Lietuvos Respublikos patentų įstatymas

Šiuo įstatymu įteisinami išradimai kaip pramoninės nuosavybės objektai, reglamentuojamos asmenų teisės ir pareigos, atsirandančios sukūrus išradimus, ir suteikiama šiems išradimams teisinė apsauga.

Šis įstatymas taikomas išradimams, kurie yra pagal šį įstatymą paduotos patento paraiškos arba šio įstatymo nustatyta tvarka išduoto patento, jiems šio įstatymo nustatyta tvarka prilygintų patento paraiškos arba patento objektas, ir su šiomis patento paraiškomis ar patentais susijusiems veiksmams.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Bendro galiojimo Europos patentas – Europos patentas, kurio bendrą galiojimą reglamentuoja 2012 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2012, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1257/2012).

Biologinė medžiaga – medžiaga, turinti genetinės informacijos ir galinti daugintis arba būti dauginama biologinėje sistemoje.

Europos patentas – patentas, išduotas pagal Europos patentų konvenciją.

Europos patento paraiška – paraiška gauti Europos patentą, paduota pagal Europos patentų konvenciją, taip pat tarptautinė patento paraiška, kai Europos patentų tarnyba yra nurodytoji arba pasirinktoji tarnyba, o Lietuvos Respublika yra nurodytoji valstybė.

Europos patentų konvencija – Europos patentų išdavimo konvencija (Europos patentų konvencija), pasirašyta 2000 m. lapkričio 29 d. Miunchene.

Išimtinė patento licencija – patento licencija, pagal kurią licenciaras, suteikęs licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką, netenka teisės suteikti tokių pačių licencijų kitiems asmenims ir neturi teisės pats naudoti licencijos dalyko licenciatui suteiktomis teisėmis.

Išplėstas Europos patentas – Europos patentas, išduotas Europos patentų tarnybos pagal Europos patento paraišką, kurioje prašoma jo galiojimą išplėsti į Lietuvos Respubliką.

Išradėjas – fizinis asmuo, sukūręs išradimą.

Mikrobiologinis būdas – bet koks būdas, kuriame dalyvauja ar susidaro mikrobiologinė medžiaga arba kuriuo tokia medžiaga yra veikiama.

Neišimtinė patento licencija – patento licencija, pagal kurią licenciaras licenciatui suteikia teisę naudoti licencijos dalyką pasilikdamas teisę suteikti tokią teisę kitiems asmenims ir naudoti licencijos dalyką pats.

Pareiškėjas – patento paraišką padavęs asmuo ar šių asmenų grupė.

Paryžiaus konvencija – 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos, peržiūrėta Stokholme 1967 m. liepos 14 d. ir papildyta 1979 m. rugsėjo 28 d.

Patentinės kooperacijos sutartis – Patentinės kooperacijos sutartis, pasirašyta 1970 m. birželio 19 d. Vašingtone, peržiūrėta 1979 m. rugsėjo 28 d. ir 1984 m. vasario 3 d.

Neteko galios nuo 2018-05-01.

Patento licencija – licenciaro – pareiškėjo arba patento savininko – leidimas kitam asmeniui – licenciatui naudoti išradimą, kuris yra paskelbtos patento paraiškos arba išduoto patento objektas, licencinėje sutartyje nurodytomis sąlygomis. Licencija gali būti išimtinė ir neišimtinė.

Patento paraiška – pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui (toliau – Valstybinis patentų biuras) pateiktų dokumentų ir duomenų gauti patentą visuma.

Patento savininkas – asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje išduotas patentas.

Patento sublicencija – licenciato leidimas kitam asmeniui naudoti išradimą, kuris yra paskelbtos patento paraiškos arba išduoto patento objektas, sublicencinėje sutartyje nurodytomis sąlygomis.

Patentų paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) – Valstybinio patentų biuro taisyklės, kuriose nurodoma patentų paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo tvarka.

Tarptautinė paroda – oficiali arba oficialiai pagal Konvenciją dėl tarptautinių parodų, pasirašytą Paryžiuje 1928 m. lapkričio 22 d., iš dalies pakeistą ir papildytą 1948 m. gegužės 10 d., 1966 m. lapkričio 16 d., 1972 m. lapkričio 30 d. protokolais ir 1982 m. birželio 24 d., 1988 m. gegužės 31 d. pakeitimais, pripažinta tarptautinė paroda.

Tarptautinė patento paraiška – pagal Patentinės kooperacijos sutartį paduota patento paraiška.

Bet kokios technikos srities išradimai yra patentabilūs, jeigu jie yra nauji, atitinka išradimo lygį ir turi pramoninį pritaikomumą.

Išradimais nelaikomi:

Patentai neišduodami:

Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais pagrindais patentai neišduodami inter alia:

Patentabiliais gali būti pripažinti išradimai, susiję su objektu, kurį sudaro biologinė medžiaga arba kuriame yra biologinės medžiagos, taip pat išradimai, kurie yra būdai, kuriais biologinė medžiaga gaunama, apdorojama arba naudojama. Iš natūralios aplinkos išskiriama arba techninių procesų metu gaminama biologinė medžiaga gali būti išradimo objektas, net jeigu ji iki tol egzistavo gamtoje.

Kai išradimo objektas yra būdas, patento suteikiama teisinė apsauga suteikiama ir tuo būdu pagamintam gaminiui.

Išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu.

Technikos lygiu laikoma visa, kas iki patento paraiškos padavimo datos, o kai pretenduojama į prioritetą, – iki prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ir užsienyje.

Išradimas nelaikomas nauju, jeigu jis, nors ir nežinomas technikos lygiu, yra aprašytas kito pareiškėjo patento paraiškoje, kurios padavimo data yra ankstesnė ir kuri buvo paskelbta oficialiame Valstybinio patentų biuro biuletenyje vėliau arba tą pačią dieną, kai buvo nustatytas technikos lygis, arba yra aprašytas Europos patento paraiškoje, kurios padavimo data yra ankstesnė ir vertimas pagal šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalį buvo paskelbtas vėliau arba tą pačią dieną, kai buvo nustatytas technikos lygis.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos nekliudo pripažinti bet kurios technikos lygio medžiagos ar kompozicijos patentabilumą, kai ta medžiaga ar kompozicija naudojamos taikant šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą būdą, jeigu toks naudojimas nežinomas technikos lygiu.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos taip pat nekliudo pripažinti bet kurios šio straipsnio 4 dalyje nurodytos medžiagos ar kompozicijos specifinio naudojimo taikant šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą būdą patentabilumą, jeigu toks naudojimas nežinomas technikos lygiu.

Laikoma, kad išradimas atitinka išradimo lygį, jeigu jis pagal technikos lygį nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui.

Jeigu technikos lygiui priskiriami šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai, sprendžiant, ar išradimas atitinka išradimo lygį, į tokius dokumentus neatsižvelgiama.

Išradimo patentabilumui pripažinti netrukdo informacijos apie išradimą paskleidimas, jeigu ši informacija buvo paskleista per 6 mėnesius iki patento paraiškos padavimo datos ir jeigu ją paskleidė:

Išradėjas arba jo teisių perėmėjas, norintys pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytu terminu, privalo įrodyti, kad jie turi teisę į šį terminą.

Teisė gauti patentą priklauso išradėjui arba jo teisių perėmėjui, arba darbdaviui, kai išradimas yra tarnybinis. Jeigu išradimą sukūrė asmuo, atliekantis mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo ir kitus kūrybinio pobūdžio darbus pagal sutartį su užsakovu, kuris finansuoja atitinkamą darbą, teisė gauti patentą nustatoma šioje sutartyje. Išradimo bendraautoriai turi lygias teises gauti patentą, jeigu jie nėra susitarę kitaip.

Jeigu keli išradėjai sukūrė tokį pat išradimą visiškai atskirai, teisė į patentą priklauso tam išradėjui, kuris pirmas padavė patento paraišką Valstybiniam patentų biurui ar turi ankstesnę prioriteto teisę į šį išradimą, jeigu vėliau ta patento paraiška nebuvo atšaukta ar laikoma atšaukta.

Tarnybinis išradimas – tai išradimas, sukurtas:

Darbuotojas, sukūręs tarnybinį išradimą, privalo nedelsdamas apie tai raštu pranešti darbdaviui. Iki patento paraiškos padavimo darbdavys ir darbuotojas negali atskleisti išradimo esmės tretiesiems asmenims. Jeigu darbdavys atsisako teisės gauti patentą arba per 4 mėnesius nepraneša išradėjui apie ketinimą pasinaudoti šia teise, teisė gauti patentą pereina išradėjui.

Patento paraiška dėl tarnybinio išradimo paduodama Valstybiniam patentų biurui darbdavio vardu.

Darbdavys, gavęs tarnybinio išradimo patentą, privalo mokėti išradėjui autorinį atlyginimą. Šio atlyginimo dydis priklauso nuo išradimo ekonominės vertės ar kitos naudos, kurią darbdavys gali gauti panaudojęs šį išradimą. Autorinio atlyginimo ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos darbdavio ir išradėjo pasirašomoje autorinio atlyginimo sutartyje. Autorinio atlyginimo sutartis sudaroma ne vėliau kaip per pusę metų nuo patento išdavimo arba per metus nuo išradimo naudojimo pradžios, jeigu išradimas pradėtas naudoti iki patento išdavimo. Jeigu darbdavys nevykdo autorinio atlyginimo mokėjimo sutarties reikalavimų arba tokia sutartis per šioje dalyje nurodytus terminus nesudaroma, išradėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų pripažintas tarnybinio išradimo patento savininku.