Lietuvos Respublikos dizaino įstatymas

Šis Įstatymas nustato pramoninio dizaino (toliau – dizainas) teisinę apsaugą, registraciją ir naudojimą Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos dizaino registro tvarkymą.

Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais Įstatymo priede.

Dizainas – viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos.

Gaminys – pramoniniu būdu arba rankomis pagamintas daiktas, įskaitant sudėtiniam gaminiui sukonstruoti skirtas sudedamąsias dalis, pakuotę, apipavidalinimą, grafinius simbolius ir spaustuvės šriftus, išskyrus kompiuterių programas.

Sudėtinis gaminys – gaminys, susidedantis iš sudedamųjų dalių, kurias galima pakeisti tą gaminį išardant ir vėl jį surenkant (daiktų rinkiniai, kompozicijos).

Asmuo – fizinis arba juridinis asmuo.

Paraiška – dokumentų, kuriuos šio Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui (toliau – Valstybinis patentų biuras) turi pateikti dizainą įregistruoti norintis pareiškėjas, visuma.

Dizaineris – fizinis asmuo (autorius), sukūręs dizainą.

Pareiškėjas – paraišką dizainui įregistruoti padavęs asmuo arba asmenų grupė.

Neteko galios 2018-05-01.

Dizaino savininkas – šio Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruoto dizaino savininkas.

Licencija – dizaino savininko (licenciaro) leidimas kitam asmeniui (licenciatui) naudoti registruotą dizainą licencinėje sutartyje nustatytomis sąlygomis.

Sublicencija – licenciato leidimas kitam asmeniui naudoti dizainą sublicencinėje sutartyje nustatytomis sąlygomis.

Tarptautinė paroda – pagal Konvenciją dėl tarptautinių parodų, priimtą Paryžiuje 1928 m. lapkričio 22 d. ir paskutinį kartą peržiūrėtą 1972 m. lapkričio 30 d., oficiali ar pripažinta oficialia tarptautinė paroda.

Tarptautinė dizaino registracija – dizaino įregistravimas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Tarptautinio biuro (toliau – Tarptautinis biuras) tarptautiniame registre pagal Hagos susitarimo dėl pramoninio dizaino tarptautinės registracijos Ženevos aktą (toliau – Ženevos aktas), priimtą Ženevoje 1999 m. liepos 2 d.

Tarptautinė paraiška – paraiška tarptautinei dizaino registracijai, paduodama pagal Ženevos akto ir Bendrųjų taisyklių pagal Hagos susitarimo 1999 m., 1960 m. ir 1934 m. aktus (toliau – Hagos susitarimo taisyklės) reikalavimus šių teisės aktų nustatyta tvarka.

Paryžiaus konvencija – 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos (su visomis galiojančiomis pataisomis ir pakeitimais).

Lokarno klasifikacija – tarptautinė pramoninio dizaino klasifikacija, patvirtinta 1968 m. spalio 8 d. Lokarno sutartimi dėl tarptautinės pramoninio dizaino klasifikacijos (su visomis galiojančiomis pataisomis ir pakeitimais).

Taisyklės – Valstybinio patentų biuro direktoriaus patvirtintos Dizaino registracijos taisyklės.

Bendrijos dizainas – dizainas, pareikštas registruoti arba įregistruotas pagal Reglamentą dėl Bendrijos dizainų.

Reglamentas dėl Bendrijos dizainų – 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizainų.

Šis Įstatymas taikomas kiekvienam dizainui, kuris yra arba Valstybiniam patentų biurui paduotos paraiškos dizainui registruoti objektas arba yra įregistruotas šio Įstatymo nustatyta tvarka.

Dizainas, kuris yra Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės dizaino registracijos objektas, saugomas pagal Ženevos akto nuostatas.

Teisinė apsauga suteikiama Lietuvos Respublikos dizaino registre įregistruotam dizainui, jeigu kitko nenumato tarptautinės sutartys.

Dizainas registruojamas ir saugomas šio Įstatymo nustatyta tvarka, jeigu jis yra naujas ir turi individualių savybių.

Pagal šį Įstatymą įregistruotas dizainas taip pat gali būti saugomas pagal autorių teisę, jeigu jis išreikštas kokia nors objektyvia forma.

Dizainas yra naujas, jeigu joks kitas tapatus dizainas iki paraiškos padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, – iki prioriteto datos nebuvo prieinamas visuomenei.

Dizainas laikomas tapačiu kitam dizainui, jeigu jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis.

Dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu informuotam vartotojui sudarytas bendras dizaino įspūdis skiriasi nuo bet kokio kito dizaino, kuris tapo visuomenei prieinamas iki paraiškos padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, –  iki prioriteto datos, jam sudaryto bendro įspūdžio.

Vertinant individualias dizaino savybes, atsižvelgiama į dizainerio laisvę kuriant dizainą.

Sudėtinio gaminio sudedamosios dalies dizainas laikomas nauju ir turinčiu individualių savybių tik šiais atvejais:

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu įprastu naudojimu laikomas galutinio vartotojo dizaino naudojimas, išskyrus techninę priežiūrą, apžiūrą ar taisymą.

Dizainas laikomas prieinamu visuomenei, jeigu jis:

Dizainas, kurio apsaugos prašoma, nelaikomas prieinamu visuomenei, jeigu jis:

Dizainas, kurio apsaugos prašoma, taip pat nelaikomas prieinamu visuomenei, jeigu informacija apie jį buvo paskelbta visuomenei per 12 mėnesių iki paraiškos padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, – iki prioriteto datos ir jeigu informacija paskelbta:

Dizaino registracija pripažįstama negaliojančia, kai:

Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas ankstesnis dizainas yra:

Šio straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos netaikomos, jeigu dizainas yra skirtas tam, kad į sudėtinę sistemą būtų galima daug kartų sumontuoti ar sujungti vienas kitą pakeičiančius gaminius.

Paraiškoje gali būti prašymas suteikti prioriteto datą remiantis viena ar daugiau pirmųjų paraiškų, paduotų valstybėje, kuri yra Paryžiaus konvencijos narė arba Pasaulio prekybos organizacijos narė, tam pačiam dizainui įregistruoti, jeigu pareiškėjas ar jo teisių perėmėjas Valstybiniam patentų biurui paduoda paraišką per 6 mėnesius nuo pirmosios paraiškos ar paraiškų padavimo datos.

Paraiškoje gali būti prašymas suteikti prioriteto datą, kada dizainas buvo eksponuojamas tarptautinėje parodoje, jeigu paraiška Valstybiniam patentų biurui paduodama per 6 mėnesius nuo pirmojo dizaino eksponavimo parodoje dienos.

Pareiškėjas, norintis pasinaudoti šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, privalo Valstybiniam patentų biurui pateikti patvirtintą pirmosios paraiškos (paraiškų) kopiją arba tarptautinės parodos, kurioje pirmą kartą buvo eksponuojamas dizainas, administracijos pažymą. Šie dokumentai gali būti pateikti kartu su kitais paraiškos dokumentais arba per 3 mėnesius po paraiškos padavimo datos.

Valstybinis patentų biuras, nustatęs, kad pareiškėjas neįvykdė šio straipsnio 3 dalies reikalavimų, pripažįsta, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyti prašymai nebuvo paduoti.

Dizaineris, sukūręs dizainą, turi asmenines neturtines teises ir teisę registruoti dizainą savo vardu. Teisė registruoti dizainą gali būti paveldėta arba perduota tretiesiems asmenims – teisių perėmėjams.

Asmuo, kurio vardu yra įregistruotas dizainas, turi išimtinę teisę į dizainą.

Išimtinė teisė į dizainą priklauso:

Jeigu asmuo, kuris neturi teisės į dizainą pagal šio straipsnio 3 dalį, pateikia paraišką įregistruoti dizainą arba įregistruoja tokį dizainą savo vardu, dizaineris arba jo teisių perėmėjas turi teisę reikalauti, kad paraiška dizainui įregistruoti ar dizainas būtų perregistruotas jo vardu.

Bendrai dizainą sukūrę keli dizaineriai yra dizaino bendraautoriai ir turi lygias teises į dizainą, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Asmuo, suteikęs tik materialinę, techninę ar organizacinę pagalbą kuriant dizainą, nelaikomas dizaineriu.