Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2013 m. lapkričio 7 d. Nr. XII-586
Vilnius
(Žin., 1993, Nr. 2-29; 2008, Nr. 71-2721, Nr. 149-6046; 2009, Nr. 25-981, Nr. 46-1798; 2010, Nr. 63-3094, Nr. 153-7795; 2012, Nr. 132-6662)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
PREZIDENTO RINKIMŲ
ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų pagrindai
Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
2 straipsnis. Teisė būti kandidatu į Respublikos Prezidentus
Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) nariu.
Respublikos Prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija) arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą.
Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
3 straipsnis. Duomenys apie ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis (struktūromis)
Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus po to, kai Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) priima sprendimą išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus, privalo iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis (struktūromis). Šiuos duomenis pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus įrašo duomenų anketoje. Joje turi būti nurodyta tarnybos (struktūros) pavadinimas ir pavaldumas, asmens pareigos, laipsnis, rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo laikas ir vieta, apdovanojimai. Duomenų anketos formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Anketos duomenys yra vieši. Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje pateikia šioje straipsnio dalyje nurodytus duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija privalo šią anketą viešai paskelbti per 24 valandas nuo jos pateikimo.
Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus nepateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai užpildytos duomenų anketos, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai viešai paskelbia ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai asmuo įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus.
Apie savo darbą, mokymąsi ar bendradarbiavimą su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis tarnybomis (struktūromis) kandidatas į Respublikos Prezidentus privalo skelbti savo kiekvienoje vaizdo ar garso agitacinėje rinkimų medžiagoje.
Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija gauna raštu informaciją, kad duomenų anketoje pateikti duomenys yra neteisingi, nuslėpti ar kad nepateikta užpildyta anketa, taip pat kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus dirbo, mokėsi šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarnybose (struktūrose) ar bendradarbiavo su jomis, ir nustato, kad apie tai nėra įrašyta duomenų anketoje, per 48 valandas privalo pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatą į Respublikos Prezidentus supažindinti su gauta informacija ir pasiūlyti jam pateikti paaiškinimus.
Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus sutinka su Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta informacija, jis turi nedelsdamas papildomai įrašyti šią informaciją į savo duomenų anketą, o jeigu duomenų anketa nebuvo užpildyta, ją užpildyti ir įrašyti nurodytą informaciją. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 24 valandas privalo šią informaciją paskelbti viešai.
Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus nesutinka su Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta informacija, kviečiamas neatvyksta į Vyriausiąją rinkimų komisiją ar atsisako pateikti paaiškinimus dėl gautos informacijos, Vyriausioji rinkimų komisija prireikus gali kreiptis į informaciją suteikusius asmenis, taip pat į kitas įstaigas ar organizacijas, prašydama pateikti papildomus duomenis ar dokumentus.
Išnagrinėjusi gautą informaciją, Vyriausioji rinkimų komisija privalo priimti vieną iš šių sprendimų:
1) gautą informaciją pripažinti nepagrįsta;
2) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu nustatyti faktą, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje nurodė neteisingus duomenis apie savo darbą, mokymąsi šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarnybose (struktūrose) ar bendradarbiavimą su jomis arba tokius duomenis nuslėpė.
Visais atvejais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo turi priimti sprendimą ir per 24 valandas nuo sprendimo priėmimo jį paskelbti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymą išnagrinėja per 72 valandas ir priima sprendimą. Šis sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
Įsiteisėjusį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą Vyriausioji rinkimų komisija per 24 valandas paskelbia viešai.
Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija gauna šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją iki rinkimų likus mažiau kaip 12 dienų, kandidatas į Respublikos Prezidentus su šia informacija nesupažindinamas ir Vyriausioji rinkimų komisija jos nenagrinėja.
Vyriausioji rinkimų komisija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytą faktą gali viešai paskelbti ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki balsavimo pradžios.
4 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
Teisę rinkti Respublikos Prezidentą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja Lietuvos Respublikos piliečiai, teismo pripažinti neveiksniais.
Bet kokie tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės apribojimai dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų draudžiami.
5 straipsnis. Lygi rinkimų teisė
Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę rinkti Respublikos Prezidentą, rinkimuose turi po vieną balsą.
6 straipsnis. Tiesioginiai Respublikos Prezidento rinkimai
Respublikos Prezidentą rinkėjai renka be tarpininkų.
7 straipsnis. Slaptas balsavimas
Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama.
8 straipsnis. Draudimas papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis
Prasidėjus Respublikos Prezidento rinkimų politinei kampanijai, tai yra nuo Respublikos Prezidento rinkimų datos paskelbimo iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis dalyvauti arba nedalyvauti Respublikos Prezidento rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą į Respublikos Prezidentus, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų, turint tikslą paveikti piliečių valią dėl konkrečių kandidatų į Respublikos Prezidentus, ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti teisę rinkti Respublikos Prezidentą.
Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (asmens, kurį numatoma kelti kandidatu į Respublikos Prezidentus, kandidato į Respublikos Prezidentus programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 5 litų), pažymėtų kandidato ar jį iškėlusios partijos simbolika ir deklaruotų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje jos nustatyta tvarka, skirtų asmeniui, kuris numatomas kelti kandidatu į Respublikos Prezidentus, politinei partijai (toliau – partija), iškėlusiai pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, ar kandidatui į Respublikos Prezidentus propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas rinkėjams.
Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o vertina Vyriausioji rinkimų komisija. Apie nustatytą papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su kandidato į Respublikos Prezidentus, pažeidusio šį straipsnį, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Pripažinus papirkimo faktus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nurodytos pasekmės.
9 straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
Valstybės institucijos ir rinkimų komisijos Respublikos Prezidento rinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie rinkimų organizavimo renginius (susirinkimus, posėdžius) viešai pranešama ne vėliau kaip likus 12 valandų iki renginio (susirinkimo, posėdžio) pradžios.
Rinkimų komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, rinkimų apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į Respublikos Prezidentus įregistravimo rezultatus, balsavimo ir rinkimų rezultatus.
Visuomenės informavimo priemonės informuoja visuomenę apie Respublikos Prezidento rinkimų organizavimą ir eigą.
Visų visuomenės informavimo priemonių atstovai turi teisę nekliudomai dalyvauti visuose rinkimų komisijų organizuojamuose renginiuose, visuose rinkimų komisijų posėdžiuose, gauti iš rinkimų komisijų informaciją apie rinkimų organizavimą ir eigą.
10 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Respublikos Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti ir atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą. Iš savivaldybių biudžetų lėšų apmokama už savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių ir balsavimo patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms išlaikyti ir inventoriui įsigyti ir išsaugoti per 2 mėnesius po Respublikos Prezidento rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės. Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.
Antrasis skirsnis
RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS
11 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas
Atsižvelgiant į patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir į rinkėjų skaičių, savivaldybių teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.
Savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu tvirtina ir keičia Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia savo interneto svetainėje.
Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5 000 rinkėjų.
Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo patalpų adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Savivaldybės administracijos direktorius teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą rinkimų apylinkės pavadinimą, į rinkimų apylinkę patenkančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje rinkimų apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų savivaldybės administracijos direktorius Vyriausiajai rinkimų komisijai taip pat praneša apie naujai atsiradusius, su pakeistais pavadinimais arba išnykusius adresus, patvirtina balsavimo patalpų adresus ir telefonus. Savivaldybės administracijos direktorius šio straipsnio 2 ir šioje dalyse numatytus pasiūlymus ir teikimus Vyriausiajai rinkimų komisijai teikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
Kai pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį rengiami per 2 mėnesius nuo rinkimų datos paskelbimo, Vyriausioji rinkimų komisija gali pakeisti rinkimų apylinkių ribas ir balsavimo patalpų adresus ne vėliau kaip likus 50 dienų iki rinkimų. Jeigu šie rinkimai rengiami anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo rinkimų datos paskelbimo, rinkimų apylinkių ribos nekeičiamos.
12 straipsnis. Rinkimų komisijos
Respublikos Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo:
1) Vyriausioji rinkimų komisija;
2) savivaldybių rinkimų komisijos;
3) apylinkių rinkimų komisijos.
Rinkimų komisijų nariai negali būti kandidatais į Respublikos Prezidentus ar kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtiniais.
Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, kuris turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į nustatytą kandidatui į Seimo narius jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų), turi aukštąjį išsilavinimą ir nebuvo pastaruosius trejus metus atleistas iš rinkimų komisijos už rinkimų įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimus. Reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą netaikomas apylinkės rinkimų komisijos nariui, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui, turintiems darbo rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties, ir savivaldybės rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, turintiems darbo savivaldybių rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties. Rinkimų komisijų nariams, pirmininkams Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka organizuoja mokymus.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba sprendimo panaikinti mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo treji metai;
3) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;
4) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.
13 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas
Savivaldybių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų.
Savivaldybių rinkimų komisijos sudaromos iš:
1) toje savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras;
2) toje savivaldybėje gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;
3) savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo, kurį pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius;
4) partijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.