai atliekant pirkimą ketinama sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį kiekvienai pirkimo daliai, vadovaujamasi tomis šio įstatymo nuostatomis, kurios taikytinos atsižvelgiant į bendrą visų pirkimo dalių vertę.
Neatsižvelgdamas į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija, perkantysis subjektas turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti supaprastintus pirkimus toms atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė yra mažesnė kaip 80 000 Eur (aštuoniasdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) perkant to paties tipo prekes ar paslaugas, 1 000 000 Eur (vienas milijonas eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) – perkant darbus, jeigu bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412
Neatsižvelgdamas į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija, perkantysis subjektas turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mažos vertės pirkimą atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra mažesnė kaip 70 000 Eur (septyniasdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės, o perkant darbus – mažesnė kaip 174 000 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt keturi tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2533, 2024-04-11, paskelbta TAR 2024-04-19, i. k. 2024-07266
Jeigu numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija ir perkantysis subjektas pasinaudoja šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytomis teisėmis, turi būti užtikrinama, kad bendra pagal šio straipsnio 8 ir 9 dalis atliekamo pirkimo dalių vertė būtų ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.
Apskaičiuojant numatomą darbų pirkimo vertę, įskaitomos ir numatomo darbų atlikimo bei projektavimo (tuo atveju, kai kartu perkamos ir tų darbų projektavimo paslaugos) ir darbams atlikti reikalingų kitų paslaugų ar prekių, kurias rangovui pateikia perkantysis subjektas, numatomos vertės.
Prekių nuomos, finansinės nuomos (lizingo), pirkimo išsimokėtinai numatoma pirkimo vertė skaičiuojama:
1) jeigu numatoma sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, arba, jeigu pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 12 mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, įskaitant numatomą likutinę vertę;
2) jeigu numatoma sudaryti neterminuotą pirkimo sutartį arba jeigu abejojama dėl pirkimo sutarties trukmės, – pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.
Skaičiuojant numatomą paslaugų pirkimo vertę atsižvelgiama į:
1) draudimo įmokų ar kitokio atlyginimo draudikui vertę – draudimo paslaugų pirkimo atveju;
2) bankui mokamas įmokas, komisinį atlyginimą, palūkanas ir kitokį atlyginimą už paslaugas – bankų ar kitų finansinių paslaugų pirkimo atveju;
3) mokesčius, komisinį atlyginimą ir kitokį atlyginimą už paslaugas – projektavimo paslaugų pirkimo atveju;
4) numatomą perkamų paslaugų vertę, įskaitant visus galimus prizus ir (arba) kitas pinigines išmokas dalyviams, – paslaugų pirkimo po projekto konkurso, kai su laimėtoju bus sudaroma paslaugos pirkimo sutartis, atveju;
5) bendrą visų prizų ar kitokių piniginių išmokų dalyviams vertę, įskaitant numatomą vertę paslaugų pirkimo sutarties, kuri vėliau gali būti sudaroma neskelbiamų derybų būdu pagal šio įstatymo 79 straipsnio 4 dalį, jeigu perkantysis subjektas skelbime apie projekto konkursą nurodo, kad tokia pirkimo sutartis bus sudaroma, – paslaugų pirkimo po projekto konkurso, kai projekto konkurso laimėtojai ar dalyviai apdovanojami prizais ar kitomis piniginėmis išmokomis, atveju.
Jeigu numatytoje sudaryti paslaugų pirkimo sutartyje nebus nurodoma fiksuota kaina, skaičiuojant pirkimo vertę atsižvelgiama į:
1) bendrą numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertę – terminuotų sutarčių, kurių trukmė yra 48 ar mažiau mėnesių, atveju;
2) numatomos sudaryti pirkimo sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48, – neterminuotų sutarčių atveju arba tada, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 48 mėnesiai.
Preliminariosios sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos taikymo atvejais numatoma pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į didžiausią numatomą visų per visą preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos trukmę numatytų sudaryti pirkimo sutarčių vertę be pridėtinės vertės mokesčio.
Inovacijų partnerystės sutarties atveju apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, kurią numatoma vykdyti per visus inovacijų partnerystės sutarties etapus, taip pat į didžiausias numatomas prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos numatoma sukurti ir nusipirkti pagal inovacijų partnerystės sutartį, vertes be pridėtinės vertės mokesčio.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
šio įstatymo reikalavimų netaikymo atvejai
14 straipsnis. Perpardavimo arba finansinės nuomos (lizingo) tikslais sudaromos pirkimo sutartys
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, kurių tikslas – perparduoti arba pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą, jeigu perkantysis subjektas neturi specialiosios ar išimtinės teisės perpardavinėti ar pagal lizingo sutartį nuomoti tokio pirkimo objekto, o kiti ūkio subjektai gali laisvai tokį pirkimo objektą perpardavinėti ar pagal lizingo sutartį nuomoti tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis prekiauja ar nuomoja perkantysis subjektas.
Perkantysis subjektas Europos Komisijos prašymu turi pranešti jai apie bet kokias veiklos ar produktų kategorijas, kurioms taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.
15 straipsnis. Pirkimai, skirti kitai negu vandentvarkos, energetikos, transporto, pašto paslaugų veiklai vykdyti ar šiai veiklai vykdyti trečiojoje šalyje
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, kurie reikalingi kitai, negu nustatyta šio įstatymo 5–11 straipsniuose, veiklai vykdyti ar kai nurodyta veikla vykdoma trečiojoje šalyje ir tam fiziškai nenaudojami Europos Sąjungos teritorijoje esantys tinklai ar Europos Sąjungos geografinė erdvė, ar tokiems tikslams rengiamiems projekto konkursams.
Perkantysis subjektas Europos Komisijos prašymu turi pranešti jai apie bet kokias veiklos rūšis, kurioms taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.
16 straipsnis. Specialūs atvejai, kai šio įstatymo reikalavimai netaikomi paslaugų pirkimams
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi:
1) žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimui arba nuomai bet kokiomis finansinėmis priemonėmis ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui. Tokius pirkimus perkantysis subjektas atlieka pagal savo nustatytą tvarką;
2) radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų transliavimo eteryje laiko ir jau parengtų programų, kai sutartis sudaroma su radijo programų transliuotoju ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėju, pirkimams. Tokius pirkimus perkantysis subjektas atlieka pagal savo nustatytą tvarką;
3) arbitražo ir taikinimo paslaugų pirkimams;
4) šių teisinių paslaugų pirkimams:
atstovavimo arbitražo ar taikinimo procese, vykstančiame valstybėje narėje, trečiojoje šalyje arba tarptautinėje arbitražo ar taikinimo institucijoje, arba atstovavimo teisminiame procese, vykstančiame valstybės narės ar trečiosios šalies teismuose, tribunoluose ar viešosiose institucijose arba tarptautiniuose teismuose, tribunoluose ar institucijose. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 52), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/25/ES (OL 2013 L 158, p. 368), (toliau – Direktyva 77/249/EEB) 1 straipsnyje;
teisinių konsultacijų, reikalingų rengiantis šio punkto a papunktyje nurodytiems veiksmams arba jeigu yra konkrečių požymių ar didelė tikimybė, kad klausimas bus nagrinėjamas arbitražo, taikinimo ar teisminėje institucijoje. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta Direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje;
notaro teikiamų dokumentų tvirtinimo ir liudijimo paslaugų;
patikėtinių, globėjų (rūpintojų) teikiamų teisinių paslaugų ar kitų teisinių paslaugų, kurių teikėjus skiria teismas arba tribunolas arba jie skiriami įstatymuose nustatytais pagrindais vykdyti specialių teismo prižiūrimų užduočių;
kitų teisinių paslaugų, susijusių su viešosios valdžios funkcijų atlikimu, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiojo subjekto nepriklausančių priežasčių pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas;
5) finansinių paslaugų, susijusių su vertybinių popierių arba kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu, pirkimams;
6) veiksmams, atliekamiems su Europos finansinio stabilumo fondu ir Europos stabilumo mechanizmu;
7) paskoloms, susijusioms ar nesusijusioms su vertybinių popierių arba kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu;
8) darbo sutartims;
9) ne pelno siekiančių organizacijų ar asociacijų teikiamų civilinės gynybos, civilinės saugos ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra: 75250000-3, 75251000-0, 75251100-1, 75251110-4, 75251120-7, 75252000-7, 75222000-8, 98113100-9 ir 85143000-3 (išskyrus greitosios pagalbos paslaugas, skirtas pacientams vežti), pirkimams;
10) viešojo keleivinio transporto geležinkeliais arba metro paslaugų pirkimams;
11) paslaugų, kai jas perkantysis subjektas perka iš perkančiosios organizacijos arba iš perkančiųjų organizacijų asociacijos, turinčių tokioms paslaugoms teikti išimtinę teisę, suteiktą įstatymu ar paskelbtu jo įgyvendinamuoju teisės aktu, kurio nuostatos atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas, pirkimams.
17 straipsnis. Pagal tarptautines taisykles atliekami pirkimai ir projekto konkursai
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams ir projekto konkursams, kuriuos perkantysis subjektas įpareigotas atlikti pagal kitas procedūrines taisykles, nustatytas:
1) tarptautiniu susitarimu ar panašiu tarptautinius įsipareigojimus nustatančiu dokumentu, apie kurį pranešta Europos Komisijai ir kuris sudarytas laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo tarp Lietuvos Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių ar jų teritorinių padalinių dėl prekių, paslaugų, darbų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar juo pasinaudoti;
2) tarptautinės organizacijos.
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams ir projekto konkursams, kuriuos perkantysis subjektas atlieka pagal kitas procedūrines taisykles, kurias nustatė tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija, visiškai finansuojanti tokį pirkimą ar projekto konkursą. Jeigu pirkimą ar projekto konkursą didžiąja dalimi finansuoja tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija, šalys turi susitarti dėl taikytinų pirkimo taisyklių.
Šis straipsnis netaikomas pirkimams ir projekto konkursams, apimantiems gynybos ir saugumo aspektus, kurie atliekami pagal tarptautines taisykles vadovaujantis šio įstatymo 25 straipsniu.
18 straipsnis. Tam tikrų perkančiųjų subjektų vandens, energijos ar energijai gaminti skirto kuro pirkimai
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams:
1) atliekamiems vandentvarkos srities perkančiojo subjekto, kai jis vykdo šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą ir įsigyja tam reikalingą vandenį;
2) atliekamiems energetikos srities perkančiojo subjekto, kai jis vykdo šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje ir 11 straipsnyje nurodytą veiklą ir įsigyja tam reikalingos energijos ar energijai gaminti skirto kuro.
Pirkimai, atliekami energetikos srities perkančiojo subjekto, kai jis vykdo veiklą šilumos ūkio srityje ar elektros energetikos sektoriuje ir įsigyja tam reikalingos energijos ar energijai gaminti skirto kuro, vykdomi Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412
19 straipsnis. Vidaus sandoriai
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi vidaus sandoriams, kuriuos perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, sudaro su kitu perkančiuoju subjektu ar perkančiąja organizacija, kai yra visos šios sąlygos kartu:
1) perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, kitą perkantįjį subjektą ar perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo paties tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydamas lemiamą įtaką jo (jos) strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija;
2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamo perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančiu perkančiuoju subjektu, kuris yra perkančioji organizacija, ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja tas perkantysis subjektas, ir skirtų jo (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti. Jeigu kontroliuojamas perkantysis subjektas ar perkančioji organizacija vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jo (jos) veiklos planus;
3) kontroliuojamame perkančiajame subjekte ar perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.
Vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir kai:
1) perkant pagal šį įstatymą būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo arba
2) įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi arba
2 dalies 2 punkto redakcija, įsigaliojanti 2023-04-01:
2) įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi arba
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1672, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27262
3) vidaus administravimui reikalingas paslaugas įsigyja perkantysis subjektas (kuris yra perkančioji organizacija), kuris yra valstybės įmonė, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-1672, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27262
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2766, 2019-12-20, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21572
Siekdamas sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija:
1) tvirtindamas šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais kalendoriniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;
2) reikalauja iš tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius sąskaitos už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus (toliau – sąskaitos faktūros) būtų teikiamos šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412
3) per 15 dienų nuo vidaus sandorio sudarymo ar nuo kiekvieno jo pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal juos pradžios, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį ir visus jos pakeitimus;
4) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi visu vidaus sandorio galiojimo laikotarpiu.
Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai kontroliuojamasis perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, sudaro sutartį su jį kontroliuojančiu perkančiuoju subjektu, kuris yra perkančioji organizacija, ar kitu to perkančiojo subjekto kontroliuojamu perkančiuoju subjektu, kuris yra perkančioji organizacija. Perkančiajame subjekte, su kuriuo sudaroma sutartis, neturi būti tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1672, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27262
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas vidaus administravimas turi būti suprantamas kaip veikla, kuria užtikrinamas perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, teisinės paslaugos, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas).
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1672, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27262
20 straipsnis. Mišrūs pirkimai, apimantys tą pačią veiklą
Jeigu sudaroma mišri pirkimo sutartis, kurios pirkimo objekto atskiroms dalims taikomos skirtingos šio įstatymo nuostatos, vadovaujamasi šiomis taisyklėmis:
1) kai pirkimo objektas yra darbai kartu su paslaugomis ir (arba) prekėmis, taikomos šio įstatymo nuostatos, taikytinos pagrindinei mišrios pirkimo sutarties objekto daliai;
2) kai pirkimo objektas apima šio įstatymo 4 priede nurodytas paslaugas ir kitas paslaugas arba paslaugas ir prekes, taikomos šio įstatymo nuostatos, taikytinos mišrios pirkimo sutarties objekto daliai, kurios numatoma pirkimo vertė tame pirkime yra didžiausia.
Jeigu dėl objektyvių priežasčių, susijusių su pirkimo objekto techninėmis ir (arba) ekonominėmis ypatybėmis, negali būti sudaromos atskiros pirkimo sutartys dėl pirkimo objekto, kurio daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai – kitų teisės aktų nuostatos, tokiam pirkimui taikytinos teisės aktų nuostatos nustatomos atsižvelgiant į tai, kuri pirkimo sutarties objekto dalis yra pagrindinė.
Jeigu objektyviai gali būti sudaromos atskiros pirkimo sutartys dėl pirkimo objekto, kurio daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai – kitų teisės aktų nuostatos, perkantysis subjektas gali sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl viso pirkimo objekto arba sudaryti sutartis dėl kiekvienos pirkimo objekto dalies atskirai. Tuo atveju, kai perkantysis subjektas nusprendžia sudaryti:
1) pirkimo sutartis dėl atskirų pirkimo objekto dalių, sprendimas dėl šio įstatymo nuostatų taikymo priimamas dėl kiekvienos dalies atskirai, įvertinus atitinkamos pirkimo objekto dalies ypatybes;
2) mišrią pirkimo sutartį, tokiam pirkimui, neatsižvelgiant į pirkimo vertę, taikomos šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytus atvejus;
3) mišrią pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto, turinčio prekių, paslaugų, darbų pirkimo ir koncesijų elementų, tokiam pirkimui taikomos šio įstatymo nuostatos, jeigu pirkimo objekto dalies, kuriai taikytinos šio įstatymo nuostatos, numatoma pirkimo vertė viršija šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytas mažos vertės pirkimo ribas. Tačiau tais atvejais, kai pirkimo objekto dalies, kuriai taikytinos šio įstatymo nuostatos, numatoma pirkimo vertė yra mažesnė už šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas tarptautinio pirkimo vertės ribas, o koncesijos objekto dalies, kuriai taikytinos Koncesijų įstatymo nuostatos, numatoma koncesijos vertė yra ne mažesnė už tarptautinės koncesijos vertės ribą, taip pat tais atvejais, kai pirkimo objekto dalies, kuriai taikytinos šio įstatymo nuostatos, numatoma pirkimo vertė yra lygi arba mažesnė už šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytas mažos vertės pirkimo ribas, tokiai sutarčiai sudaryti taikomos Koncesijų įstatymo nuostatos.
21 straipsnis. Pirkimas, apimantis kelių rūšių veiklą
Jeigu pirkimas yra skirtas kelių rūšių veiklai vykdyti, perkantysis subjektas gali sudaryti atskiras pirkimo sutartis, skirtas kiekvienos atskiros rūšies veiklai vykdyti, arba vieną pirkimo sutartį, skirtą visų rūšių veiklai vykdyti. Perkantysis subjektas, nusprendęs sudaryti atskiras pirkimo sutartis, sprendimą, kokį teisinį reguliavimą taikyti, priima įvertinęs atitinkamos atskiros veiklos ypatybes.
Perkantysis subjektas, nusprendęs sudaryti vieną pirkimo sutartį, vadovaujasi šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis. Tuo atveju, kai vienai iš veiklų, kurias apima atliekamas pirkimas, taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio nuostatomis.
Jeigu pirkimas apima kelių rūšių veiklą, jis atliekamas vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, nustatytais tos rūšies veiklai, kurios pirkimo objekto naudojimo sritis yra pagrindinė.
Jeigu objektyviai neįmanoma nustatyti, kuri pirkimo objekto, apimančio kelias veiklos rūšis, naudojimo sritis yra pagrindinė, pirkimas atliekamas vadovaujantis šiomis nuostatomis:
1) pirkimas atliekamas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, jeigu vienai pirkimo daliai, apimančiai vieną iš veiklos rūšių, taikomos šio įstatymo, o kitai pirkimo daliai – Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos;
2) pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, jeigu vienai pirkimo daliai, apimančiai vieną iš veiklos rūšių, taikomos šio įstatymo, o kitai – Koncesijų įstatymo nuostatos;
3) pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, jeigu vienai pirkimo daliai, apimančiai vieną iš veiklos rūšių, taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai – netaikomos nei šio įstatymo, nei Viešųjų pirkimų įstatymo ar Koncesijų įstatymo nuostatos.
Perkančiojo subjekto pasirinkimo sudaryti vieną ar kelias pirkimo sutartis negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo arba, jeigu taikoma, Viešųjų pirkimų įstatymo ar Koncesijų įstatymo nuostatų taikymo.
22 straipsnis. Pirkimų, apimančių gynybos ir saugumo aspektus, ypatumai
Šio įstatymo reikalavimai taikomi pirkimams ir projekto konkursams, apimantiems gynybos ir saugumo aspektus, išskyrus pirkimus ir projekto konkursus, kuriems:
1) taikomas Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas;
2) Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas netaikomas vadovaujantis Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 3 straipsnio nuostatomis.
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi gynybos ir saugumo aspektus apimantiems pirkimams ir projekto konkursams, išskyrus pirkimus ir projekto konkursus, kuriems netaikomos išimtys pagal šio straipsnio 1 dalį, kai atliekant pirkimo procedūras ir projekto konkursus:
1) esminių valstybės saugumo interesų neįmanoma apsaugoti kitomis priemonėmis (pavyzdžiui, siekiama apsaugoti informacijos konfidencialų pobūdį) negu šio įstatymo reikalavimų netaikymas;
2) perkantysis subjektas turėtų atskleisti informaciją, kurios atskleidimas pažeistų esminius valstybės saugumo interesus.
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi, kai pirkimas, pirkimo sutarties vykdymas ar projekto konkursas yra pripažįstamas slaptu arba jiems valstybės saugumo aspektus reglamentuojančiuose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose taikomi specialūs saugumo reikalavimai ir jeigu atitinkamų esminių valstybės saugumo interesų negalima apsaugoti kitomis priemonėmis negu šio įstatymo reikalavimų netaikymas.
Sprendimą dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pirkimų atlikimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
23 straipsnis. Mišrūs pirkimai, apimantys tą pačią veiklą ir gynybos ar saugumo aspektus
Šio straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai tai pačiai veiklai vykdyti sudaroma mišri pirkimo sutartis dėl pirkimo objekto, kurio daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos.
Jeigu objektyviai gali būti sudaromos atskiros pirkimo sutartys dėl skirtingų pirkimo objekto dalių, perkantysis subjektas gali sudaryti vieną mišrią pirkimo sutartį dėl viso pirkimo objekto arba sudaryti pirkimo sutartis dėl kiekvienos pirkimo objekto dalies atskirai. Tuo atveju, kai perkantysis subjektas nusprendžia sudaryti:
1) atskiras pirkimo sutartis dėl skirtingų pirkimo objekto dalių, sprendimas, kurio teisės akto nuostatas taikyti, priimamas dėl kiekvienos pirkimo sutarties atskirai, įvertinus atitinkamo pirkimo objekto ypatybes;
2) mišrią pirkimo sutartį dėl viso pirkimo objekto, kurio daliai taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos, tokiam pirkimui šio įstatymo nuostatos netaikomos, jeigu mišrios pirkimo sutarties sudarymas pagrįstas objektyviomis priežastimis;
3) mišrią pirkimo sutartį dėl viso pirkimo objekto, kurio daliai taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokiam pirkimui taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, jeigu mišrios pirkimo sutarties sudarymas pagrįstas objektyviomis priežastimis. Ši nuostata taikoma atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatytas pirkimo vertės ribas ir atvejus, kai Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo reikalavimai netaikomi;
4) mišrią pirkimo sutartį, kuriai gali būti taikomos šios dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, taikomos šios dalies 2 punkto nuostatos.
Pasirinkimo sudaryti mišrią pirkimo sutartį negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų taikymo.
Jeigu dėl objektyvių priežasčių, susijusių su pirkimo objekto techninėmis ir (arba) ekonominėmis ypatybėmis, negali būti sudaromos atskiros pirkimo sutartys dėl pirkimo objekto, kurio daliai taikomos:
1) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos, tokiam pirkimui šio įstatymo nuostatos netaikomos;
2) Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokiam pirkimui taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos.
24 straipsnis. Pirkimai, apimantys kelių rūšių veiklą ir gynybos ar saugumo aspektus
Jeigu pirkimas yra skirtas kelių rūšių veiklai vykdyti, perkantysis subjektas gali sudaryti:
1) atskiras pirkimo sutartis dėl pirkimo objekto dalių, skirtų kiekvienos atskiros rūšies veiklai vykdyti. Šiuo atveju perkantysis subjektas, nusprendęs sudaryti atskiras pirkimo sutartis, sprendimą, kokį teisinį reguliavimą taikyti, priima įvertinęs atitinkamos pirkimo objekto dalies ypatybes;
2) vieną pirkimo sutartį dėl viso pirkimo objekto, skirto visų rūšių veiklai vykdyti, kai pirkimo objektas dėl objektyvių priežasčių, susijusių su jo techninėmis ir (arba) ekonominėmis ypatybėmis, negali būti suskaidytas į dalis.
Sudarant vieną pirkimo sutartį pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą:
1) šis įstatymas netaikomas, jeigu vienai pirkimo objekto daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kita pirkimo objekto dalis yra susijusi su informacija, kurios atskleidimas pažeistų esminius valstybės saugumo interesus;
2) šis įstatymas netaikomas, jeigu vienai pirkimo objekto daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, kitai – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, o dar kitai pirkimo objekto daliai yra taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos;
3) taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, jeigu vienai pirkimo objekto daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos.
Pasirinkimo sudaryti vieną ar kelias pirkimo sutartis negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų taikymo.
25 straipsnis. Pagal tarptautines taisykles atliekami pirkimai, apimantys gynybos ir saugumo aspektus
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi gynybos ir saugumo aspektus apimantiems pirkimams ir projekto konkursams, kuriuos perkantysis subjektas įpareigotas atlikti pagal kitas procedūrines taisykles, nustatytas:
1) tarptautiniu susitarimu ar sutartimi (ar jų dalimis) tarp Lietuvos Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių dėl prekių, paslaugų, darbų, skirtų bendram susitarimą ar sutartį pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar naudoti, jeigu jie yra sudaryti laikantis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytų principų ir apie tokius pirkimus perkantysis subjektas praneša Europos Komisijai;
2) tarptautiniu susitarimu ar sutartimi dėl karinių vienetų dislokavimo užsienio valstybėse, ir kurie yra susiję su valstybės narės ar trečiosios šalies įmonėmis;
3) tarptautinių organizacijų.
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi gynybos ir saugumo aspektus apimantiems pirkimams ir projekto konkursams, kuriuos perkantysis subjektas vykdo pagal tarptautinės organizacijos ar tarptautinės finansų institucijos nustatytas procedūrines taisykles ir kuriuos visiškai finansuoja tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija. Tuo atveju, kai tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija finansuoja didžiąją dalį pirkimų ir projekto konkursų, perkantysis subjektas ir šios institucijos sutaria dėl taikytinų procedūrinių taisyklių.
26 straipsnis. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos
Šio įstatymo reikalavimai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5, pirkimams taikomi tik tuo atveju, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:
1) gauta nauda yra naudojama tik perkančiojo subjekto veiklos poreikiams tenkinti;
2) už teikiamą paslaugą viską sumoka pats perkantysis subjektas.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų, kurie netenkina šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
VEIKLOS, TIESIOGIAI VEIKIAMOS KONKURENCIJOS
27 straipsnis. Veiklos, tiesiogiai veikiamos konkurencijos
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, skirtiems šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytai veiklai vykdyti, jeigu perkantysis subjektas arba įgaliotos valstybės institucijos, pagal savo kompetenciją pateikę šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytą prašymą, gali įrodyti, kad šią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų, ir projekto konkursams, rengiamiems šiai veiklai vykdyti toje geografinėje vietovėje. Šioje dalyje nurodyta atitinkama veikla gali būti suprantama kaip tam tikro didesnio sektoriaus veiklos dalis arba veikla, vykdoma tam tikroje teritorijoje.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vertinimas nedaro poveikio taikant konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir yra atliekamas atsižvelgiant į atitinkamų rūšių veiklos rinką ir atitinkamos rinkos geografinę aprėptį.
Taikant šio straipsnio 1 dalį ir sprendžiant, ar veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, vadovaujamasi kriterijais, atitinkančiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas dėl konkurencijos. Tokie kriterijai paprastai yra atitinkamų produktų arba paslaugų ypatybės, alternatyvūs produktai arba paslaugos, kurie gali būti pakeičiami paklausos ir pasiūlos požiūriu, kainos ir esamas ar galimas daugiau kaip vienas atitinkamų produktų ar paslaugų teikėjas.
Atitinkamos rinkos geografinė aprėptis yra teritorija, kurioje egzistuoja atitinkamų ūkio subjektų tiekiamų produktų ar teikiamų paslaugų pasiūla bei paklausa, kurioje konkurencijos sąlygos yra palyginti vienodos ir kuri gali būti atskirta nuo kaimyninių teritorijų, kuriose vyraujančios konkurencijos sąlygos yra pastebimai skirtingos. Atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą, atsižvelgiama į atitinkamų produktų arba paslaugų objektyvias charakteristikas ir paskirtį, kliūtis, ribojančias ūkio subjektų patekimą į rinką, arba paklausos bei pasiūlos struktūrą tiriamoje rinkoje, ūkio subjektų užimamą rinkos dalį pradinėje geografinėje teritorijoje ir kaimyninėse teritorijose arba reikšmingus kainų skirtumus.
Laikoma, kad patekti į rinką nėra jokių apribojimų, jeigu yra įgyvendinti ir taikomi šio įstatymo 3 priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai. Jeigu negalima daryti prielaidos, kad patekti į rinką galima nevaržomai, turi būti įrodyta, kad patekti į atitinkamą rinką galima laisvai.
28 straipsnis. Nustatymo, ar konkrečią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija, procedūra
Perkantysis subjektas arba įgaliota atitinkamoje vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto srityje, kurioje veikia perkantysis subjektas, kompetentinga Lietuvos Respublikos institucija gali pateikti prašymą Europos Komisijai dėl nustatymo, kad tam tikrai tos srities veiklai vykdyti skirtiems pirkimams ar projekto konkursams šis įstatymas netaikomas. Toks prašymas teikiamas laikantis šių sąlygų:
1) prašyme nurodoma, kad pagal šio įstatymo 27 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus kriterijus atitinkamą veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų;
2) kartu su prašymu pateikiama motyvuota atitinkamoje vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto veiklos srityje kompetentingos nepriklausomos priežiūros institucijos nuomonė, kurioje išsamiai išanalizuotos galimybės atitinkamai veiklai taikyti šio įstatymo 27 straipsnio 1 ir 2 dalis, laikantis to straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatų, jeigu tokia nuomonė buvo priimta;
3) prašymas gali būti susijęs su veikla, kuri yra tik dalis platesnio veiklos sektoriaus arba kuri vykdoma tik tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje;
4) prašyme pateikiama informacija apie visus svarbius faktus, priimtus teisės aktus, patvirtinančius šio įstatymo 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sąlygų egzistavimą.
Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą teikia perkantysis subjektas, tai jo kopiją jis turi išsiųsti ir įgaliotai atitinkamoje vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto srityje, kurioje veikia perkantysis subjektas, kompetentingai Lietuvos Respublikos institucijai.
Valstybei narei gavus Europos Komisijos pranešimą apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą pateikęs perkantysis subjektas kartu nepateikė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos motyvuotos atitinkamoje vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto veiklos srityje kompetentingos nepriklausomos priežiūros institucijos nuomonės, tokiu atveju atitinkamoje vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto veiklos srityje kompetentinga nepriklausoma valstybės priežiūros institucija pateikia Europos Komisijai šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą trūkstamą informaciją, kurios nepateikė pats perkantysis subjektas.
Šis įstatymas netaikomas pirkimams ar projekto konkursams, kurie skirti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytai veiklai vykdyti, jeigu Europos Komisija priima įgyvendinimo aktą, nustatantį, kad atitinkamą veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnyje, arba įgyvendinimo akto nepriima praėjus šioje dalyje nustatytiems terminams. Europos Komisijos įgyvendinimo akto priėmimo terminai ir jų taikymo sąlygos yra šios:
1) 90 darbo dienų, jeigu patekti į atitinkamą rinką nėra jokių apribojimų, nes valstybė narė yra įgyvendinusi ir taiko Europos Sąjungos teisės aktus, išvardytus šio įstatymo 3 priede;
2) 130 darbo dienų – kitais negu šios dalies 1 punkte nurodytais atvejais;
3) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti terminai pratęsiami dar 15 darbo dienų, jeigu kartu su prašymu nepateikta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta motyvuota atitinkamoje vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto veiklos srityje kompetentingos nepriklausomos priežiūros institucijos nuomonė. Be to, Europos Komisija gali pratęsti minėtus terminus pritarus prašymą pateikusiam subjektui;
4) šioje dalyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti nuo kitos darbo dienos, kurią Europos Komisija gauna prašymą arba gauna visą informaciją, kai kartu su prašymu pateikta informacija nebuvo pakankama;
5) jeigu vėluojama per Europos Komisijos nustatytą terminą pateikti jos prašomą trūkstamą informaciją, paaiškinti ar patikslinti prašyme pateiktą informaciją ar tokia papildoma informacija nėra tinkamai pateikta, šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti terminai sustabdomi laikotarpiui nuo Europos Komisijos paklausime nurodyto termino pabaigos iki tinkamo trūkstamos informacijos, paaiškinimų, patikslinimų pateikimo dienos.
Perkantysis subjektas arba įgaliota atitinkamoje vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto srityje, kurioje veikia perkantysis subjektas, kompetentinga Lietuvos Respublikos institucija, pateikusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą, pritarus Europos Komisijai gali šį prašymą iš esmės pakeisti, įskaitant jame nurodytos veiklos ar geografinės teritorijos pakeitimą. Tokiu atveju, vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, nustatomas naujas Europos Komisijos įgyvendinimo akto priėmimo terminas, išskyrus atvejus, kai Europos Komisija ir prašymą pateikęs subjektas susitarė dėl trumpesnio termino.
Jeigu vykstant procedūroms pagal šio straipsnio 1, 3 ir 5 dalis dėl tam tikros veiklos valstybėje narėje Europos Komisijoje gaunamas kitas prašymas dėl tos pačios veiklos Lietuvos Respublikoje, nauja procedūra nebepradedama, o vėlesnio prašymo nagrinėjimas įtraukiamas į jau vykstančią procedūrą.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS TAISYKLĖS
29 straipsnis. Pagrindiniai pirkimų principai ir tikslai
Perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.
Perkantysis subjektas turi siekti, kad:
1) prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai;
2) vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 7 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose;
3) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų skatinama inovatyvių produktų pasiūla;
4) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų daroma kuo mažesnė neigiama įtaka klimato kaitai, aplinkos taršai, atliekų susidarymui, gamtos išteklių naudojimui, ekosistemų ir jų paslaugų būklei ir (ar) kitam neigiamam poveikiui aplinkai;
5) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų prisidedama prie socialinių klausimų, pavyzdžiui, remiamų asmenų įdarbinimo, sąžiningo darbo užmokesčio mokėjimo, lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų įgyvendinimo, psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir pagalbos asmenims, patyrusiems tokį smurtą, priemonių įgyvendinimo klausimų, sprendimo.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-1673, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27264
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-546, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-15, i. k. 2021-21633
Nr. XIV-1672, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27262
Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.
Atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos sutartį dėl viešųjų pirkimų ir kitus tarptautinius susitarimus, kurie yra privalomi valstybėms narėms, perkantysis subjektas, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, pirkimų metu turi taikyti vienodas sąlygas trečiųjų šalių, pasirašiusių atitinkamus tarptautinius susitarimus, ir valstybių narių tiekėjams, darbams, prekėms ir paslaugoms.
Perkantysis subjektas, veikiantis gynybos srityje ar srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, įrašytas į Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašą (toliau – Saugiojo tinklo naudotojų sąrašas) ar laikomas esminiu kibernetinio saugumo subjektu, nurodytu Kibernetinio saugumo įstatyme, (toliau – esminis subjektas), atlikdamas su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimus, įvertina visus galinčius kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnius ir sprendžia, ar šiuose pirkimuose gali dalyvauti tiekėjai, jų subtiekėjai ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, kurie nėra registruoti (jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas ar ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, pasirašiusioje šio straipsnio 4 dalyje nurodytus tarptautinius susitarimus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-955, 2022-03-17, paskelbta TAR 2022-03-23, i. k. 2022-05374
Nr. XIV-2910, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13545
Siekdama šio straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų tikslų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali nustatyti perkantiesiems subjektams keliamus rodiklius ir (ar) jų pirkimuose taikytinus kriterijus, taip pat jų taikymo tvarką.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1672, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27262
30 straipsnis. Tiekėjai
Jeigu tiekėjai pagal valstybės narės, kurioje jie registruoti, teisės aktus turi teisę teikti tam tikrą paslaugą, tiekti prekę ar atlikti darbus, tiekėjo pasiūlymas neturi būti atmestas remiantis vien tik tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra reikalaujama, jog šie tiekėjai turi būti fiziniai arba juridiniai asmenys. Prekių, paslaugų ar darbų pirkimo atveju iš juridinių asmenų gali būti reikalaujama paraiškoje arba pasiūlyme nurodyti už atitinkamos pirkimo sutarties įvykdymą atsakingų darbuotojų pavardes ir jų profesinę kvalifikaciją.
Paraišką arba pasiūlymą gali pateikti tiekėjų grupės, įskaitant laikinas tiekėjų grupes. Jeigu tokia grupė nori pateikti paraišką arba pasiūlymą, perkantysis subjektas iš šios grupės neturi reikalauti, kad ji įgytų tam tikrą teisinę formą, tačiau, perkančiajam subjektui priėmus sprendimą su tokia grupe sudaryti pirkimo sutartį, iš jos gali būti reikalaujama įgyti tam tikrą teisinę formą, jeigu tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.
Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose turi paaiškinti, kaip tiekėjų grupės turi atitikti reikalavimus, keliamus pagal šio įstatymo 59–62 straipsnius, ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 60 straipsnį. Tiekėjų grupei keliami reikalavimai, taip pat pirkimo sutarties vykdymo sąlygos, įskaitant reikalavimus, kad tiekėjų grupė paskirtų bendrą atstovą arba vadovaujantį narį, nurodytų grupės sudėtį, kurios skiriasi nuo atskiriems dalyviams keliamų reikalavimų ir sąlygų, turi būti pagrįsti objektyviomis priežastimis ir proporcingi.
31 straipsnis. Pirkimą atliekantys ir kiti su pirkimu susiję asmenys
Pakeistas straipsnio pavadinimas:
Nr. XIV-1672, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27262
Perkantysis subjektas pirkimo (pirkimų) procedūroms atlikti privalo sudaryti pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti. Perkantysis subjektas gali sudaryti atskiras komisijas pasirengimo pirkimui, ginčų nagrinėjimo ar sutarties vykdymo etapams vykdyti arba tokias užduotis nustatyti pirkimo procedūras atliekančiai Komisijai. Jeigu perkantysis subjektas atlikti pirkimų procedūras įgalioja kitą perkantįjį subjektą ar perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotasis subjektas. Komisija dirba pagal ją sudariusio subjekto patvirtintą darbo reglamentą, yra jam atskaitinga ir atlieka tik rašytines jo užduotis ir įpareigojimus. Reikalavimo sudaryti Komisiją perkantysis subjektas gali nesilaikyti atlikdamas mažos vertės pirkimų procedūras, pagal preliminariąją sutartį atliekamas atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūras, dinaminės pirkimo sistemos pagrindu atliekamo kiekvieno konkretaus pirkimo procedūras ar šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412
Nr. XIV-1672, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27262
Komisija sudaroma ją sudarančio subjekto vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 2 Komisijos narių (toliau kartu – Komisijos narys, Komisijos nariai). Komisijos pirmininku skiriamas perkančiojo subjekto ar bendru pavaldumu susijusio kito perkančiojo subjekto darbuotojas. Kiti asmenys gali būti ir ne Komisiją sudarančio subjekto darbuotojai. Komisiją sudarantis subjektas turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo. Perkantysis subjektas turi teisę pasiūlyti centrinei perkančiajai organizacijai į sudarytą Komisiją įtraukti perkančiojo subjekto siūlomus ekspertus. Jeigu centrinė perkančioji organizacija atsisako į Komisiją įtraukti siūlomus ekspertus, ji tokį sprendimą pagrindžia. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir valstybės politikai, kaip jie apibrėžiami Valstybės tarnybos įstatyme, negali būti Komisijos nariais ar ekspertais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-546, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-15, i. k. 2021-21633
Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijoje turi būti bent vienas asmuo, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių ir kai bent vienas posėdyje dalyvaujantis Komisijos narys turi pirkimų specialisto pažymėjimą, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai. Reikalavimas bent vienam Komisijos nariui turėti pirkimų specialisto pažymėjimą ir užtikrinti tokio specialisto dalyvavimą posėdyje netaikomas, kai atliekamas mažos vertės pirkimas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1672, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27262
Komisija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų atstovus (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus ir valstybės politikus), pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-546, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-15, i. k. 2021-21633
Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti ir užduočių jai nustatymo iki sprendimo ją panaikinti priėmimo arba nuo ją sudariusio subjekto rašytinių užduočių jai paskyrimo iki visų nustatytų užduočių įvykdymo arba sprendimo nutraukti pirkimo procedūras priėmimo. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Balsuoti galima tik už arba prieš siūlomą sprendimą. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, Komisijos narių atskirosios nuomonės. Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai.
Komisijos posėdžiai gali vykti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis.
Perkantysis subjektas paskiria asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už pirkimo sutarties vykdymą. Šis reikalavimas gali būti netaikomas, jeigu komisijai nustatytos užduotys apima visus sutarties vykdymo etapus. Skiriant asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už pirkimo sutarties vykdymą, turi būti atsižvelgiama į pirkimo objekto ir šio įstatymo 97 ir 98 straipsnių nuostatų išmanymą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1672, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27262
32 straipsnis. Konfidencialumas
Perkantysis subjektas, Komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią.
Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, pavyzdžiui, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Konfidencialia negalima laikyti informacijos:
1) jeigu tai pažeistų įstatymų, nustatančių informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas;
2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 46 ir 68 straipsniuose ir 94 straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, laimėjusio dalyvio pasiūlymo, sudarytos pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties ir šių sutarčių pakeitimų paskelbimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis;
3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis, – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti;
4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412
Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, jis privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiojo subjekto nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija nėra konfidenciali.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1672, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27262
Neteko galios nuo 2023-01-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-1672, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27262
Perkantysis subjektas gali nustatyti reikalavimus tiekėjams, siekdamas apsaugoti informacijos, kurią perkantieji subjektai teikia vykdydami pirkimo procesą, konfidencialų pobūdį, įskaitant informaciją apie kvalifikacijos vertinimo sistemą.
33 straipsnis. Interesų konfliktas perkančiajame subjekte
Atliekant pirkimus, kylantiems perkančiojo subjekto interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai perkantieji subjektai, kurie yra perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, iniciatoriai, Komisijos nariai, ekspertai ar stebėtojai, dalyvaujantys pirkime ar galintys daryti įtaką jo rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu.
Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, siekdamas užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, turi:
1) reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pirkime dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs privačius interesus, o asmenys, kuriems neprivaloma deklaruoti privačius interesus, – Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją;
2) pateikti šio įstatymo 102 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoje ataskaitoje Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytų asmenų, kurie susiję su pirkimu, už kurį teikiama ataskaita, vardus, pavardes.
TAR pastaba. 2 dalies 2 punktas įsigalioja 2024-01-01.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, patekę į interesų konflikto situaciją, privalo nusišalinti ar gali būti nušalinami nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1672, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27262
34 straipsnis. Bendravimas ir keitimasis informacija
Perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą, įskaitant skelbimų apie pirkimą, kvietimų pateikti pasiūlymą ir kitų pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiškų, paraiškų dėl kvalifikavimo pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, pasiūlymų, sprendinių, projekto konkurso planų ir projektų pateikimą, vyksta naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų gali būti nesilaikoma tik išimtiniais šiame įstatyme nurodytais atvejais.
Atliekant pirkimo procedūras vadovaujantis šio įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 1 punktu, perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija, įskaitant tiekėjų pasiūlymų pateikimą, vyksta naudojantis centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninio katalogo (toliau – centralizuotų pirkimų katalogas) priemonėmis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-546, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-15, i. k. 2021-21633
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).