Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas

Šis įstatymas nustato žalos kompensavimą ne teismo tvarka asmenims, kuriems buvo pritaikytas suėmimas, tačiau kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo išteisinti, arba kuriems įsiteisėjusia nutartimi ar nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimą ne teismo tvarka, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto bei kitų tarptautinių institucijų, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika (toliau – tarptautinės institucijos), sprendimų vykdymą, taip pat valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarką ir atstovavimą valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus. Šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija).

Iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus, Teisingumo ministerija vykdo:

Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytus dokumentus Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo, o šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus dokumentus – per 3 mėnesius nuo jų pasirašymo.

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo Teisingumo ministerija turi įvykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatytais terminais.

Valstybės institucija ar pareigūnas, gavę tarptautinių institucijų sprendimus dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo, nedelsdami juos pateikia Teisingumo ministerijai. Šie sprendimai turi būti įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo Teisingumo ministerijoje dienos, jei tarptautinės teisės aktai ar tarptautinių institucijų sprendimai nenustato kitaip.

Vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, lėšos iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą. Jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą jo asmeninę sąskaitą šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus terminus.

Žalos dalis, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto neišmokėta dėl neteisėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų ar Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų (sprendimų), iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų neatlyginama. Šios lėšos išmokamos atitinkamai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų atlyginama žalos dalis, viršijanti dėl neteisėtų veiksmų (sprendimų) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išmokėtą dalį.

Iš šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų neatlyginama žala, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padaryta šių valdžios institucijų darbuotojams, valstybės tarnautojams, taip pat valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams tais atvejais, jei buvo taikomi darbo santykius, valstybės tarnybą ar specialūs jų statusą reglamentuojantys teisės aktai. Ši žala atlyginama iš žalą padariusiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

Be to, iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų kompensuojamos šio įstatymo 5(2) straipsnio 4 dalyje numatytos lėšos. Šios lėšos yra sumokamos per 3 mėnesius nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos.

Valdžios institucija, kuriai dėl padarytos žalos atlyginimo yra iškelta byla, apie bylos iškėlimo faktą nedelsdama raštu praneša Teisingumo ministerijai kartu pateikdama ieškinio (prašymo, skundo) kopiją.

Asmuo turi teisę kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalis) ne teismo tvarka ne vėliau kaip per 3 metus nuo to laiko, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti, kad įstatymų nustatyta tvarka nustatyta, jog nuteisimas, kardomasis kalinimas (suėmimas), sulaikymas, procesinių prievartos priemonių pritaikymas ar administracinės nuobaudos – arešto paskyrimas yra neteisėti. Asmuo, dėl kurio tarptautinė institucija yra priėmusi sprendimą dėl žalos atlyginimo (kompensacijos išmokėjimo), tačiau nėra nustačiusi piniginės kompensacijos dydžio, ne vėliau kaip per 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl žalos dydžio nustatymo ir žalos atlyginimo.

Ne teismo tvarka neatlyginama žala asmeniui:

Teisingumo ministerijai teikiamame asmens prašyme atlyginti žalą ne teismo tvarka turi būti nurodoma:

Prie Teisingumo ministerijai teikiamo asmens prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka pridedamas įsiteisėjęs ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimas, nustatantis pažeidimus, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje priimdami sprendimą dėl nuteisimo, kardomojo kalinimo (suėmimo), sulaikymo, procesinių prievartos priemonių pritaikymo, administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, taip pat žalos dydį patvirtinantys dokumentai. Kai į Teisingumo ministeriją kreipiasi asmuo, dėl kurio tarptautinė institucija yra priėmusi sprendimą dėl žalos atlyginimo (kompensacijos išmokėjimo), tačiau nėra nustačiusi piniginės kompensacijos dydžio, prie prašymo pridedamas tarptautinės institucijos sprendimas.

Teisingumo ministerija, nagrinėdama asmens prašymą atlyginti žalą ne teismo tvarka, turi teisę iš valstybės institucijų, įstaigų, kitų juridinių bei fizinių asmenų gauti žalos dydžiui apskaičiuoti reikalingą informaciją.

Teisingumo ministerija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo asmens prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka ir visų žalos dydžiui apskaičiuoti reikalingų dokumentų gavimo dienos turi asmeniui pateikti motyvuotą rašytinį siūlymą dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka ir nustatyti protingą, bet ne ilgesnį negu vieno mėnesio terminą, per kurį asmuo gali pasirašyti taikos sutartį, arba motyvuotą rašytinį atsisakymą atlyginti žalą ne teismo tvarka. Jei asmuo per nustatytą terminą nepasirašo taikos sutarties, laikoma, kad jis nesutiko su siūlomu žalos atlyginimu. Jei asmuo negalėjo pasirašyti taikos sutarties dėl svarbių priežasčių, Teisingumo ministerija nustato papildomą terminą taikos sutarčiai pasirašyti.

Taikos sutartį pasirašo teisingumo ministras arba jo įgaliotas asmuo ir Teisingumo ministerijai prašymą atlyginti žalą ne teismo tvarka pateikęs asmuo arba jo atstovas. Sutarties formą nustato teisingumo ministras.

Jei Teisingumo ministerijai prašymą atlyginti žalą ne teismo tvarka pateikęs asmuo kreipiasi į teismą dėl žalos, atsiradusios dėl tų pačių neteisėtų veiksmų, atlyginimo, Teisingumo ministerija sustabdo asmens prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka nagrinėjimą iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo įsiteisėjimo, bylos nutraukimo arba pareiškimo palikimo nenagrinėto.

Asmuo, kuris nesutiko su Teisingumo ministerijos siūlymu dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka, atsisakė žalos atlyginimo ne teismo tvarka ar nepasirašė šio straipsnio 6 dalyje nurodytos taikos sutarties, turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Ne vėliau kaip per 3 dienas nuo ieškinio dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimo, taip pat dėl žalos atlyginimo tarptautinės institucijos sprendimo pagrindu priėmimo teismas išsiunčia Teisingumo ministerijai gauto ieškinio nuorašą. Teismas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo sprendimo dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimo, taip pat sprendimo dėl žalos atlyginimo tarptautinės institucijos sprendimo pagrindu priėmimo ar taikos sutarties patvirtinimo šių dokumentų nuorašus išsiunčia Teisingumo ministerijai.

Asmeniui, kuriam žala atsirado dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalis), taip pat asmeniui, dėl kurio tarptautinė institucija yra priėmusi sprendimą dėl žalos atlyginimo (kompensacijos išmokėjimo), tačiau nėra nustačiusi piniginės kompensacijos dydžio, ne teismo tvarka atlyginama reali turtinė žala, t. y. turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos (negautas darbo užmokestis ar kitos darbinės pajamos, atskaičius mokesčius ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas; pašalpos; pensijos), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, taip pat neturtinė žala, apskaičiuota šio straipsnio nustatyta tvarka. Ne teismo tvarka atlyginamos turtinės žalos dydis negali viršyti 10 000 eurų, o neturtinės žalos dydis negali viršyti 5 000 eurų. Teisingumo ministerija, atlygindama žalą dėl negauto darbo užmokesčio, sumoka pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą darbdavio ir darbuotojo mokėtinas įmokas ir mokesčius už laikotarpį, per kurį asmuo negavo darbo užmokesčio dėl neteisėtų veiksmų. Privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos ir gyventojų pajamų mokestis neįskaičiuojami į asmeniui atlyginamos turtinės žalos sumą.