LegalizeLietuvos Respublikos paslaugų įstatymo Nr. XI-570 pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. XI-570 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2025 m. rugsėjo 25 d. Nr. XV-442
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) elektroninių ryšių paslaugoms ir tinklams bei su jais susijusioms priemonėms ir paslaugoms, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, tiek, kiek juo įgyvendinami elektroninių ryšių paslaugoms ir tinklams bei su jais susijusioms priemonėms ir paslaugoms taikomi Europos Sąjungos teisės aktai;“.
Pakeisti 1 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) transporto paslaugoms, patenkančioms į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo VI antraštinės dalies taikymo sritį, įskaitant uosto paslaugas;“.
Pakeisti 1 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) veiklai, susijusiai su viešosios valdžios funkcijų įgyvendinimu, kaip tai apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 51 straipsnyje;“.
Pakeisti 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu kituose įstatymuose, reguliuojančiuose paslaugų teikimą, nustatytas reguliavimas neatitinka šio įstatymo nuostatų, taikomos šio įstatymo nuostatos, išskyrus kito įstatymo nuostatas, kuriomis įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai, ir atvejus, kai šiuo įstatymu pirmenybė suteikiama kitų įstatymų nuostatoms.“
Pakeisti 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo 4 priede.“
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Kontaktinis centras – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo, kuris, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis, teikia šiame įstatyme nustatytą informaciją paslaugų teikėjams ir paslaugų gavėjams ir užtikrina galimybę atlikti visas su teisės teikti paslaugas įgijimu ir paslaugų teikimo veiklos vykdymu susijusias procedūras elektroninėmis priemonėmis, taip pat atlieka kitas šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas.
Kontaktinis punktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota Lietuvos Respublikos valstybės institucija, koordinuojanti per Vidaus rinkos informacinę sistemą vykstantį Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų administracinį bendradarbiavimą su valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir Europos Komisija, taip pat atliekanti kitas šiuo įstatymu jai pavestas funkcijas.
Leidimas – licencija, liudijimas, pažymėjimas, sertifikatas, atestatas, diplomas, pažyma, teikimas, įgaliojimas, sprendimas ar kitas panašaus pobūdžio dokumentas, reikalingas pradedant ir vykdant paslaugų teikimo veiklą, įpareigojimas įsiregistruoti registro informacinėje sistemoje arba pateikti informaciją prieš pradedant teisėtai vykdyti paslaugų teikimo veiklą, taip pat kitoks teisės vykdyti paslaugų teikimo veiklą suteikimas paslaugos teikėjui ar teisės gauti paslaugą suteikimas paslaugos gavėjui.
Leidimų išdavimo tvarka – procedūra, kuria įgyvendinamas reikalavimas paslaugos teikėjui arba paslaugos gavėjui gauti formalų arba šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytą Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos leidimą dėl teisės teikti ar gauti paslaugą įgijimo ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo.
Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija – viešojo administravimo subjektas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra įgaliotas atlikti paslaugų teikėjų veiklos administracinį reglamentavimą, jų veiklos priežiūrą ar teikti administracines paslaugas, taip pat teismas, profesinė organizacija ar asociacija, kurių sprendimai daro poveikį paslaugų teikėjų veiklai.
Lietuvos Respublikos paslaugos teikėjas (toliau – Lietuvos Respublikos teikėjas) – siūlantis arba teikiantis paslaugą Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis ir turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo padalinys, taip pat kitos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys ar patronuojamoji bendrovė, įsteigti Lietuvos Respublikoje.
Paslauga – savarankiška, paprastai už užmokestį atliekama ūkinė veikla, kurios nereglamentuoja nuostatos dėl prekių, kapitalo ar asmenų judėjimo laisvės, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 57 straipsnyje.
Paslaugos gavėjas (toliau – gavėjas) – gaunantis arba pageidaujantis gauti paslaugą Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys.
Paslaugos teikėjas (toliau – teikėjas) – Lietuvos Respublikos paslaugos teikėjas ar valstybės narės paslaugos teikėjas.
Paslaugos teikėjo įsisteigimas – paslaugos teikėjo pradėjimas verstis ūkine veikla Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnyje, siekiant tai daryti neribotą laiką ir naudojantis infrastruktūra paslaugoms teikti.
Paslaugos teikėjo įsteigimo valstybė narė – valstybė narė, kurios teritorijoje yra įsteigtas paslaugos teikėjas.
Reikalavimas – bet koks įpareigojimas, draudimas, sąlyga ar apribojimas, kurie turi įtakos teisės teikti ar gauti paslaugas įgijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui ir kurie nustatyti įstatymuose ir įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose arba pagal teismų praktiką, profesinių organizacijų taisykles. Reikalavimai, kurie konkrečiai nereglamentuoja teisės teikti paslaugas įgijimo arba paslaugų teikimo veiklos vykdymo arba neturi jiems konkretaus poveikio, tačiau kurių privalo laikytis paslaugų teikėjai, vykdydami ūkinę veiklą, taip, kaip laikosi asmenys, veikdami savo vardu (pavyzdžiui, kelių eismo taisyklės, žemės naudojimo taisyklės, statybos standartai, už kurių nesilaikymą taikomos administracinės nuobaudos), ir socialinių partnerių kolektyviniuose susitarimuose nustatytos taisyklės nelaikomi reikalavimais.
Svarbūs visuomenės interesai – Europos Sąjungos teisės numatytos priežastys, kuriomis galima pagrįsti reikalavimų nustatymą ir kurios apima viešąją tvarką, nacionalinį ir visuomenės saugumą, visuomenės saugą, visuomenės sveikatą, socialinės apsaugos sistemos finansinės pusiausvyros išsaugojimą, vartotojų, paslaugų gavėjų ir darbuotojų apsaugą, prekybos sandorių sąžiningumą, kovą su nusikalstamumu, aplinkos ir miesto aplinkos apsaugą, gyvūnų sveikatą, intelektinę nuosavybę, nacionalinio istorinio ir meninio paveldo išsaugojimą, socialinės politikos ir kultūros politikos tikslus.
Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė.
Valstybė narė, kurioje teikiama paslauga, – valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką, kurioje laikinai paslaugą teikia Lietuvos Respublikos paslaugos teikėjas.
Valstybės narės kompetentinga institucija – valstybės narės įstaiga ar valstybės institucija, atliekanti paslaugų teikimo veiklos priežiūros arba reglamentavimo funkcijas, pavyzdžiui, administravimo institucijos, teismai, profesinės organizacijos ir asociacijos, kurios, įgyvendindamos savo teisinį savarankiškumą, reglamentuoja teisės teikti paslaugas įgijimą ar paslaugų teikimo veiklos vykdymą, išskyrus Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją.
Valstybės narės paslaugos teikėjas (toliau – valstybės narės teikėjas) – siūlantis arba teikiantis paslaugą valstybės narės, išskyrus Lietuvos Respubliką, pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba valstybėje narėje, išskyrus Lietuvos Respubliką, įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys.
Vidaus rinkos informacinė sistema (toliau – VRI sistema) – Europos Komisijos sukurta informacinė sistema, skirta keistis informacija Europos Sąjungos vidaus rinkos klausimais tarp valstybių narių kompetentingų institucijų (įskaitant Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas), siekiant užtikrinti veiksmingą administracinį bendradarbiavimą įgyvendinant šio įstatymo 4 priedo 1 punkte nurodytą Europos Sąjungos teisės aktą.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme.“
3 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kontaktinis centras – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo, kuris, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis ir centrinio elektroninių valdžios vartų portalo tvarkytoju, teikia šiame įstatyme nustatytą informaciją paslaugų teikėjams ir paslaugų gavėjams ir užtikrina galimybę atlikti visas su teisės teikti paslaugas įgijimu ir paslaugų teikimo veiklos vykdymu susijusias procedūras vieno langelio principu elektroninėmis priemonėmis, taip pat atlieka kitas šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas.“
Pripažinti netekusiomis galios 2 straipsnio 3 ir 4 dalis.
Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.“
4 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) suteikiančių galimybę konkuruojantiems teikėjams tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauti Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms priimant sprendimus dėl licencijų išdavimo, įskaitant jų dalyvavimą konsultacinėje veikloje, išskyrus asociacijas arba kitas organizacijas, veikiančias kaip Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija išduodant licencijas arba priimant kitus Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų sprendimus. Šis draudimas netaikomas organizacijų konsultacijoms, nesusijusioms su prašymais dėl konkrečių licencijų išdavimo, ir konsultacijoms su visuomene;“.
Pakeisti 3 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) įpareigojančių teikėją tam tikrą laiką būti iš anksto įregistruotam Lietuvos Respublikos registro informacinėje sistemoje arba tam tikrą laiką būti vykdžiusiam veiklą Lietuvos Respublikoje.“
5 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Rengdama teisės akto projektą, kuriame nustatomi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai (toliau – vertinamieji reikalavimai), Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia Vyriausybės įgaliotai valstybės institucijai informaciją apie tokių reikalavimų nustatymą. Su šia informacija pateikiamas pagrindimas, kad nustatomi vertinamieji reikalavimai atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus principus, ir nurodomos šių reikalavimų nustatymo priežastys.“
Papildyti 4 straipsnį 31 dalimi:
„31. Tais atvejais, kai Vyriausybės prašoma pateikti išvadą dėl Lietuvos Respublikos Seime svarstomo įstatymo projekto, institucija, rengianti Vyriausybės išvadą, Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia Vyriausybės įgaliotai valstybės institucijai informaciją apie siūlymą nustatyti tokius reikalavimus ir nurodo, ar nustatomi vertinamieji reikalavimai atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus principus.“
Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vyriausybės įgaliota valstybės institucija, gavusi iš Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ar institucijos, rengiančios Vyriausybės išvadą dėl Seime svarstomo įstatymo projekto, šio straipsnio 3 ar 31 dalyje nurodytą informaciją, Vyriausybės nustatyta tvarka praneša Europos Komisijai apie vertinamųjų reikalavimų nustatymą ir pateikia šių reikalavimų atitikties šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems principams pagrindimą, išskyrus atvejus, kai iš institucijos, rengiančios Vyriausybės išvadą dėl Seime svarstomo įstatymo projekto, gauna informaciją, kad nustatomi vertinamieji reikalavimai neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų principų. Teisės akto projektas, kuriame siūloma nustatyti vertinamuosius reikalavimus, gali būti priimamas po pranešimo Europos Komisijai pateikimo, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.“
Papildyti 4 straipsnį 5 dalimi:
„5. Tais atvejais, kai institucija, rengianti Vyriausybės išvadą dėl Seime svarstomo įstatymo projekto, Vyriausybės įgaliotai valstybės institucijai praneša, kad nustatomi vertinamieji reikalavimai neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų principų, taip pat tais atvejais, kai vertinamieji reikalavimai buvo pasiūlyti Seime svarstant įstatymo projektą, dėl kurio nebuvo prašoma pateikti Vyriausybės išvados, pranešimą Europos Komisijai Vyriausybės įgaliota valstybės institucija teikia po įstatymo, kuriame nustatomi vertinamieji reikalavimai, priėmimo, gavusi iš Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją.“
Papildyti 4 straipsnį 6 dalimi:
„6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos šio įstatymo 2 priedo 1 punkte nurodytas paslaugas reglamentuojantiems teisės aktams tik tais atvejais, kai jų taikymas netrukdo atlikti su tomis paslaugomis susijusių specialių užduočių.“
6 straipsnis. 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pripažinimas netekusiais galios
Pripažinti netekusiais galios 5, 6, 7 ir 8 straipsnius.
7 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Laisvas paslaugų teikimas ir jo išimtys
Valstybių narių teikėjams neribojama laisvė laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, išskyrus šio įstatymo 2 priede nurodytas sritis ir kitus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos paslaugų teikimo laikinumą vertina kiekvienu paslaugų teikimo atveju atskirai atsižvelgdamos ne tik į paslaugų teikimo trukmę, bet ir į reguliarumą, dažnumą ir tęstinumą, taip pat į konkrečios paslaugos ypatumus.
Siekiant užtikrinti viešąją tvarką, nacionalinį ir (ar) visuomenės saugumą, visuomenės sveikatą ar aplinkos apsaugą, laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams gali būti nustatoma reikalavimų teisės teikti paslaugas įgijimui ir paslaugų teikimo veiklos vykdymui, tačiau jie negali pažeisti šių principų:
1) nediskriminavimo, t. y. reikalavimai negali tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti valstybės narės teikėjo dėl pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės narės, kurioje teikėjas yra įsteigtas;
2) būtinumo, t. y. reikalavimai privalo būti pagrįsti viešosios tvarkos, nacionalinio ir (ar) visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos apsaugos tikslais;
3) proporcingumo, t. y. reikalavimai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti ir neriboti laisvės teikti paslaugas daugiau negu to reikia siekiamam tikslui įgyvendinti.
Laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams negali būti nustatomi šie reikalavimai teisės teikti paslaugas įgijimui ir paslaugų teikimo veiklos vykdymui, išskyrus atvejus, kai tai pagrindžiama šio straipsnio 3 dalyje nustatytais tikslais ir principais:
1) reikalavimas valstybės narės teikėjui būti įsisteigusiam Lietuvos Respublikoje;
2) įpareigojimas valstybės narės teikėjui gauti iš Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos leidimą, išskyrus Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus atvejus;
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.