Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymas

Šio įstatymo paskirtis – reglamentuoti medicinos gydytojo, gydytojo rezidento, šeimos gydytojo ir gydytojo specialisto vertimosi medicinos praktika Lietuvos Respublikoje sąlygas.

Šis Įstatymas nustato:

Šis Įstatymas taikomas gydytojams, kurie verčiasi medicinos praktika Lietuvos Respublikoje.

Šiuo Įstatymu įgyvendinami šio Įstatymo 3 priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai dėl gydytojų rengimo, diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią gydytojo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo ir gydytojo praktikos sąlygų.

Gydytojas – medicinos gydytojas, gydytojas rezidentas, šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas.

Neteko galios nuo 2019-01-01

Gydytojas rezidentas – asmuo, kuris studijuoja medicinos rezidentūroje pagal medicinos krypties rezidentūros studijų programą ir prižiūrimas gydytojo rezidento vadovo ar gydytojo rezidento mentoriaus dirba gydytoju rezidentu ir savarankiškai verčiasi medicinos praktika pagal rezidentūros studijų programos metu įgytas kompetencijas, nurodytas jam išduotame pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjime.

Gydytojas specialistas – medicinos gydytojas, įgijęs gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją.

Gydytojo rezidento mentorius – edukacines kompetencijas suteikiančius kursus baigęs sveikatos priežiūros specialistas (ne universiteto darbuotojas), dirbantis rezidentūros bazėje ir turintis ne trumpesnį kaip 5 metų darbo pagal rezidentūros ciklo sritį atitinkančią profesinę kvalifikaciją stažą, vykdantis rezidentūros studijas reglamentuojančiuose teisės aktuose gydytojo rezidento mentoriui priskirtas funkcijas.

Gydytojo rezidento vadovas – universiteto dėstytojas, dirbantis rezidentūros bazėje, turintis ne trumpesnį kaip 5 metų darbo pagal rezidentūros ciklo sritį atitinkančią profesinę kvalifikaciją stažą ir vadovaujantis gydytojui rezidentui rezidentūros ciklo metu.

Grubi medicinos praktikos klaida – gydytojo veika, kai dėl jo kaltės paciento sveikatai buvo padaryta žala, sukėlusi paciento neįgalumą arba mirtį. Grubią medicinos praktikos klaidą nustato gydytojo profesinės kompetencijos vertinimo komisija.

Neteko galios nuo 2023-01-01

Neteko galios nuo 2020-01-01

Medicinos gydytojas – asmuo, baigęs medicinos krypties vientisąsias studijas ir įgijęs sveikatos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį ir medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją arba medicinos studijų krypties lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Neteko galios nuo 2019-01-01

Medicinos praktika – gydytojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama sveikatos priežiūra, apimanti asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką, diagnozavimą ir ligonių gydymą.

Medicinos praktikos klaida – gydytojo veika, dėl gydytojo kaltės sukėlusi pavojų ar padariusi žalą paciento sveikatai. Pagal medicinos praktiką kontroliuojančių institucijų nustatytus pažeidimus ir jų aplinkybes medicinos praktikos klaidą vertina gydytojo profesinės kompetencijos vertinimo komisija.

Neteko galios nuo 2020-01-01

Medicinos praktikos specializacija – papildomų medicinos praktikos žinių, įgūdžių ir atitinkamos gydytojo specialisto profesinės kvalifikacijos įgijimas. Baigusiesiems medicinos praktikos specializaciją išduodamas medicinos specializacijos pažymėjimas.

Medicinos rezidentūra – universitetinės medicinos krypties studijos, skirtos asmenims, baigusiems medicinos studijas ir siekiantiems teisės aktų nustatyta tvarka įgyti medicinos praktikos specializaciją.

Medicinos studijos – ne trumpesnės kaip šešerių metų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nustatytos vientisųjų studijų programos apimties vientisosios universitetinės medicinos krypties studijos, kurias baigus išduodamas aukštojo mokslo diplomas, kuriuo patvirtinama, kad baigtos medicinos krypties vientisosios studijos, įgytas sveikatos mokslų magistro kvalifikacinis laipsnis ir suteikta medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija arba medicinos studijų krypties lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija.

Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimas – universiteto nustatyta tvarka medicinos rezidentūros studijų metu universiteto išduodamas pažymėjimas, kuriuo patvirtinama sveikatos apsaugos ministro nustatyta gydytojo rezidento kompetencija šio įstatymo nustatyta tvarka savarankiškai be gydytojo rezidento vadovo ar gydytojo rezidento mentoriaus priežiūros verstis medicinos praktika rezidentūros bazėje, vykdant rezidentūros studijų programą.

Paliatyvioji pagalba – paciento, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, lengvinančios kančias, padedančios spręsti kitas fizines, psichosocialines ir dvasines problemas.

Neteko galios nuo 2015-11-01

Rezidentūros bazė – universiteto ligoninė ar kita sveikatos priežiūros įstaiga, sveikatos apsaugos ministro ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka įgijusi teisę vykdyti medicinos rezidentūrą.

Rezidentūros ciklas – rezidentūros studijų programoje nustatytus tikslus ir numatomus pasiekti studijų rezultatus apimanti rezidentūros studijų programos dalis, susidedanti iš profesinės praktikos, per kurią gydytojas rezidentas, padedamas gydytojo rezidento vadovo ar gydytojo rezidento mentoriaus, įgyja rezidentūros studijų programoje numatytas žinias, gebėjimus, praktinius įgūdžius bei patirties, ir teorinės dalies, kurios užsiėmimai susiję su profesine praktika ir vyksta lygiagrečiai su ja.

Neteko galios nuo 2020-01-01

Šeimos gydytojas – medicinos gydytojas, įgijęs šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją.

Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, Šveicarija ar valstybė, pasirašiusi Europos ekonominės erdvės susitarimą.

Valstybės narės pilietis – Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos ar valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės susitarimą, pilietis.

Neteko galios nuo 2023-01-01

Medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus medicinos studijas.

Šeimos gydytojo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus medicinos studijas ir šeimos medicinos rezidentūrą.

Gydytojo specialisto profesinė kvalifikacija įgyjama baigus medicinos studijas ir medicinos praktikos specializaciją universitete.

Rezidentūros bazė su gydytoju rezidentu sudaro terminuotą darbo sutartį ir gydytojas rezidentas įdarbinamas gydytoju rezidentu rezidentūros bazėje. Gydytojui rezidentui mokama pareiginė alga, kuri apskaičiuojama sumuojant gydytojo rezidento bazinį (tarifinį) darbo užmokestį ir papildomą darbo užmokesčio dalį. Gydytojo rezidento bazinis (tarifinis) darbo užmokestis apskaičiuojamas praėjusių kalendorinių metų paskutinį mėnesį galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydį dauginant iš gydytojo rezidento atitinkamų rezidentūros studijų metų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio koeficiento (šio įstatymo 1 priedas). Kai Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatyta tvarka nustatomos ir paskelbiamos išskirtinės aplinkybės, apskaičiuojant gydytojo rezidento bazinį (tarifinį) darbo užmokesčio dydį, taikomas praėjusiais kalendoriniais metais paskutinį mėnesį taikytas minimaliosios mėnesinės algos dydis. Gydytojo rezidento papildomos darbo užmokesčio dalies dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 priede nurodytos papildomos darbo užmokesčio dalies dydžio procentą nuo gydytojui rezidentui pagal šią dalį apskaičiuoto bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio ir nustatomas rezidentūros bazės vadovo sprendimu. Į gydytojui rezidentui pagal šią dalį nustatomą ir mokamą papildomą darbo užmokesčio dalį neįskaičiuojamas gydytojui rezidentui mokamas darbo užmokestis už budėjimus, darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą. Gydytojo rezidento bazinis (tarifinis) darbo užmokestis mokamas iš Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų, o papildoma darbo užmokesčio dalis mokama iš rezidentūros bazės lėšų. Medicinos rezidentūros vietų, į kurias priimtiems asmenims bazinis (tarifinis) darbo užmokestis mokamas iš Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų, skaičius neturi viršyti tais metais vientisąsias medicinos studijas turinčių baigti asmenų skaičiaus. Lėšos rezidentūros bazėms paskirstomos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Medicinos rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimus ir jų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.

Užsienio valstybėse įgytos gydytojo profesinės kvalifikacijos pripažįstamos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Verstis medicinos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę gydytojas, turintis galiojančią medicinos praktikos licenciją (toliau – licencija).

Gydytojas verstis medicinos praktika gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Gydytojas rezidentas verstis medicinos praktika pagal rezidentūros studijų programą gali tik rezidentūros bazėje. Verstis medicinos praktika pagal medicinos rezidentūros studijų programą gydytojas rezidentas, išskyrus gydytoją rezidentą, kuriam išduotas pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimas, gali tik prižiūrimas gydytojo rezidento vadovo ar gydytojo rezidento mentoriaus. Gydytojui rezidentui, kuris turi pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimą ir savarankiškai be gydytojo rezidento vadovo ar gydytojo rezidento mentoriaus priežiūros verčiasi medicinos praktika, rezidentūros bazė privalo užtikrinti galimybę konsultuotis su rezidentūros bazėje dirbančiais gydytojais.

Licencija išduodama pagal įgytą gydytojo profesinę kvalifikaciją.