Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymas

Šis įstatymas nustato įmonių finansinę atskaitomybę, reikalavimą atlikti įmonių finansinių ataskaitų auditą, įmonių finansinių ataskaitų teikimo ir skelbimo tvarką, metinio pranešimo, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos, pelno mokesčio informacijos ataskaitos parengimo, teikimo ir skelbimo tvarką, atsakomybę už įmonių finansinių ataskaitų, metinio pranešimo, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos, pelno mokesčio informacijos ataskaitos rengimą, teikimą ir skelbimą.

Šiuo įstatymu įgyvendinami įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.

Šis įstatymas taikomas įmonėms, kurios yra ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantys juridiniai asmenys (toliau – įmonės), įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti Lietuvos Respublikoje.

Jeigu finansines ataskaitas savo nuožiūra nusprendžia sudaryti tikroji ūkinė bendrija, komanditinė ūkinė bendrija ar individuali įmonė, kurių šis įstatymas neįpareigoja jų sudaryti, finansines ataskaitas jos turi sudaryti pagal šio įstatymo reikalavimus.

Tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos, kurių visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės arba kurios veikia kaip investicinės bendrovės, privalo sudaryti finansines ataskaitas ir parengti metinį pranešimą pagal šio įstatymo reikalavimus.

Ūkininkų ūkių finansinių ataskaitų sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Neteko galios nuo 2022-05-01

Šio įstatymo reikalavimai bankams, kitoms kredito ir finansų įstaigoms, reguliuojamos rinkos operatoriui, Centriniam vertybinių popierių depozitoriumui, draudimo įmonėms ir perdraudimo įmonėms taikomi tiek, kiek jų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip.

Šio įstatymo dešimtasis skirsnis taip pat taikomas ne Lietuvos Respublikoje arba ne kitoje valstybėje narėje įsteigtų juridinių asmenų, kurių teisinė forma atitinka Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme reglamentuojamas juridinių asmenų teisines formas (akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę), Lietuvos Respublikoje įsteigtiems filialams.

Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kuriam sudaromas įmonės metinių arba tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys.

Atskira įmonė – įmonė, kuri nepriklauso įmonių grupei.

Finansinės ataskaitos straipsnis – finansinės ataskaitos duomenų eilutė.

Finansiniai metai – metinis ataskaitinis laikotarpis, kuriam sudaromas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys.

Finansų kontroliuojančioji įmonė – įmonė, kurios vienintelė veiklos kryptis yra įsigyti kitų įmonių akcijų, jas valdyti ir iš to gauti pelną, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvaujant tų įmonių valdyme, nedarant poveikio jų, kaip akcininkų, teisėms.

Įmonės balansas (toliau – balansas) – finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

Įmonės finansinė atskaitomybė – įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų, pinigų srautų duomenų ir jų aiškinimo rengimas nustatyta forma.

Įmonės finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas (toliau – aiškinamasis raštas) – finansinė ataskaita, kurioje paaiškinamos įmonės balanse, pelno (nuostolių), pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitose nurodytos sumos, taip pat pateikiama papildoma reikšminga informacija, nenurodoma kitose finansinėse ataskaitose.

Įmonės finansinių ataskaitų rinkinys (toliau – finansinių ataskaitų rinkinys) – finansinių ataskaitų rinkinys, kuriame pateikiami finansiniai duomenys apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus.

Įmonės metinis pranešimas (toliau – metinis pranešimas) – įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį papildanti ataskaita, kurioje pateikiami teisės aktų numatyti įmonės finansinių metų veiklos ir numatomos veiklos duomenys.

Įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (toliau – metinės finansinės ataskaitos) – finansinių ataskaitų rinkinys, sudaromas apibendrinus finansinių metų duomenis.

Įmonės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (toliau – nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita) – finansinė ataskaita, kurioje pateikiami duomenys apie įmonės nuosavo kapitalo pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį.

Įmonės pelno (nuostolių) ataskaita (toliau – pelno (nuostolių) ataskaita) – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos įmonės ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai – pelnas arba nuostoliai.

Įmonės pinigų srautų ataskaita (toliau – pinigų srautų ataskaita) – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos įmonės ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos.

Įmonės vadovas – juridinio asmens vadovas arba juridinio asmens, kuris neturi vadovo, savininkas, arba mažosios bendrijos atstovas. Ūkinėje bendrijoje ūkio subjekto vadovu laikytinas tikrasis narys, kuris paskirtas vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodytas valdymo organo pareigas.

Mokesčių jurisdikciją turinti teritorija – valstybinei arba nevalstybinei jurisdikcijai priklausanti teritorija, turinti fiskalinę autonomiją pelno mokesčio atžvilgiu.

Pagrindinė patronuojančioji įmonė – įmonė, rengianti įmonių grupės, apimančios kitas įmonių grupes, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį.

Neteko galios nuo 2022-05-01

Reikšminga informacija – informacija, kurios nepateikimas arba klaidingas pateikimas gali iškreipti finansines ataskaitas ir paveikti finansinių ataskaitų informacijos vartotojų priimamus sprendimus.

Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys (toliau – tarpinės finansinės ataskaitos) – finansinių ataskaitų rinkinys, sudaromas apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis.

Šiame įstatyme vartojama sąvoka „viešojo sektoriaus subjektai“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos 1997 m. Konvencijoje dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatyme.

Kai šio įstatymo normos taikomos finansinėms ataskaitoms, metiniam pranešimui, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitai ir pelno mokesčio informacijos ataskaitai, vartojama sąvoka „ataskaitos“.

Labai mažos įmonės – įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną neviršija šių dydžių:

Mažos įmonės – įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną neviršija šių dydžių:

Vidutinės įmonės – įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną neviršija šių dydžių:

Didelės įmonės – įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija dydžius, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje.

Pardavimo grynąsias pajamas sudaro ataskaitiniais finansiniais metais pardavus prekes ir paslaugas uždirbtos pajamos, iš kurių atimtos grąžintų prekių pardavimo, nukainojimo, nuolaidų sumos.

Vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Įmonė priskiriama kitai įmonių kategorijai tuo atveju, kai šio straipsnio 1–4 dalyse nurodyti rodikliai paskutinę finansinių metų dieną neviršijami ar pradedami viršyti dvejus iš eilės finansinius metus.

Kai labai maža įmonė nepasirenka taikyti išimčių, leidžiamų labai mažoms įmonėms, nustatytų šio įstatymo 20, 22 ir 23 straipsniuose, jai taikomi tokie patys reikalavimai kaip mažoms įmonėms. Labai mažoms įmonėms leidžiamos išimtys netaikomos finansų kontroliuojančiosioms įmonėms, taip pat akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurių prekių (paslaugų) kainos reguliuojamos įstatymų nustatyta tvarka.

Viešojo intereso įmonėms, valstybės ir savivaldybės įmonėms, kurios nelaikomos viešojo intereso įmonėmis pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą, visais atvejais taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir didelėms įmonėms.

Šio straipsnio 7 dalies nuostata netaikoma rengiant šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytą bendrovių valdymo ataskaitą, šio įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nurodytą socialinės atsakomybės ataskaitą, šio įstatymo 233 straipsnyje nurodytą atlygio ataskaitą, šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytą mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą ir Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymo 15 straipsnyje nurodytą konsoliduotąją mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą.

Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą.

Visos įmonės, tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansines ataskaitas, vadovaujasi šiais bendraisiais apskaitos principais:

Kiekviena įmonė, kuri sudaro finansines ataskaitas, laikoma atskiru apskaitos vienetu.

Į finansines ataskaitas įtraukiamas tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą.

Sudarant finansines ataskaitas, daroma prielaida, kad:

Šis principas netaikomas, kai priimamas spendimas likviduoti įmonę, taip pat toms įmonėms, kurios įsteigiamos ribotam veiklos laikotarpiui.

Įmonė pasirinktą apskaitos politiką taiko nuolat.

Apskaitos politiką galima keisti tik tuo atveju, jeigu tuo siekiama teisingai parodyti įmonės ataskaitinio laikotarpio turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą.