Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2010-06-30
Būsena Panaikintas
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2010 m. birželio 30 d. Nr. XI-968

Vilnius

(Žin., 1994, Nr. 53-996; 2006, Nr. 143-5445; 2007, Nr. 8-320; 2008, Nr. 15-509; 2009, Nr. 46-1800; 2010, Nr. 1-26, Nr. 63-3095, Nr. 67-3345)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Savivaldybių tarybų narių rinkimų pagrindai

1.

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų (toliau – savivaldybių tarybos, tarybos) nariai renkami ketveriems metams daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą. Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma viena daugiamandatė savivaldybės rinkimų apygarda (toliau – rinkimų apygarda).

2.

Šis įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

2 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė

1.

Teisę rinkti savivaldybės tarybos narius turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų (rinkėjai). Savivaldybių tarybų rinkimuose (toliau – rinkimai) nedalyvauja asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

2.

Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų.

3.

Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kurio paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas yra šios savivaldybės teritorijoje, arba kuris savo nuolatinę gyvenamąją vietą viešu pareiškimu nurodė šios savivaldybės teritorijoje ir ši gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta, taip pat asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinantį dokumentą ir kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kuris yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dienos.

4.

Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį, taip pat asmuo, teismo pripažintas neveiksniu arba nepakaltinamu. Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas užsienio valstybės pilietis, kurio pasyvioji rinkimų teisė yra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra.

5.

Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje.

6.

Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai nuolatinių tos savivaldybės gyventojų rinkimų teisės apribojimai dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio draudžiami.

3 straipsnis. Lygi rinkimų teisė

1.

Kiekvienas rinkėjas turi vieną balsą balsuoti už kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą (toliau – kandidatų sąrašas) ar išsikėlusį kandidatą – mandato balsą (pagal mandato balsų už kiekvieną sąrašą ar išsikėlusį kandidatą sumas nustatoma, kiek tarybos nario mandatų gauna ar negauna konkretus kandidatų sąrašas, ar išsikėlęs kandidatas yra išrinktas). Už kandidatų sąrašą balsuojantis rinkėjas už šio sąrašo kandidatus gali paduoti pirmumo balsus (pagal pirmumo balsų sumas už kiekvieną sąrašo kandidatą nustatoma kiekvieno kandidato vieta sąraše po rinkimų).

2.

Visi kandidatai į savivaldybių tarybų narius, nesvarbu, ar jie iškelti ar išsikėlė patys, yra lygūs.

4 straipsnis. Tiesioginiai rinkimai

Savivaldybių tarybų narius rinkėjai renka be tarpininkų.

5 straipsnis. Slaptas balsavimas

1.

Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl neįgalumo negali pats balsuoti, gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai nustatyta šiame įstatyme.

2.

Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo apsisprendimą ar valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą, taip pat skubinti rinkėją balsuoti. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti rinkimų biuletenį. Su rinkimų biuleteniu draudžiama atlikti veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį.

6 straipsnis. Draudimas papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis

1.

Draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą numatomą kelti kandidatu ar numatantį išsikelti kandidatu asmenį, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.

2.

Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (politinės partijos ar kandidato arba numatomo kelti kandidatu ar numatančio išsikelti kandidatu asmens programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų) ir ženkliukų, skirtų politinei partijai ar kandidatui arba numatomam kelti kandidatu ar numatančiam išsikelti kandidatu asmeniui propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas.

3.

Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria ir dėl jų sprendžia rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Apie nustatytą papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia interneto tinklalapyje kartu su šį straipsnį pažeidusio kandidato pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus pripažinus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nustatytos pasekmės.

7 straipsnis. Savivaldybių tarybų rinkimų datos paskelbimas

1.

Savivaldybių tarybų nariai renkami vienu metu.

2.

Savivaldybių tarybų rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos. Jeigu likus 4 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos Lietuvos Respublikos Seimas nepaskelbia savivaldybių tarybų rinkimų datos, savivaldybių tarybų rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį, nuo kurio iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo. Savivaldybių tarybų rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos.

3.

Jeigu savivaldybių tarybų rinkimai turi būti rengiami karo veiksmų metu, sprendimas dėl rinkimų rengimo priimamas pagal specialius įstatymus ar kitus teisės aktus.

4.

Savivaldybių tarybų rinkimų diena yra diena, kurią balsuojama rinkimų apylinkių patalpose. Balsavimas ne rinkimų apylinkės patalpose (paštu ir kitais šiame įstatyme numatytais būdais) vyksta iki balsavimo dienos arba baigiamas rinkimų dieną, kaip nustatyta šiame įstatyme. Terminas, kuris skaičiuojamas nuo rinkimų dienos ir gali būti įgyvendintas, tik kai yra paskelbti rinkimų rezultatai, pradedamas skaičiuoti nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.

5.

Pakartotinių rinkimų savivaldybėje datą šio įstatymo nustatytais atvejais ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią atsirado pagrindas rengti šiuos rinkimus, jeigu kitko nenumato šis įstatymas, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Ji taip pat skelbia rinkimų datą šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju.

8 straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus

1.

Apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.

2.

Rinkimų komisijų posėdžiai ir balsavimai yra vieši, juos gali stebėti politinių partijų (toliau – partijos), išsikėlusių kandidatų, išsikėlusių ir į sąrašą susijungusių kandidatų atstovai rinkimams (toliau – atstovai rinkimams) ir rinkimų stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus arba juos tam įgaliojusių partijų antspaudu patvirtintas pažymas, visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę tarnybinius ar darbo pažymėjimus. Kiekvienas kandidatas turi teisę dalyvauti rinkimų komisijos posėdyje, jeigu jame sprendžiama dėl jo asmeninės veikos ar dėl tiesiogiai su jo asmeniu susijusių aplinkybių arba jeigu jį dalyvauti posėdyje pakvietė rinkimų komisijos pirmininkas.

3.

Rinkimų komisijos posėdžio salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus. Fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia vaikščioti po patalpą ar naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus rinkimų komisijos pirmininkui.

4.

Rinkimų komisijos negali rengti uždarų posėdžių. Vyriausioji rinkimų komisija gali uždrausti bet kam įeiti į rinkimų komisijas aptarnaujančių darbuotojų darbo, dokumentų saugojimo patalpas, jeigu būtina užtikrinti netrikdomą šių darbuotojų darbą, apsaugoti rinkimų dokumentus.

5.

Jeigu yra pagrindas manyti, kad rinkimų komisijos posėdžio metu gali kilti grėsmė posėdžio dalyvių saugumui, komisijos pirmininkas kreipiasi į policiją, kad ši tikrintų įeinančių į posėdžių salę asmenų dokumentus, daiktus ar atliktų asmens apžiūrą.

6.

Rinkimų komisija gali pašalinti iš posėdžių salės asmenis, kliudančius komisijai normaliai dirbti.

9 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

Savivaldybių tarybų rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti ir už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių biudžetų lėšų apmokama už balsavimo bei savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus savivaldybės ir apylinkių rinkimų komisijų būstinėms ir balsavimo patalpoms, su tuo susijusias išlaidas apmoka Vyriausioji rinkimų komisija iš jai skirtų valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.

ANTRASIS SKIRSNIS

RINKIMŲ APYGARDOS IR APYLINKĖS

10 straipsnis. Renkamų savivaldybės tarybos narių skaičius

1.

Į savivaldybės tarybą pagal proporcinę rinkimų sistemą iš viso renkama:

1) 51 savivaldybės tarybos narys – savivaldybėse, kuriose yra daugiau kaip 500 000 gyventojų;

2) 41 savivaldybės tarybos narys – savivaldybėse, kuriose yra nuo 300 000 iki 500 000 gyventojų;

3) 31 savivaldybės tarybos narys – savivaldybėse, kuriose yra nuo 100 000 iki 300 000 gyventojų;

4) 27 savivaldybės tarybos nariai – savivaldybėse, kuriose yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų;

5) 25 savivaldybės tarybos nariai – savivaldybėse, kuriose yra nuo 20 000 iki 50 000 gyventojų;

6) 21 savivaldybės tarybos narys – savivaldybėse, kuriose yra nuo 10 000 iki 20 000 gyventojų;

7) 17 savivaldybės tarybos narių – savivaldybėse, kuriose yra nuo 5 000 iki 10 000 gyventojų;

8) 15 savivaldybės tarybos narių – savivaldybėse, kuriose yra mažiau kaip 5 000 gyventojų.

2.

Renkamų savivaldybių tarybų narių skaičių paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 110 dienų iki rinkimų.

11 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas

1.

Atsižvelgiant į patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, savivaldybių teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.

2.

Savivaldybės teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant ir vykdant įvairius rinkimus ir referendumus, į rinkimų apylinkes savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu tvirtina ir prireikus keičia Vyriausioji rinkimų komisija.

3.

Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5 000 rinkėjų.

4.

Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Savivaldybės administracijos direktorius teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą rinkimų apylinkės pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Šie pakeitimai turi būti pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo patalpose negalima surengti balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija savivaldybės rinkimų komisijos teikimu gali pakeisti apylinkės rinkimų komisijos balsavimo patalpos adresą likus iki rinkimų ir trumpesniam, negu šiame straipsnyje nustatyta, terminui.

5.

Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus 100 dienų iki rinkimų.

TREČIASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS

12 straipsnis. Rinkimų komisijos

1.

Savivaldybių tarybų rinkimus organizuoja ir vykdo:

1) Vyriausioji rinkimų komisija;

2) savivaldybių rinkimų komisijos;

3) apylinkių rinkimų komisijos.

2.

Į rinkimų komisijos narius gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu (netaikant kandidatui į Seimo narius nustatyto reikalavimo dėl amžiaus, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimą.

3.

Vienu metu tas pats asmuo negali būti rinkimų komisijos nariu ir kandidatu, kandidatu ir atstovu rinkimams, atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos nariu, kandidatu ir rinkimų stebėtoju, rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos narys, pageidaujantis būti kandidatu, prieš duodamas komisijos nario pasižadėjimą, o asmuo, pageidaujantis būti kandidatu, prieš išsikeldamas ar duodamas sutikimą tapti kandidatu, privalo ne vėliau kaip prieš 10 dienų atsisakyti raštu atitinkamai rinkimų komisijos nario pareigų ar atšaukti savo pareiškinius dokumentus. Jeigu rinkimų komisijos narys to nepadaro, jis pašalinamas iš rinkimų komisijos už šio įstatymo pažeidimą ir neregistruojamas kandidatu arba iš kandidatų (kandidatų sąrašo) išbraukiamas.

13 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas

1.

Savivaldybių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų.

2.

Savivaldybės rinkimų komisija sudaroma iš:

1) vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras;

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.