Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymas

Šis įstatymas nustato kolektyvinio investavimo subjektų veiklą ir šios veiklos valstybinę priežiūrą. Įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų apsaugoti investicinių fondų bendraturčių, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir uždaro tipo investicinių bendrovių akcininkų interesai.

Šiuo įstatymu siekiama suderinti kolektyvinio investavimo subjektų reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

Šis įstatymas taikomas suderintųjų ir specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų, išskyrus tuos, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra viešai siūlomi Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse arba pagal jų sudarymo dokumentus yra siūlomi tik ne valstybėse narėse, teikiamoms paslaugoms.

Šis įstatymas netaikomas valdymo įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų paslaugoms, kurios teikiamos valstybei, Lietuvos bankui, Europos centriniam bankui, valstybių narių centriniams bankams ar institucijoms, valdančioms valstybės skolą.

Valdymo įmonėms, investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms ir uždaro tipo investicinėms bendrovėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) reikalavimai taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

Atviro tipo kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos išleidžiami ir išperkami investuotojo reikalavimu.

Daugiašalė prekybos sistema – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymas).

Dukterinė įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas).

Finansinės priemonės:

Finansinių priemonių indeksas – statistinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas jį sudarančių finansinių priemonių vertės kitimas.

Finansinių priemonių portfelis – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Glaudūs ryšiai – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Grynieji aktyvai – skirtumas tarp investicinį fondą sudarančio ar investicinei bendrovei priklausančio turto vertės ir fondo ar investicinės bendrovės ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių įsipareigojimų.

Investicinė bendrovė – investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ar uždaro tipo investicinė bendrovė.

Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė – akcinė bendrovė, kurios akcininkai turi teisę bet kada pareikalauti išpirkti jų akcijas, o jos kapitalo dydis kinta priklausomai nuo akcijų išleidimo ir išpirkimo. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali būti tik atviro tipo.

Investicinės priemonės:

Investicinis fondas – veiklos forma, kai bendrosios dalinės nuosavybės teise juridiniams ar fiziniams asmenims priklausantis turtas valdymo įmonės valdomas patikėjimo teise laikantis šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatytos tvarkos ir sąlygų. Šiame įstatyme vartojama investicinio fondo sąvoka apima atviro tipo ir uždaro tipo investicinius fondus, jeigu konkrečiame šio įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.

Investicinis vienetas – perleidžiamasis vertybinis popierius, kuriuo įrodoma investicinio fondo bendraturčio teisė į investicinį fondą sudarančio turto dalį.

Viešas investicinių vienetų arba akcijų siūlymas – investicinių vienetų arba akcijų siūlymas per visuomenės informavimo priemones, reklamą arba kai kreipiamasi į daugiau kaip 100 asmenų.

Išvestinės finansinės priemonės:

Kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių sudarymo vienintelis tikslas – šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka siūlant investicinius vienetus ar akcijas, kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į šiame įstatyme nurodytą turtą laikantis šiame įstatyme nustatytų investavimo reikalavimų.

Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis – investicinio fondo bendraturtis ar investicinės bendrovės akcininkas.

Kolektyvinio investavimo subjekto prospektas – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama pagrindinė informacija apie siūlomus kolektyvinio investavimo subjekto perleidžiamuosius vertybinius popierius.

Kolektyvinio investavimo subjekto subfondas – sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto turto dalis, tvarkoma atskirai nuo kito jo turto.

Kontrolė – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Lyginamasis indeksas – valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, pasirenkamas rodiklis, su kurio reikšmės kitimu lyginama kolektyvinio investavimo subjekto investicijų grąža.

Nepriekaištingos reputacijos asmenys – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Patronuojanti įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Periodinė ataskaita – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama informacija apie valdymo įmonės, kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus, jų finansinę būklę ir kitus pagrindinius tam tikro laikotarpio įvykius.

Perleidžiamieji vertybiniai popieriai:

Pinigų rinkos priemonės:

Pradinis kapitalas – mažiausias nuosavas kapitalas, kurį privalo turėti valdymo įmonė ar investicinė bendrovė.

Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atliekantis valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas.

Profesionalusis investuotojas – Finansinių priemonių rinkų įstatyme apibrėžtas profesionalusis klientas ir kolektyvinio investavimo subjekto, kurio sudarymo dokumentuose numatyta mažiausia investuojama suma yra 50 000 arba daugiau eurų, dalyvis.

Specialusis kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos negali būti platinami kitoje valstybėje narėje šio įstatymo priede nurodytuose teisės aktuose numatyta tvarka ir kuriam netaikomi Europos Sąjungos teisės reikalavimai.

Sudarymo dokumentai – investicinio fondo taisyklės ar investicinės bendrovės įstatai.

Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas – Europos Sąjungos teisės reglamentuojamas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio lėšos siekiant padalyti riziką investuojamos į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir (arba) kitą šio įstatymo VI skyriuje numatytą likvidų turtą ir kurio perleidžiamieji vertybiniai popieriai (investiciniai vienetai arba akcijos) turi būti išperkami bet kada jų turėtojui pareikalavus.

Sudėtinis kolektyvinio investavimo subjektas – atviro tipo investicinis fondas ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurių turtas padalytas į atskirus subfondus.

Turto valdymas:

Uždaro tipo investicinė bendrovė – akcinė bendrovė, išleidžianti fiksuotą skaičių akcijų, išperkamų pasibaigus akcinės bendrovės įstatuose numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu jos įstatuose iš anksto nustatytu laiku.

Uždaro tipo investicinis fondas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai gali būti išperkami tik pasibaigus jo taisyklėse numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu šiose taisyklėse iš anksto nustatytu laiku.

Užsienio priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme numatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas valstybėje narėje arba ne valstybėje narėje.

Valdymo įmonė – bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra investicinių fondų ar investicinių bendrovių valdymas.

Valdymo įmonės akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminį poveikį valdymo įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – Vertybinių popierių įstatymas) 23 ir 24 straipsniuose nustatytus įpareigojimus ir balsų skaičiavimo tvarką.

Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.

Verstis investicinių fondų ar (ir) investicinių bendrovių valdymu turi teisę tik uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją. Tokią licenciją turinti bendrovė vadinama valdymo įmone. Tik valdymo įmonės turi teisę savo pavadinime ir reklamoje vartoti žodžius „investicinių fondų valdymo įmonė“, „investicinių bendrovių valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veikla verstis gali tik akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos išduotą investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licenciją. Tik investicinės kintamojo kapitalo bendrovės savo pavadinime gali vartoti žodžius „investicinė kintamojo kapitalo bendrovė“ arba jų santrumpą „IKKB“. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa „AB“ neprivalomi.

Uždaro tipo investicinės bendrovės veikla gali verstis tik akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos išduotą uždaro tipo investicinės bendrovės veiklos licenciją. Tik uždaro tipo investicinės bendrovės savo pavadinime gali vartoti žodžius „uždaro tipo investicinė bendrovė“ arba jų santrumpą „UTIB“. Uždaro tipo investicinės bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa „AB“ neprivalomi.

Valdymo įmonė turi teisę verstis pagrindine veikla – šio įstatymo nustatytų investicinių fondų ir (arba) investicinių bendrovių valdymu ir teikti šias papildomas paslaugas, jeigu jos numatytos jai išduotoje licencijoje ir jeigu ji verčiasi pagrindine veikla:

Valdymo įmonė negali teikti papildomų paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, jeigu ji neturi teisės teikti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų paslaugų.

Investicinė bendrovė neturi teisės valdyti kitų asmenų turto ar verstis šiame įstatyme nenumatyta veikla.

Bent vieną suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą valdanti valdymo įmonė negali verstis kita šiame įstatyme nenumatyta veikla.