Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19-1, 19-2, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15-1 straipsniu įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 15, 19, 191, 192, 55, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 151 STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

2025 m. birželio 5 d. Nr. XV-257

Vilnius

1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

„Jeigu fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje, šio įstatymo 151, 19, 191, 192 ir 193 straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo) turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą galiojant sprendimui dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvadai, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma sprendime dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvadoje įrašyta ūkinė veikla, arba įregistruojant įrenginį šio straipsnio trečiosios dalies nuostatos netaikomos.“

„Fizinis ar juridinis asmuo, rengiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus statinių, kuriuose planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią daryti poveikį aplinkai, projektus, projektiniuose pasiūlymuose ir statinio projekte privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, suprojektuoti priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, vadovaudamasis šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytu sprendimu dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvada.“

„Statybos įstatyme nurodytos valstybės institucijos, nagrinėjusios poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar atrankos informaciją, ir savivaldybės administracija, tikrindamos statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, projektinių pasiūlymų atitiktį, pagal kompetenciją tikrina, ar bus įgyvendintos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos konkrečiu statybos etapu būtinos įgyvendinti sąlygos ir suprojektuotos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos konkrečiu statybos etapu būtinos įgyvendinti priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytos konkrečiu statybos etapu būtinos įgyvendinti priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią. Papildomai aplinkos ministro įgaliota institucija, tikrindama projektinius pasiūlymus, tikrina, ar:

1) nepasibaigęs sprendimo dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvados galiojimo terminas;

2) projektiniai pasiūlymai atitinka sprendime dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvadoje įrašytos ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas;

3) projektiniai pasiūlymai atitinka aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.“

2 straipsnis. Įstatymo papildymas 151 straipsniu

Papildyti Įstatymą 151 straipsniu:

„151 straipsnis. Vykdomos ūkinės veiklos, galinčios daryti poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas

Jeigu pagal aplinkos stebėsenos (monitoringo) rezultatus ar vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę nustatoma, kad fiziniam ar juridiniam asmeniui vykdant ar užbaigiant ūkinę veiklą sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (toliau šiame straipsnyje – sprendimas dėl poveikio aplinkai) nustatytų planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje (toliau šiame straipsnyje – atrankos išvada) nustatytų priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią nepakanka ir viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai, ir (ar) daromas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą fizinis ar juridinis asmuo privalo taikyti aplinkos ministro nustatyta tvarka su aplinkos ministro įgaliota institucija suderintas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba užkirsti jam kelią.

Šio straipsnio pirmosios dalies nuostatos netaikomos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytoms planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygoms ir priemonėms reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytoms priemonėms reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, kurios perkeliamos į taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo sąlygas ir keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 191 arba 192 straipsnių nuostatomis.

Fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, kuriai iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios ir (ar) jos keitimo ir (arba) plėtimo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka turėjo būti atlikta atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – atranka), jeigu ji neatlikta, privalo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka pradėti atrankos procedūras, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame nustatyta, kad, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, reikėjo atlikti atranką, arba aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės metu nustatoma, kad ūkinė veikla ir (ar) jos keitimas ir (arba) plėtimas, kuriems atranka turėjo būti atlikta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka, vykdomi šios atrankos neatlikus, ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų šiam pažeidimui pašalinti. Šioje dalyje nurodyta atranka turi būti atlikta ne vėliau kaip per vienus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba privalomojo nurodymo davimo dienos, išskyrus atvejus, kai kitas šios atrankos atlikimo terminas nustatytas ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) leidimo ją vykdyti išdavimo tvarką reglamentuojančiame įstatyme.

Fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, iki kurios vykdymo pradžios ir (ar) jos keitimo ir (arba) plėtimo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka nebuvo atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (toliau šiame straipsnyje – poveikio aplinkai vertinimas), privalo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 arba 9 straipsnyje nustatyta tvarka pradėti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, jeigu:

1) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, ir atsakingoji institucija priima atrankos išvadą, kad privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą;

2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame nustatoma, kad, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, reikėjo atlikti atranką, arba aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės metu nustatoma, kad ūkinė veikla ir (ar) jos keitimas ir (arba) plėtimas, kuriems atranka turėjo būti atlikta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka, vykdomi šios atrankos neatlikus, ir atlikus atranką atsakingoji institucija priima atrankos išvadą, kad privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą;

3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame nustatoma, kad, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, reikėjo atlikti poveikio aplinkai vertinimą;

4) gavęs Europos Komisijos oficialų pranešimą ar pagrįstą nuomonę arba Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą dėl Direktyvos 2011/92/ES netinkamo įgyvendinimo (taikymo), aplinkos ministras nusprendžia, kad privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą;

5) vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę nustatoma, kad ūkinė veikla ir (ar) jos keitimas ir (arba) plėtimas, kurių poveikio aplinkai vertinimas turėjo būti atliktas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka, vykdomi jo neatlikus ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų šiam pažeidimui pašalinti.

Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliktas per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą terminą, išskyrus atvejus, kai poveikio aplinkai vertinimo atlikimo terminas nustatytas ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) leidimo ją vykdyti išdavimo tvarką reglamentuojančiame įstatyme. Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, negali būti trumpesnis kaip vieni metai ir ilgesnis kaip treji metai. Šis terminas nustatomas atsižvelgiant į ūkinės veiklos pobūdį, mastą, poreikį atlikti papildomus tyrimus ar aplinkos stebėseną (monitoringą) ir reikalingas susijusias viešųjų pirkimų procedūras ir skaičiuojamas nuo šio straipsnio ketvirtosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos atsakingosios institucijos atrankos išvados, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas, priėmimo dienos, šio straipsnio ketvirtosios dalies 3 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šio straipsnio ketvirtosios dalies 4 punkte nurodyto Aplinkos ministro sprendimo priėmimo dienos arba šio straipsnio ketvirtosios dalies 5 punkte nurodyto privalomojo nurodymo davimo dienos.

Institucija, Vyriausybės įgaliota nustatyti šio straipsnio penktojoje dalyje nurodytą poveikio aplinkai vertinimo atlikimo terminą, aplinkos ministro nustatyta tvarka priima sprendimą pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip vieniems metams per 15 darbo dienų nuo fizinio ar juridinio asmens, vykdančio šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytą ūkinę veiklą, pateikto motyvuoto prašymo dėl termino pratęsimo gavimo dienos, jeigu fizinis ar juridinis asmuo pateikia informaciją, pagrindžiančią, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti baigtos per nustatytą terminą ne dėl jo kaltės, ir nurodytas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytą ūkinę veiklą, dėl sprendimo pratęsti šio straipsnio penktojoje dalyje nurodytą poveikio aplinkai vertinimo atlikimo terminą gali kreiptis, kai nuo prašymo pateikimo dienos iki poveikio aplinkai vertinimo atlikimo termino pabaigos lieka ne mažiau kaip 30 darbo dienų. Prašymas, pateiktas likus mažiau kaip 30 darbo dienų iki poveikio aplinkai vertinimo atlikimo termino pabaigos, nenagrinėjamas.

Valstybės ar savivaldybės institucija, įgaliota išduoti leidimus, privalomus šio straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse nurodytai ūkinei veiklai vykdyti, sustabdo išduoto leidimo galiojimą, kol bus atlikta atranka ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas, arba panaikina leidimo galiojimą, jeigu leidimo galiojimo sustabdymas ar galiojimo panaikinimas numatytas ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) leidimo ją vykdyti išdavimo tvarką reglamentuojančiame įstatyme.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vykdydamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, jeigu tai numatyta ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) leidimo ją vykdyti išdavimo tvarką reglamentuojančiame įstatyme ar Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, sustabdo šio straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyse nurodytos ūkinės veiklos vykdymą, kol bus atlikta atranka ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas. Ūkinė veikla nestabdoma, jeigu ją sustabdžius galėtų kilti didesnė žala visuomenės interesams, negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis: sutriktų viešasis geriamojo vandens tiekimas ir (ar) nuotekų tvarkymas, centralizuotas šilumos ar elektros energijos tiekimas, mišrių komunalinių atliekų tvarkymas, arba jeigu sustabdžius šio straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje nurodytą ūkinę veiklą būtų apribotas nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros, nurodytos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede, naudojimas.

Jeigu šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytos ūkinės veiklos atranka neatliekama per šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatytą terminą arba šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas per šio straipsnio penktojoje dalyje nustatytą terminą, jei taikoma, ir šio straipsnio šeštojoje dalyje nustatyta tvarka pratęstą terminą, pasibaigus šiam  terminui ši ūkinė veikla negali būti vykdoma tol, kol nėra įgyvendinami Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, šiame įstatyme ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) leidimo ją vykdyti išdavimo tvarką reglamentuojančiame įstatyme šiai ūkinei veiklai nustatyti reikalavimai. Šios dalies nuostatos netaikomos, jeigu sustabdžius šią ūkinę veiklą galėtų kilti didesnė žala visuomenės interesams, negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis: sutriktų viešasis geriamojo vandens tiekimas ir (ar) nuotekų tvarkymas, centralizuotas šilumos ar elektros energijos tiekimas, mišrių komunalinių atliekų tvarkymas, arba jeigu sustabdžius šio straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje nurodytą ūkinę veiklą būtų apribotas nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros, nurodytos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede, naudojimas.

Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyta ūkinė veikla negali būti vykdoma, jeigu priimamas sprendimas dėl poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų ir darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, Valstybės ar savivaldybės institucija, įgaliota išduoti leidimus, privalomus šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytai ūkinei veiklai vykdyti, panaikina išduoto leidimo galiojimą arba kreipiasi į teismą dėl leidimo galiojimo panaikinimo, jeigu tai numatyta ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) leidimo ją vykdyti išdavimo tvarką reglamentuojančiame įstatyme.“

3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

„3) turi būti įgyvendinti šio įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti įrenginių, kurių eksploatavimui privaloma turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, įrengimo techniniai ir technologiniai reikalavimai, kurie taikomi ūkinės veiklos objektui ir kuriuos privaloma įgyvendinti iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios.“

„Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ar taršos leidimas, nustatęs, kad pažeidžia leidimo sąlygas, privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeidžia leidimo sąlygas, apie tai pranešti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir skubiai imtis priemonių pažeidimui pašalinti (kai, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jį pašalinti įmanoma) per trumpiausią įmanomą laikotarpį, taip pat imtis kitų papildomų priemonių, kurias taikyti nurodė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, siekdamas, kad kuo greičiau vėl būtų laikomasi leidimo sąlygų. Aplinkos ministras nustato pranešimo apie leidimo sąlygų pažeidimą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos veiksmų, gavus pranešimą, tvarką.“

4 straipsnis. 191 straipsnio pakeitimas

„TIPK paraiškas derina ir pagal kompetenciją nustato ir peržiūri TIPK leidimo sąlygas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVS centras), vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės jam priskirtas funkcijas kvapų ir (ar) triukšmo valdymo srityje TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.“

„3) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės jam priskirtas funkcijas kvapų ir (ar) triukšmo valdymo srityje, nustato, kad, pasikeitus arba įsigaliojus naujiems visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojantiems teisės aktams, TIPK leidime turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos kvapų ir (ar) triukšmo valdymo sąlygos arba kad turi būti taikomos kitos kvapų ir (ar) triukšmo mažinimo priemonės;“.

„4) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės jam priskirtas funkcijas kvapų ir (ar) triukšmo valdymo srityje, per 12 mėnesių 2 kartus nustato TIPK leidime nurodytų kvapų ir (ar) triukšmo valdymo sąlygų pažeidimus ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas;“.

„8) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, jeigu pagal šią išvadą ar pagal šį sprendimą išduotas TIPK leidimas;“.