Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 1995-12-21
Būsena Panaikintas
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.11)

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1996, Nr. 1-1

Nauja

įstatymo redakcija skelbta: Žin., 1999, Nr. 65-2087

Nauja

įstatymo redakcija skelbta: Žin., 2000, Nr. 45-1290

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ

INDĖLIŲ DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

1995 m. gruodžio

21 d. Nr.I-1152

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo

Centrinės kredito unijos įsteigimo:

Nr. VIII-1684, 00.05.18, Žin., 2000,

Nr.45-1290 (00.06.02)

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šio įstatymo

paskirtis - nustatyti gyventojų indėlių, laikomų Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka įsteigtuose bankuose ir kredito unijose, veikiančiuose

Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir Lietuvos Respublikoje įsteigtuose

užsienio bankų filialuose (skyriuose), draudimo tvarką bei šių indėlių

kompensavimą valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo (toliau - Fondas) lėšomis.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Gyventojai

pilietybės, laikantys indėlius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka

įsteigtuose bankuose bei kredito unijose, veikiančiuose Lietuvos Respublikos

teritorijoje, ir Lietuvos Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų filialuose

(skyriuose).

2.

Draudėjas

unija, veikiantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba Lietuvos

Respublikoje įsteigęs filialą (skyrių) užsienio bankas, šio įstatymo nustatyta

tvarka mokantys draudimo įmokas.

3.

Draudimo išmoka - šiame įstatyme nustatyta draudiminio

užtikrinimo suma, į kurią gyventojas turi teisę draudiminio įvykio atveju.

4.

Draudimo įmoka - draudėjo įmoka į Fondą, mokama šio įstatymo

nustatyta tvarka.

5.

Draudiminis

įvykis - bankroto bylos iškėlimas draudėjui arba sprendimo dėl draudėjo

bankinės ar kitos kreditinės veiklos nutraukimo priėmimas pagal užsienio

valstybių įstatymus, kai draudėjas negali atsiskaityti su kreditoriais.

6.

Indėlis

draudėjo atidarytų sąskaitų teigiamų likučių ir (arba) kitų piniginių lėšų, į

kurias gyventojas turi reikalavimo teises (išskyrus reikalavimo teises pagal

indėlio pasaugos sutartis), kylančias iš Kredito unijų įstatymo nustatyta

tvarka įsteigtos kredito unijos, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka

įsteigto banko, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir Lietuvos

Respublikoje įsteigto užsienio banko filialo (skyriaus) atliekamų banko

operacijų, suma. Tuo atveju, kai reikalavimo teises į indėlį turi gyventojų

grupė, indėlis padalijamas kiekvienam iš jų lygiomis dalimis, jeigu sutartyse,

iš kurių kyla jų reikalavimo teisės, ar teismų sprendimuose nenustatyta ko

kita.

7.

Draudimo suma - draudžiamo

indėlio suma.

ANTRASIS SKIRSNIS

INDĖLIŲ DRAUDIMO SĄLYGOS

3 straipsnis. Draudimo objektas ir

draudimo suma

1.

Draudimo

objektas yra gyventojų indėliai litais ir užsienio valiuta - Jungtinių Amerikos

Valstijų doleriais, eurais ir Europos Sąjungos šalių nacionalinėmis valiutomis

(toliau - užsienio valiuta). Šie indėliai laikomi:

1)

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtuose bankuose ir kredito

unijose, veikiančiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2)

Lietuvos Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų filialuose (skyriuose),

kuriuose esantys indėliai yra draudžiami šio įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Gyventojų indėliai neapdraudžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka įsteigtų bankų padaliniuose, veikiančiuose ne Lietuvos Respublikos

teritorijoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenumatyta

kitaip.

3.

Draudimo suma

yra lygi indėlio likučiui litais ir (arba) užsienio valiuta, buvusiam banke

draudiminio įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip:

1) 25 000 litų

nuo 1998 m. sausio 1 d.;

2) 45 000 litų

nuo 1999 m. sausio 1 d.;

3) 65 000 litų

nuo 2001 m. sausio 1 d.

4.

Draudimo suma

yra lygi indėlio likučiui litais ir (arba) užsienio valiuta, buvusiam kredito

unijoje, nesančioje Centrinės kredito unijos nare draudiminio įvykio dieną,

tačiau ji negali būti didesnė kaip 32 500 litų nuo Centrinės kredito unijos

įsteigimo.

5.

Draudimo suma

yra lygi indėlio likučiui litais ir (arba) užsienio valiuta, buvusiam kredito

unijoje, esančioje Centrinės kredito unijos nare draudiminio įvykio dieną,

tačiau ji negali būti didesnė kaip 45 500 litų nuo Centrinės kredito unijos

įsteigimo.

4 straipsnis.

Draudimo išmoka

1.

Gyventojas

įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudiminio įvykio dienos. Draudimo išmoką

apskaičiuoja Fondas, remdamasis draudėjo draudiminio įvykio dienos duomenimis

apie indėlius ir indėlininkus. Draudimo išmokų dydžiai:

1) nuo 1998 m. sausio 1 d.:

a)

100 procentų

indėlio litais iki 5 000 litų draudimo sumos;

b)

90 procentų

indėlio litais nuo 5 000 iki 10 000 litų draudimo sumos;

c)

70 procentų

indėlio litais nuo 10 000 iki 25 000 litų draudimo sumos;

d)

90 procentų

indėlio užsienio valiuta iki 5 000 litų draudimo sumos;

e)

80 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 5 000 iki 10 000 litų

draudimo sumos;

f)

60 procentų

indėlio užsienio valiuta nuo 10 000 iki 25 000 litų draudimo sumos;

2) nuo 1999 m. sausio 1 d.:

a)

100 procentų

indėlio litais ir (arba) 90 procentų indėlio užsienio valiuta iki 10 000 litų

draudimo sumos;

b)

90 procentų

indėlio litais ir (arba) 80 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 10 000 iki 25

000 litų draudimo sumos;

c)

70 procentų indėlio litais ir (arba) 60 procentų indėlio užsienio

valiuta nuo 25 000 iki 45 000 litų draudimo sumos;

3) nuo 2001 m. sausio 1 d.:

a)

100 procentų

indėlio litais ir (arba) 90 procentų indėlio užsienio valiuta iki 25 000 litų

draudimo sumos;

b)

90 procentų

indėlio litais ir (arba) 80 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 25 000 iki 45

000 litų draudimo sumos;

c)

70 procentų

indėlio litais ir (arba) 60 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 45 000 iki 65

000 litų draudimo sumos;

4) nuo 2002 m.

sausio 1 d.:

a)

100 procentų

indėlio litais ir (arba) užsienio valiuta iki 25 000 litų draudimo sumos;

b)

90 procentų indėlio litais ir (arba) užsienio valiuta nuo 25 000 iki

65 000 litų draudimo sumos.

2.

Draudimo

išmokos išmokamos litais per 3 mėnesius nuo draudiminio įvykio dienos. Fondo

taryba gali pratęsti šį terminą ne daugiau kaip 2 kartus ir kiekvieną kartą ne

ilgiau kaip 3 mėnesiais. Draudimo išmokų išmokėjimo terminas neapriboja

gyventojo teisės gauti draudimo išmoką. Draudimo išmokos gyventojams išmokamos

be apribojimų, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytus atvejus.

3.

Draudimo

išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką Fondo taryba skelbia „Valstybės

žiniose“.

4.

Kai Fondas išmoka draudimo išmokas draudėjo indėlininkams, draudėjas Fondo

nurodymu privalo sumažinti įsipareigojimus gyventojams Fondo nurodytomis

draudimo išmokų sumomis ir atitinkamai padidinti įsipareigojimus Fondui.

5.

Gyventojas

nuo tos dienos, kai Fondas išmokėjo jam draudimo išmoką, netenka teisių

reikalauti iš draudėjo draudimo išmokos dydžio pinigų sumos.

5 straipsnis. Draudimo išmokų

apribojimai

1.

Fondas

draudimo išmokų nemoka už:

1) indėlius,

kurie teismo sprendimu pripažinti įgytais neteisėtu būdu;

2) indėlius, į

kuriuos reikalavimų teisės yra perleistos po draudiminio įvykio dienos;

3) banko ir

kredito unijos administracijos ir jų filialų (skyrių) vadovų, bankų tarybos ir

valdybos narių, kredito unijų stebėtojų tarybos ir valdybos narių indėlius;

asmenų, turinčių ne mažesnę kaip 5 procentų banko akcinio kapitalo dalį,

indėlius; banko revizijų tarybos narių (revizorių), kredito unijos revizorių ir

asmenų, atliekančių nepriklausomą banko ar kredito unijos auditą, indėlius;

asmenų, kurie ne mažiau kaip 5 procentus banko akcinio kapitalo turinčiose

įmonėse turi daugiau kaip 50 procentų kapitalo dalį, indėlius; šiame punkte

nurodytų asmenų vaikų (įvaikių), sutuoktinių ir tėvų (įtėvių) indėlius;

4) banko ar

kredito unijos paskolos gavėjo indėlius, jeigu jų dydis neviršija kiekvieno iš

jų negrąžintų paskolų su palūkanomis dydžio. Jeigu banko ar kredito unijos

paskolos gavėjo indėlis yra didesnis už kiekvieno iš šių gavėjų negrąžintas

paskolas kartu su palūkanomis, kompensuojamas indėlio ir paskolų su palūkanomis

skirtumas, bet ne didesnis, negu nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje;

5) anoniminėse

ir užkoduotose sąskaitose laikomus indėlius;

6) indėlius iki

10 litų arba šią sumą atitinkančią sumą užsienio valiuta.

2.

Gyventojams,

dėl kurių indėlių lėšų įsigijimo teisėtumo kreiptasi į teisėsaugos

institucijas, tačiau dar nepriimtas sprendimas, Fondo taryba sustabdo draudimo

išmokų išmokėjimą.

6 straipsnis. Draudimo įmoka

1.

Draudimo įmoka yra

apskaičiuojama:

1) taikant 1 procento metinę

draudimo įmokos normą nuo gyventojų sąskaitose, atidarytose pagal banko

sąskaitos ir (arba) indėlio sutartis, esančių lėšų litais ir užsienio valiuta

sumos, laikomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtame banke,

veikiančiame Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar Lietuvos Respublikoje

įsteigtame užsienio banko filiale (skyriuje), kuriame laikomi indėliai nėra

apdrausti arba kitaip nėra užtikrintas jų saugumas pagal užsienio valstybės,

kurios jurisdikcijai priklauso filialą (skyrių) įsteigęs bankas, teisės aktus;

2) taikant 0,5 procento metinę

draudimo įmokos normą nuo gyventojų sąskaitose, atidarytose pagal banko

sąskaitos ir (arba) indėlio sutartis, esančių lėšų litais ir užsienio valiuta

sumos, laikomos Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtoje kredito

unijoje, nesančioje Centrinės kredito unijos nare;

3) taikant 0,1 procento metinę

draudimo įmokos normą nuo gyventojų sąskaitose, atidarytose pagal banko

sąskaitos ir (arba) indėlio sutartis, esančių lėšų litais ir užsienio valiuta

sumos, laikomos Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtoje kredito

unijoje, esančioje Centrinės kredito unijos nare.

2.

Draudimo įmoka turi būti

mokama į Fondo sąskaitą kiekvieną mėnesį. Draudimo įmokos apskaičiavimo, mokėjimo

tvarką ir terminus nustato Fondo taryba. Įsteigti nauji Lietuvos Respublikoje

įregistruoti bankai, šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais užsienio

bankų filialai (skyriai) ir kredito unijos, pradėję veiklą, pirmą (avansinę)

įmoką, kurios dydį ir mokėjimo tvarką nustato Fondo taryba, moka

neatsižvelgdami į gyventojų sąskaitose, atidarytose pagal banko sąskaitos ir

(arba) indėlio sutartis, esančių lėšų litais ir užsienio valiuta sumą.

3.

Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka įsteigti bankai bei kredito unijos, veikiantys Lietuvos

Respublikos teritorijoje, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje bei 24

straipsnyje nurodytus atvejus, privalo apdrausti Fonde gyventojų indėlius ir

mokėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo įmokas.

4.

Užsienio bankas privalo Fonde

apdrausti Lietuvos Respublikoje įsteigtame šio užsienio banko filiale

(skyriuje) laikomus gyventojų indėlius ir mokėti šio straipsnio 1 dalyje

nurodytas draudimo įmokas, jeigu šiame filiale (skyriuje) laikomi indėliai nėra

apdrausti arba kitaip nėra užtikrintas jų saugumas pagal užsienio valstybės,

kurios jurisdikcijai priklauso filialą (skyrių) įsteigęs bankas, teisės aktus.

5.

Jeigu Lietuvos Respublikoje

įsteigtame užsienio banko filiale (skyriuje) laikomi indėliai yra apdrausti

arba kitaip užtikrintas jų saugumas pagal užsienio valstybės teisės aktus,

tačiau Fondo taryba nustato, kad šios indėlių draudimo (saugumo užtikrinimo)

sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme, tai užsienio bankas

privalo Fondo tarybos nustatyta tvarka papildomai apdrausti Lietuvos

Respublikoje įsteigtame užsienio banko filiale (skyriuje) laikomus gyventojų

indėlius. Šiuo atveju nuo papildomai draudžiamos sumos draudimo įmoka

apskaičiuojama taikant 1 procento metinę draudimo įmokos normą ir mokama į

Fondo sąskaitą kiekvieną mėnesį.

6.

Jeigu draudėjas per Fondo

tarybos nustatytą laiką nesumokėjo draudimo įmokos ar jos dalies į Fondo

sąskaitą, už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami delspinigiai nuo nustatytu

laiku nesumokėtos draudimo įmokos sumos. Delspinigių dydis apskaičiuojamas

vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39

straipsnio 3 dalies nuostatomis.

7 straipsnis. Draudimo nutraukimas

1.

Jeigu Lietuvos bankas laikinai ar visam laikui atšaukia draudėjui

leidimą atlikti vieną ar visas operacijas, sustabdo banko tarybos ar kredito

unijos stebėtojų tarybos įgaliojimus, nušalina banko ar kredito unijos valdybą,

administracijos vadovą ir paskiria banko ar kredito unijos laikinąjį

administratorių, apriboja disponavimą draudėjo sąskaitomis, esančiomis Lietuvos

banke, arba atitinkamas priemones užsienio bankui pritaiko užsienio valstybės,

kurios jurisdikcijai priklauso filialą (skyrių) Lietuvos Respublikoje įsteigęs

bankas, bankų priežiūros institucija, ir jei draudėjo rizikinga veikla kelia

pavojų Fondo likvidumui, Fondo taryba turi teisę nutraukti draudėjo naujai

priimamų indėlių draudimą.

2.

Fondas

įspėja draudėją apie indėlių draudimo nutraukimą ne vėliau kaip prieš 12

mėnesių. Jei per šį laikotarpį draudėjas nepašalina pažeidimų, Fondo tarybos

sprendimu nutraukiamas draudėjo priimamų indėlių draudimas. Apie indėlių

draudimo nutraukimą Fondas paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“. Jeigu draudėjas, kuriam nutraukiamas indėlių draudimas, bankrutuoja,

Fondas išmoka draudimo išmokas tiems gyventojams, kurių indėliai buvo laikomi

pas draudėją iki sprendimo apie draudimo nutraukimą paskelbimo „Valstybės

žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

TREČIASIS SKIRSNIS

INDĖLIŲ DRAUDIMO FONDAS

8 straipsnis.

Fondo statusas

1.

Fondas yra

Lietuvos Respublikoje įregistruota valstybės įmonė, turinti juridinio asmens

teises, savarankišką balansą ir sąskaitą Lietuvos banke, antspaudą su Lietuvos

valstybės herbu ir pavadinimu „Valstybės įmonė Indėlių draudimo fondas“.

2.

Fondą steigia

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir paveda Finansų ministerijai vykdyti Fondo

steigėjo funkcijas. Fondas registruojamas Lietuvos Respublikos įmonių rejestro

įstatymo nustatyta tvarka.

3.

Fondas savo

veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir

savivaldybės įmonių įstatymu ir kitais teisės aktais, jei šis įstatymas

nenustato ko kita, taip pat savo įstatais.

4.

Fondas

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.