Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.11)
Įstatymas
skelbtas: Žin., 1996, Nr. 1-1
Nauja
įstatymo redakcija skelbta: Žin., 1999, Nr. 65-2087
Nauja
įstatymo redakcija skelbta: Žin., 2000, Nr. 45-1290
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
GYVENTOJŲ
INDĖLIŲ DRAUDIMO
ĮSTATYMAS
1995 m. gruodžio
21 d. Nr.I-1152
Vilnius
Nauja
įstatymo redakcija nuo
Centrinės kredito unijos įsteigimo:
Nr. VIII-1684, 00.05.18, Žin., 2000,
Nr.45-1290 (00.06.02)
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Šio įstatymo
paskirtis - nustatyti gyventojų indėlių, laikomų Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka įsteigtuose bankuose ir kredito unijose, veikiančiuose
Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir Lietuvos Respublikoje įsteigtuose
užsienio bankų filialuose (skyriuose), draudimo tvarką bei šių indėlių
kompensavimą valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo (toliau - Fondas) lėšomis.
2 straipsnis.
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Gyventojai
- Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų valstybių piliečiai ir asmenys be
pilietybės, laikantys indėlius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka
įsteigtuose bankuose bei kredito unijose, veikiančiuose Lietuvos Respublikos
teritorijoje, ir Lietuvos Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų filialuose
(skyriuose).
Draudėjas
- Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas bankas ar kredito
unija, veikiantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba Lietuvos
Respublikoje įsteigęs filialą (skyrių) užsienio bankas, šio įstatymo nustatyta
tvarka mokantys draudimo įmokas.
Draudimo išmoka - šiame įstatyme nustatyta draudiminio
užtikrinimo suma, į kurią gyventojas turi teisę draudiminio įvykio atveju.
Draudimo įmoka - draudėjo įmoka į Fondą, mokama šio įstatymo
nustatyta tvarka.
Draudiminis
įvykis - bankroto bylos iškėlimas draudėjui arba sprendimo dėl draudėjo
bankinės ar kitos kreditinės veiklos nutraukimo priėmimas pagal užsienio
valstybių įstatymus, kai draudėjas negali atsiskaityti su kreditoriais.
Indėlis
- gyventojui priklausanti pagal indėlio ir (arba) banko sąskaitos sutartis
draudėjo atidarytų sąskaitų teigiamų likučių ir (arba) kitų piniginių lėšų, į
kurias gyventojas turi reikalavimo teises (išskyrus reikalavimo teises pagal
indėlio pasaugos sutartis), kylančias iš Kredito unijų įstatymo nustatyta
tvarka įsteigtos kredito unijos, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka
įsteigto banko, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir Lietuvos
Respublikoje įsteigto užsienio banko filialo (skyriaus) atliekamų banko
operacijų, suma. Tuo atveju, kai reikalavimo teises į indėlį turi gyventojų
grupė, indėlis padalijamas kiekvienam iš jų lygiomis dalimis, jeigu sutartyse,
iš kurių kyla jų reikalavimo teisės, ar teismų sprendimuose nenustatyta ko
kita.
Draudimo suma - draudžiamo
indėlio suma.
ANTRASIS SKIRSNIS
INDĖLIŲ DRAUDIMO SĄLYGOS
3 straipsnis. Draudimo objektas ir
draudimo suma
Draudimo
objektas yra gyventojų indėliai litais ir užsienio valiuta - Jungtinių Amerikos
Valstijų doleriais, eurais ir Europos Sąjungos šalių nacionalinėmis valiutomis
(toliau - užsienio valiuta). Šie indėliai laikomi:
1)
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtuose bankuose ir kredito
unijose, veikiančiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2)
Lietuvos Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų filialuose (skyriuose),
kuriuose esantys indėliai yra draudžiami šio įstatymo nustatyta tvarka.
2.
Gyventojų indėliai neapdraudžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka įsteigtų bankų padaliniuose, veikiančiuose ne Lietuvos Respublikos
teritorijoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenumatyta
kitaip.
Draudimo suma
yra lygi indėlio likučiui litais ir (arba) užsienio valiuta, buvusiam banke
draudiminio įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip:
1) 25 000 litų
nuo 1998 m. sausio 1 d.;
2) 45 000 litų
nuo 1999 m. sausio 1 d.;
3) 65 000 litų
nuo 2001 m. sausio 1 d.
Draudimo suma
yra lygi indėlio likučiui litais ir (arba) užsienio valiuta, buvusiam kredito
unijoje, nesančioje Centrinės kredito unijos nare draudiminio įvykio dieną,
tačiau ji negali būti didesnė kaip 32 500 litų nuo Centrinės kredito unijos
įsteigimo.
Draudimo suma
yra lygi indėlio likučiui litais ir (arba) užsienio valiuta, buvusiam kredito
unijoje, esančioje Centrinės kredito unijos nare draudiminio įvykio dieną,
tačiau ji negali būti didesnė kaip 45 500 litų nuo Centrinės kredito unijos
įsteigimo.
4 straipsnis.
Draudimo išmoka
Gyventojas
įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudiminio įvykio dienos. Draudimo išmoką
apskaičiuoja Fondas, remdamasis draudėjo draudiminio įvykio dienos duomenimis
apie indėlius ir indėlininkus. Draudimo išmokų dydžiai:
1) nuo 1998 m. sausio 1 d.:
100 procentų
indėlio litais iki 5 000 litų draudimo sumos;
90 procentų
indėlio litais nuo 5 000 iki 10 000 litų draudimo sumos;
70 procentų
indėlio litais nuo 10 000 iki 25 000 litų draudimo sumos;
90 procentų
indėlio užsienio valiuta iki 5 000 litų draudimo sumos;
80 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 5 000 iki 10 000 litų
draudimo sumos;
60 procentų
indėlio užsienio valiuta nuo 10 000 iki 25 000 litų draudimo sumos;
2) nuo 1999 m. sausio 1 d.:
100 procentų
indėlio litais ir (arba) 90 procentų indėlio užsienio valiuta iki 10 000 litų
draudimo sumos;
90 procentų
indėlio litais ir (arba) 80 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 10 000 iki 25
000 litų draudimo sumos;
70 procentų indėlio litais ir (arba) 60 procentų indėlio užsienio
valiuta nuo 25 000 iki 45 000 litų draudimo sumos;
3) nuo 2001 m. sausio 1 d.:
100 procentų
indėlio litais ir (arba) 90 procentų indėlio užsienio valiuta iki 25 000 litų
draudimo sumos;
90 procentų
indėlio litais ir (arba) 80 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 25 000 iki 45
000 litų draudimo sumos;
70 procentų
indėlio litais ir (arba) 60 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 45 000 iki 65
000 litų draudimo sumos;
4) nuo 2002 m.
sausio 1 d.:
100 procentų
indėlio litais ir (arba) užsienio valiuta iki 25 000 litų draudimo sumos;
90 procentų indėlio litais ir (arba) užsienio valiuta nuo 25 000 iki
65 000 litų draudimo sumos.
Draudimo
išmokos išmokamos litais per 3 mėnesius nuo draudiminio įvykio dienos. Fondo
taryba gali pratęsti šį terminą ne daugiau kaip 2 kartus ir kiekvieną kartą ne
ilgiau kaip 3 mėnesiais. Draudimo išmokų išmokėjimo terminas neapriboja
gyventojo teisės gauti draudimo išmoką. Draudimo išmokos gyventojams išmokamos
be apribojimų, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytus atvejus.
Draudimo
išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką Fondo taryba skelbia „Valstybės
žiniose“.
4.
Kai Fondas išmoka draudimo išmokas draudėjo indėlininkams, draudėjas Fondo
nurodymu privalo sumažinti įsipareigojimus gyventojams Fondo nurodytomis
draudimo išmokų sumomis ir atitinkamai padidinti įsipareigojimus Fondui.
Gyventojas
nuo tos dienos, kai Fondas išmokėjo jam draudimo išmoką, netenka teisių
reikalauti iš draudėjo draudimo išmokos dydžio pinigų sumos.
5 straipsnis. Draudimo išmokų
apribojimai
Fondas
draudimo išmokų nemoka už:
1) indėlius,
kurie teismo sprendimu pripažinti įgytais neteisėtu būdu;
2) indėlius, į
kuriuos reikalavimų teisės yra perleistos po draudiminio įvykio dienos;
3) banko ir
kredito unijos administracijos ir jų filialų (skyrių) vadovų, bankų tarybos ir
valdybos narių, kredito unijų stebėtojų tarybos ir valdybos narių indėlius;
asmenų, turinčių ne mažesnę kaip 5 procentų banko akcinio kapitalo dalį,
indėlius; banko revizijų tarybos narių (revizorių), kredito unijos revizorių ir
asmenų, atliekančių nepriklausomą banko ar kredito unijos auditą, indėlius;
asmenų, kurie ne mažiau kaip 5 procentus banko akcinio kapitalo turinčiose
įmonėse turi daugiau kaip 50 procentų kapitalo dalį, indėlius; šiame punkte
nurodytų asmenų vaikų (įvaikių), sutuoktinių ir tėvų (įtėvių) indėlius;
4) banko ar
kredito unijos paskolos gavėjo indėlius, jeigu jų dydis neviršija kiekvieno iš
jų negrąžintų paskolų su palūkanomis dydžio. Jeigu banko ar kredito unijos
paskolos gavėjo indėlis yra didesnis už kiekvieno iš šių gavėjų negrąžintas
paskolas kartu su palūkanomis, kompensuojamas indėlio ir paskolų su palūkanomis
skirtumas, bet ne didesnis, negu nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje;
5) anoniminėse
ir užkoduotose sąskaitose laikomus indėlius;
6) indėlius iki
10 litų arba šią sumą atitinkančią sumą užsienio valiuta.
Gyventojams,
dėl kurių indėlių lėšų įsigijimo teisėtumo kreiptasi į teisėsaugos
institucijas, tačiau dar nepriimtas sprendimas, Fondo taryba sustabdo draudimo
išmokų išmokėjimą.
6 straipsnis. Draudimo įmoka
Draudimo įmoka yra
apskaičiuojama:
1) taikant 1 procento metinę
draudimo įmokos normą nuo gyventojų sąskaitose, atidarytose pagal banko
sąskaitos ir (arba) indėlio sutartis, esančių lėšų litais ir užsienio valiuta
sumos, laikomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtame banke,
veikiančiame Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar Lietuvos Respublikoje
įsteigtame užsienio banko filiale (skyriuje), kuriame laikomi indėliai nėra
apdrausti arba kitaip nėra užtikrintas jų saugumas pagal užsienio valstybės,
kurios jurisdikcijai priklauso filialą (skyrių) įsteigęs bankas, teisės aktus;
2) taikant 0,5 procento metinę
draudimo įmokos normą nuo gyventojų sąskaitose, atidarytose pagal banko
sąskaitos ir (arba) indėlio sutartis, esančių lėšų litais ir užsienio valiuta
sumos, laikomos Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtoje kredito
unijoje, nesančioje Centrinės kredito unijos nare;
3) taikant 0,1 procento metinę
draudimo įmokos normą nuo gyventojų sąskaitose, atidarytose pagal banko
sąskaitos ir (arba) indėlio sutartis, esančių lėšų litais ir užsienio valiuta
sumos, laikomos Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtoje kredito
unijoje, esančioje Centrinės kredito unijos nare.
Draudimo įmoka turi būti
mokama į Fondo sąskaitą kiekvieną mėnesį. Draudimo įmokos apskaičiavimo, mokėjimo
tvarką ir terminus nustato Fondo taryba. Įsteigti nauji Lietuvos Respublikoje
įregistruoti bankai, šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais užsienio
bankų filialai (skyriai) ir kredito unijos, pradėję veiklą, pirmą (avansinę)
įmoką, kurios dydį ir mokėjimo tvarką nustato Fondo taryba, moka
neatsižvelgdami į gyventojų sąskaitose, atidarytose pagal banko sąskaitos ir
(arba) indėlio sutartis, esančių lėšų litais ir užsienio valiuta sumą.
Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka įsteigti bankai bei kredito unijos, veikiantys Lietuvos
Respublikos teritorijoje, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje bei 24
straipsnyje nurodytus atvejus, privalo apdrausti Fonde gyventojų indėlius ir
mokėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo įmokas.
Užsienio bankas privalo Fonde
apdrausti Lietuvos Respublikoje įsteigtame šio užsienio banko filiale
(skyriuje) laikomus gyventojų indėlius ir mokėti šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas draudimo įmokas, jeigu šiame filiale (skyriuje) laikomi indėliai nėra
apdrausti arba kitaip nėra užtikrintas jų saugumas pagal užsienio valstybės,
kurios jurisdikcijai priklauso filialą (skyrių) įsteigęs bankas, teisės aktus.
Jeigu Lietuvos Respublikoje
įsteigtame užsienio banko filiale (skyriuje) laikomi indėliai yra apdrausti
arba kitaip užtikrintas jų saugumas pagal užsienio valstybės teisės aktus,
tačiau Fondo taryba nustato, kad šios indėlių draudimo (saugumo užtikrinimo)
sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme, tai užsienio bankas
privalo Fondo tarybos nustatyta tvarka papildomai apdrausti Lietuvos
Respublikoje įsteigtame užsienio banko filiale (skyriuje) laikomus gyventojų
indėlius. Šiuo atveju nuo papildomai draudžiamos sumos draudimo įmoka
apskaičiuojama taikant 1 procento metinę draudimo įmokos normą ir mokama į
Fondo sąskaitą kiekvieną mėnesį.
Jeigu draudėjas per Fondo
tarybos nustatytą laiką nesumokėjo draudimo įmokos ar jos dalies į Fondo
sąskaitą, už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami delspinigiai nuo nustatytu
laiku nesumokėtos draudimo įmokos sumos. Delspinigių dydis apskaičiuojamas
vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39
straipsnio 3 dalies nuostatomis.
7 straipsnis. Draudimo nutraukimas
Jeigu Lietuvos bankas laikinai ar visam laikui atšaukia draudėjui
leidimą atlikti vieną ar visas operacijas, sustabdo banko tarybos ar kredito
unijos stebėtojų tarybos įgaliojimus, nušalina banko ar kredito unijos valdybą,
administracijos vadovą ir paskiria banko ar kredito unijos laikinąjį
administratorių, apriboja disponavimą draudėjo sąskaitomis, esančiomis Lietuvos
banke, arba atitinkamas priemones užsienio bankui pritaiko užsienio valstybės,
kurios jurisdikcijai priklauso filialą (skyrių) Lietuvos Respublikoje įsteigęs
bankas, bankų priežiūros institucija, ir jei draudėjo rizikinga veikla kelia
pavojų Fondo likvidumui, Fondo taryba turi teisę nutraukti draudėjo naujai
priimamų indėlių draudimą.
Fondas
įspėja draudėją apie indėlių draudimo nutraukimą ne vėliau kaip prieš 12
mėnesių. Jei per šį laikotarpį draudėjas nepašalina pažeidimų, Fondo tarybos
sprendimu nutraukiamas draudėjo priimamų indėlių draudimas. Apie indėlių
draudimo nutraukimą Fondas paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“. Jeigu draudėjas, kuriam nutraukiamas indėlių draudimas, bankrutuoja,
Fondas išmoka draudimo išmokas tiems gyventojams, kurių indėliai buvo laikomi
pas draudėją iki sprendimo apie draudimo nutraukimą paskelbimo „Valstybės
žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
TREČIASIS SKIRSNIS
INDĖLIŲ DRAUDIMO FONDAS
8 straipsnis.
Fondo statusas
Fondas yra
Lietuvos Respublikoje įregistruota valstybės įmonė, turinti juridinio asmens
teises, savarankišką balansą ir sąskaitą Lietuvos banke, antspaudą su Lietuvos
valstybės herbu ir pavadinimu „Valstybės įmonė Indėlių draudimo fondas“.
Fondą steigia
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir paveda Finansų ministerijai vykdyti Fondo
steigėjo funkcijas. Fondas registruojamas Lietuvos Respublikos įmonių rejestro
įstatymo nustatyta tvarka.
Fondas savo
veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir
savivaldybės įmonių įstatymu ir kitais teisės aktais, jei šis įstatymas
nenustato ko kita, taip pat savo įstatais.
Fondas
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.