Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymas

Šis įstatymas nustato kolektyvinio investavimo subjektų ir kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių veiklą bei šios veiklos valstybinę priežiūrą. Įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų apsaugoti investicinių fondų bendraturčių ir investicinių bendrovių akcininkų interesai.

Šiuo įstatymu siekiama suderinti kolektyvinio investavimo subjektų ir kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

Šis įstatymas taikomas:

Šis įstatymas netaikomas kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų valstybei, Lietuvos bankui, Europos centriniam bankui, kitų valstybių narių centriniams bankams ar institucijoms, valdančioms valstybės skolą, teikiamoms paslaugoms.

Kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms ir investicinėms bendrovėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) reikalavimai taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

Atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos išleidžiami ir išperkami investuotojo reikalavimu.

Daugiašalė prekybos sistema – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymas).

Dukterinė įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas).

Finansinės priemonės:

Finansinių priemonių indeksas – statistinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas jį sudarančių finansinių priemonių vertės kitimas.

Finansinių priemonių portfelis – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Finansuojamasis kolektyvinio investavimo subjektas (toliau – finansuojamasis subjektas) – kolektyvinio investavimo subjektas arba jo subfondas, atitinkantis šias sąlygas:

Finansuojantysis subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas arba jo subfondas, kuris ne mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų investuoja į finansuojamąjį subjektą, laikydamasis šio įstatymo VI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų reikalavimų.

Glaudūs ryšiai – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Grynieji aktyvai – investicinį fondą sudarančio ar investicinei bendrovei priklausančio turto vertės ir investicinio fondo ar investicinės bendrovės ilgalaikių bei trumpalaikių finansinių įsipareigojimų skirtumas.

Investicinė bendrovė – akcinė bendrovė, kurios akcijos išleidžiamos ir išperkamos šio įstatymo nustatyta tvarka. Šiame įstatyme vartojama investicinės bendrovės sąvoka apima investicinę kintamojo kapitalo bendrovę ir uždarojo tipo investicinę bendrovę, jeigu konkrečiame įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.

Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė – investicinė bendrovė, kurios akcininkai turi teisę bet kada pareikalauti išpirkti savo akcijas, o jos kapitalo dydis kinta priklausomai nuo akcijų išleidimo ir išpirkimo. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali būti tik atvirojo tipo.

Investicinės priemonės:

Investicinis fondas – juridinio asmens statuso neturintis fondas, kurio turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso juridiniams ar fiziniams asmenims ir yra kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės valdomas patikėjimo teise laikantis šiame įstatyme bei investicinio fondo taisyklėse nustatytos tvarkos ir sąlygų. Šiame įstatyme vartojama investicinio fondo sąvoka apima atvirojo tipo ir uždarojo tipo investicinius fondus, jeigu konkrečiame šio įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.

Investicinis vienetas – perleidžiamasis vertybinis popierius, kuriuo įrodoma investicinio fondo bendraturčio teisė į investicinį fondą sudarančio turto dalį.

Investuotojas – kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis ar potencialus dalyvis.

Išvestinės finansinės priemonės:

Įmonės kontrolė (toliau – kontrolė) – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Kitos valstybės narės priežiūros institucija – kompetentinga kitos valstybės narės institucija, pagal toje valstybėje narėje galiojančių teisės aktų nuostatas atliekanti kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas toje valstybėje narėje.

Klientas – fizinis ar juridinis asmuo arba bet kuris kitas subjektas (įskaitant kolektyvinio investavimo subjektą), kuriam kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonei, teikia paslaugas.

Kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių tikslas – viešai siūlant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į šiame įstatyme nurodytą turtą laikantis šiame įstatyme nustatytų investavimo reikalavimų.

Kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas šio įstatymo ar atitinkamų kitos valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka.

Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis – investicinio fondo bendraturtis ar investicinės bendrovės akcininkas.

Kolektyvinio investavimo subjekto priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje platinami kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos, bet kuri nėra kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybė narė.

Kolektyvinio investavimo subjekto prospektas (toliau – prospektas) – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama informacija apie siūlomus kolektyvinio investavimo subjekto perleidžiamuosius vertybinius popierius.

Kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai – investicinio fondo taisyklės ar investicinės bendrovės įstatai.

Kolektyvinio investavimo subjekto subfondas – sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto turto dalis, tvarkoma atskirai nuo kito jo turto.

Kolektyvinio investavimo subjekto valdymas – kolektyvinio investavimo subjekto:

Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra investicinių fondų ar investicinių bendrovių valdymas.

Lyginamasis indeksas – valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pasirenkamas rodiklis, su kurio reikšmės kitimu lyginama kolektyvinio investavimo subjekto investicijų grąža.

Nepriekaištingos reputacijos asmenys – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Neprofesionalusis investuotojas – investuotojas, kuris nepriskiriamas prie profesionaliųjų investuotojų.

Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas – dokumentas, kuriame investuotojams pateikiama svarbiausia informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą ir jo valdymo įmonę.

Patronuojanti įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Patvarioji laikmena – laikmena, kuri investuotojui suteikia galimybę laikyti jam skirtą informaciją taip, kad ji reikiamą laiką būtų prieinama, kad nepakitusią laikomą informaciją būtų galima atgaminti (kompiuterio diskelis, vienkartinio įrašymo kompaktinis diskas (CD-ROM), universalusis skaitmeninis (optinis) diskas (DVD), investuotojo kompiuterio standusis diskas, kuriame yra įrašytas elektroninis paštas ir kita, išskyrus interneto svetaines, jeigu jos neatitinka požymių, apibūdinančių patvariosios laikmenos sąvoką).

Periodinė ataskaita – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama informacija apie valdymo įmonės, kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus, jų finansinę būklę ir kitus pagrindinius tam tikro laikotarpio įvykius.

Perleidžiamieji vertybiniai popieriai – šie kapitalo rinkoje galintys cirkuliuoti vertybiniai popieriai:

Pinigų rinkos priemonės:

Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atliekantis valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas.

Profesionalusis investuotojas – Finansinių priemonių rinkų įstatyme apibrėžtas profesionalusis klientas ar kolektyvinio investavimo subjekto, kurio steigimo dokumentuose numatyta mažiausia investuojama suma yra 50 000 arba daugiau eurų, dalyvis.

Specialusis kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos negali būti platinami kitoje valstybėje narėje šio įstatymo priede nurodytuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka ir kuriam netaikomi Europos Sąjungos teisės reikalavimai.

Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas – Europos Sąjungos teisės reglamentuojamas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio vienintelis tikslas – viešai siūlant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir (arba) kitą šio įstatymo VI skyriaus pirmajame skirsnyje numatytą likvidų turtą ir kurio investiciniai vienetai arba akcijos turi būti išperkami bet kada jų turėtojui pareikalavus.

Sudėtinis kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio turtas padalytas į atskirus subfondus.

Tiesioginis investicinių vienetų ar akcijų platinimas – valdymo įmonės veikla, kai ji pati, nesinaudodama platintojų paslaugomis, savo ar investuotojo iniciatyva platina investuotojams savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, neteikdama investuotojui konsultacijos dėl investavimo į kitas finansines priemones.

Tiesioginis lemiamas poveikis įmonei – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Trečioji šalis – Europos Sąjungai arba Europos ekonominei erdvei nepriklausanti valstybė.

Trečiosios šalies priežiūros institucija – kompetentinga trečiosios šalies institucija, pagal toje šalyje galiojančių teisės aktų nuostatas atliekanti valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas ne valstybėje narėje.

Uždarojo tipo investicinė bendrovė – investicinė bendrovė, išleidžianti fiksuotą skaičių akcijų, išperkamų pasibaigus tos investicinės bendrovės įstatuose numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu jos įstatuose iš anksto nustatytu laiku.

Uždarojo tipo investicinis fondas – investicinis fondas, kurio investiciniai vienetai gali būti išperkami pasibaigus jo taisyklėse numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu šiose taisyklėse iš anksto nustatytu laiku.

Vadovai – valdymo įmonės, investicinės bendrovės ir depozitoriumo administracijos vadovas, valdybos nariai ir stebėtojų tarybos nariai.

Valdymo įmonės akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminį poveikį valdymo įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – Vertybinių popierių įstatymas) 23 ir 24 straipsniuose nustatytus įpareigojimus ir balsų skaičiavimo tvarką.

Valdymo įmonės buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje įregistruota įmonės buveinė. Jeigu valdymo įmonė pagal valstybės narės, kurioje ji įsteigta, teisę neturi registruotos buveinės, – valstybė narė, kurioje yra įmonės buveinė.

Valdymo įmonės priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje valdymo įmonė yra įsteigusi filialą arba teikia paslaugas nesteigdama filialo, bet kuri nėra valdymo įmonės buveinės valstybė narė.

Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.

Viešas investicinių vienetų arba akcijų siūlymas – investicinių vienetų arba akcijų siūlymas per visuomenės informavimo priemones, reklamą arba kitais būdais, kai kreipiamasi į daugiau kaip 100 asmenų.

Verstis valdymo įmonės veikla turi teisę tik uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją. Tokią licenciją turinti bendrovė vadinama valdymo įmone. Tik valdymo įmonės turi teisę savo pavadinime ir reklamoje vartoti žodžius „investicinių fondų valdymo įmonė“, „investicinių bendrovių valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius.

Verstis suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymu turi teisę ir uždaroji akcinė bendrovė, akcinė bendrovė ar kitokios teisinės formos subjektas, turintis kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją, suteikiančią jai teisę valdyti suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus.

Verstis investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veikla gali tik akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos išduotą investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licenciją. Tik investicinės kintamojo kapitalo bendrovės savo pavadinime gali vartoti žodžius „investicinė kintamojo kapitalo bendrovė“ arba jų santrumpą „IKKB“. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa „AB“ neprivalomi.

Verstis uždarojo tipo investicinės bendrovės veikla gali tik akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos išduotą uždarojo tipo investicinės bendrovės veiklos licenciją. Tik uždarojo tipo investicinės bendrovės savo pavadinime gali vartoti žodžius „uždarojo tipo investicinė bendrovė“ arba jų santrumpą „UTIB“. Uždarojo tipo investicinės bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa „AB“ neprivalomi.

Valdymo įmonė turi teisę verstis pagrindine veikla – šio įstatymo nustatytų investicinių fondų ir (ar) investicinių bendrovių valdymu ir teikti šias paslaugas, jeigu jos numatytos jai išduotoje licencijoje ir jeigu ji verčiasi pagrindine veikla:

Valdymo įmonė negali teikti papildomų paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, jeigu ji neturi teisės teikti šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytų paslaugų.

Investicinė bendrovė neturi teisės valdyti kitų asmenų turto ar verstis šiame įstatyme nenustatyta veikla.

Bent vieną suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą ar pensijų fondą valdanti valdymo įmonė negali verstis kita šiame įstatyme nenustatyta veikla.

Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų nevaldančioms valdymo įmonėms netaikomas šio įstatymo VII skyrius.

Valdymo įmonei, turinčiai teisę verstis šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta veikla, mutatis mutandis taikomi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 13 ir 22 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir juos įgyvendinantys priežiūros institucijos teisės aktai. Taikant pirmiau minėtus Finansinių priemonių rinkų įstatymo reikalavimus, atsižvelgiama į Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, ketinanti verstis valdymo įmonės veikla, ar akcinė bendrovė, ketinanti veikti kaip investicinė kintamojo kapitalo bendrovė arba kaip uždarojo tipo investicinė bendrovė, priežiūros institucijai turi pateikti prašymą. Kartu su prašymu pateikiamas numatomos vykdyti veiklos planas, kuriame, be kita ko, aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys, pateikiama bendrovės organizacinė struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo ir kitų riziką ribojančių reikalavimų tenkinimą ir kita priežiūros institucijos patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad bendrovė atitinka šiame įstatyme nustatytus licencijuojamos veiklos reikalavimus. Veiklos licencijai gauti būtinų pateikti dokumentų sąrašą ir jų pateikimo tvarką nustato priežiūros institucija.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti visą turimą informaciją apie licenciją siekiančios gauti bendrovės akcininkus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų išvadas ir kitą informaciją, reikalingą priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.

Priežiūros institucija išduoda licenciją, jeigu:

Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti licenciją priežiūros institucija pareiškėjui turi pranešti per 6 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo. Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka.

Priežiūros institucija privalo kreiptis į kitos valstybės narės priežiūros instituciją, kad ši pateiktų nuomonę, jeigu:

Priežiūros institucija, vertindama licencijos siekiančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų paketo savininkų tinkamumą ir tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją ir patirtį, privalo kreiptis į šio straipsnio 5 dalyje nurodytą kitos valstybės narės priežiūros instituciją, kad ši pateiktų savo nuomonę.

Apie valdymo įmonės ar investicinės bendrovės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą priežiūros institucija praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kituose teisės aktuose nurodytoms institucijoms ir paskelbia priežiūros institucijos interneto svetainėje. Apie valdymo įmonės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

Kolektyvinio investavimo subjektas gali pradėti veikti tik po to, kai jis ar jo valdymo įmonė gauna išankstinį priežiūros institucijos leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą. Su prašymu dėl leidimo išdavimo kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, prospektą, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, informaciją apie depozitoriumo vadovus (jų atstovus).

Kai Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą ketina valdyti kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, kolektyvinio investavimo subjektas gali pradėti veikti tik po to, kai valdymo įmonė gauna išankstinį priežiūros institucijos leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, pasirinkti depozitoriumą ir leidimą valdymo įmonei valdyti kolektyvinio investavimo subjektą. Su prašymu dėl leidimo išdavimo valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, valdymo įmonės prašymą valdyti kolektyvinio investavimo subjektą, prospektą, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, informaciją apie depozitoriumo vadovus (jų atstovus).

Priežiūros institucija išduoda leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, pasirinkti depozitoriumą, valdymo įmonei leisti valdyti suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, jeigu:

Apie leidimo išdavimą arba atsisakymą jį išduoti priežiūros institucija prašymą pateikusiai valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, praneša per 2 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo priežiūros institucijai.

Valdymo įmonėje ir investicinėje bendrovėje, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi būti sudaroma valdyba ir administracija.

Investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo organai nesudaromi. Valdymo įmonė, kuriai perduotas investicinės bendrovės valdymas, atsako už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą.

Visuotinis investicinės bendrovės akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu nepaisant to, kiek balsų suteikia jame dalyvaujantiems akcininkams priklausančios akcijos.

Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamai darbo patirties, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus valdymo įmonės ar investicinės bendrovės valdymas.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo iš anksto pranešti priežiūros institucijai apie visus būsimus valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovų pasikeitimus ir kartu pateikti priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar iš naujo išrinkti ar planuojami rinkti vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos ir pakankamos darbo patirties reikalavimus. Iš naujo išrinkti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, vadovai gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jų kandidatūroms.

Priežiūros institucija turi teisę nepritarti iš naujo išrinktų vadovų kandidatūroms, jeigu išrinkti vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos darbo patirties arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami vadovų pasikeitimai kelia grėsmę tinkamam ir skaidriam valdymo įmonės ar investicinės bendrovės valdymui. Išsamūs vadovų kandidatūroms taikomi reikalavimai ir šių kandidatų derinimo su priežiūros institucija tvarka nustatomi priežiūros institucijos teisės aktuose.

Priežiūros institucija priima sprendimą dėl iš naujo išrinktų vadovų kandidatūrų tinkamumo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

Jeigu investicinėje bendrovėje, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, sudaroma stebėtojų taryba, jai mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalių reikalavimai.

Fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys šie asmenys, nusprendę tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti turimą valdymo įmonės akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis asmuo), jeigu dėl planuojamo įmonės akcijų paketo padidinimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų didėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė taptų to juridinio asmens dukterine įmone (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Tokio reikalavimo nesilaikymas nepadaro sandorio negaliojančio, tačiau sukelia šio straipsnio 21 dalyje nustatytas pasekmes. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi savo aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, suteikiamas turimo valdymo įmonės akcijų paketo.

Įsigyjantis asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie siūlomą įsigijimą, nurodydamas ketinamo įsigyti valdymo įmonės akcijų paketo dydį, taip pat pateikti tai pagrindžiančius dokumentus bei kitą priežiūros institucijos nustatytą informaciją ir duomenis.

Asmuo, nusprendęs tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti arba sumažinti jam priklausantį valdymo įmonės akcijų paketą, jeigu dėl planuojamo valdymo įmonės akcijų netekimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų mažėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė nustotų būti to juridinio asmens dukterine įmone, turi priežiūros institucijai pateikti rašytinį pranešimą ir nurodyti ketinamo perleisti ar sumažinti valdymo įmonės akcijų paketo dydį.

Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti proporcingi ir pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui. Sąraše neturi būti nurodyta dokumentų ir duomenų, kurie nėra būtini įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus atlikti.

Priežiūros institucija, gavusi įsigyjančio asmens pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir visus dokumentus bei duomenis, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje nustatytame sąraše, taip pat vėliau pagal šio straipsnio 7 dalį gavusi papildomų dokumentų ir duomenų, nedelsdama, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, raštu patvirtina jų gavimą ir praneša įsigyjančiam asmeniui datą, kada baigiasi šio straipsnio 6 dalyje nustatytas vertinimo laikotarpis.

Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad gautas pranešimas apie siūlomą įsigijimą ir visi dokumentai ir duomenys, nurodyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytame sąraše, išsiuntimo atlieka vertinimą.

Vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija prireikus, ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti papildomų vertinimui užbaigti reikalingų dokumentų ir duomenų. Šis prašymas pateikiamas raštu ir nurodoma, kokių papildomų dokumentų ir duomenų reikia. Vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas stabdomas nuo dienos, kurią priežiūros institucija pateikia prašymą pateikti papildomų dokumentų ir duomenų, ir atnaujinamas tą dieną, kurią gaunamas įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Be to, priežiūros institucija turi teisę savo nuožiūra pakartotinai prašyti pateikti papildomų dokumentų ir duomenų ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas.

Šio straipsnio 7 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo sustabdymą priežiūros institucija gali pratęsti ne ilgiau kaip 30 darbo dienų tokiu atveju, kai įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs ar jo veikla reglamentuojama trečiojoje šalyje arba kai įsigyjančiam asmeniui netaikoma priežiūra pagal kitų valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių, finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių veiklą.

Nagrinėdama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomą įsigijimą, dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti patikimą ir skaidrų valdymo įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti ar padidinti, valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančio asmens poveikį valdymo įmonei, vertina jo tinkamumą ir įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus šiuos kriterijus:

Priežiūros institucija neturi teisės nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo įsigyti valdymo įmonės akcijų paketo dydžio ir nenagrinėja siūlomo įsigijimo pagal rinkos ekonominius poreikius.

Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti siūlomam įsigijimui tik remdamasi šio straipsnio 9 dalyje nurodytais kriterijais arba tuo atveju, jeigu įsigyjantis asmuo pateikė ne visus šio straipsnio 4 ar 7 dalyje nustatytus dokumentus ir duomenis.

Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą dėl siūlomo įsigijimo, konsultuojasi su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, finansų maklerio įmonė, kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba bet kurio iš šių subjektų patronuojanti įmonė ar kontroliuojantis asmuo. Priežiūros institucija konsultuodamasi kitų valstybių narių priežiūros institucijų prašo pateikti visą įsigyjančio asmens tinkamumui ir siūlomo įsigijimo finansiniam patikimumui vertinti svarbią informaciją ir pati nedelsdama kitų valstybių narių priežiūros institucijoms teikia jų prašomą atliekamam vertinimui svarbią informaciją, o visą atliekamam vertinimui esminę informaciją teikia savo iniciatyva.

Jeigu priežiūros institucija per šio straipsnio 6 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija siūlomam įsigijimui neprieštarauja. Jeigu priežiūros institucija nepasibaigus vertinimo laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša apie tai įsigyjančiam asmeniui.

Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, ji gali nustatyti ir prireikus pratęsti asmens ketinimo įsigyti arba padidinti valdymo įmonės akcijų paketą įgyvendinimo terminą.

Jeigu baigusi vertinimą priežiūros institucija priima sprendimą prieštarauti siūlomam įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir neviršydama vertinimo laikotarpio raštu praneša apie tai įsigyjančiam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus.

Priežiūros institucijos sprendime dėl siūlomo įsigijimo nurodomos visos po konsultacijų pagal šio straipsnio 12 dalį gautos kitų valstybių narių priežiūros institucijų nuomonės ir išlygos. Priežiūros institucijos sprendimas prieštarauti siūlomam įsigijimui gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Priežiūros institucija savo interneto svetainėje paskelbia sprendimą ir jo motyvus, neatsižvelgdama į tai, ar yra gautas įsigyjančio asmens sutikimas. Priežiūros institucija turi teisę savo interneto svetainėje neskelbti sprendimo ir jo motyvų tais atvejais, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos suinteresuotiems asmenims.

Jeigu priežiūros institucija gauna daugiau negu vieną pranešimą apie siūlomą įsigijimą toje pačioje valdymo įmonėje, visi pranešimai nagrinėjami tokia pačia tvarka, nediskriminuojant įsigyjančių asmenų.

Jeigu valdymo įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įsigijimą ar netekimą, dėl kurio valdymo įmonės akcininkų turimi akcijų paketai peržengia šio straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, ji privalo nedelsdama apie tai pranešti priežiūros institucijai.

Valdymo įmonė privalo ne rečiau kaip kartą per metus pateikti priežiūros institucijai pranešimą, kuriame nurodomi valdymo įmonės akcininkai, valdantys įmonės akcijų paketą, ir jų valdomų akcijų paketų dydžiai. Informacija pateikiama pagal duomenis, turimus eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną, o jeigu įmonės akcijos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, – laikantis bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, taikomų teisės aktų reikalavimų.

Jeigu įsigyjančių asmenų daromas poveikis kelia grėsmę patikimam ir skaidriam valdymo įmonės valdymui, priežiūros institucija privalo imtis priemonių šiai padėčiai ištaisyti. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame įstatyme nustatytas sankcijas vadovams ir kitiems asmenims, atsakingiems už valdymo įmonės valdymą.

Asmens, įsigijusio valdymo įmonės akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą peržengiant šiame straipsnyje nustatytas ribas negavus priežiūros institucijos sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba nepasibaigus šio straipsnio 6 dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai anksčiau priimamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui), visos turimos akcijos praranda balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balso teisė vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui, arba jeigu priežiūros institucija vertinimo laikotarpiu nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nuolat laikytis šių reikalavimų:

Valdymo įmonė, turinti teisę teikti paslaugas, nustatytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte, klientų lėšas į savo valdomus investicinius fondus ar investicines bendroves gali investuoti tik tinkamai laikydamasi šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose interesų konfliktų valdymui nustatytų reikalavimų ir gavusi išankstinį aiškiai išreikštą rašytinį kliento sutikimą.

Valdymo įmonės, turinčios teisę teikti paslaugą, numatytą šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įsipareigojimai investuotojams draudžiami Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Valdymo įmonė jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pati vykdydama priimtą investicinį sprendimą ar perduodama jį vykdyti kitam subjektui, privalo veikti geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto interesais.

Valdymo įmonė jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pati vykdydama priimtą investicinį sprendimą ar perduodama jį vykdyti kitam subjektui, privalo veikti taip, kad kolektyvinio investavimo subjektui būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas, atsižvelgiant į investavimo objektų kainą, investicinio sprendimo įvykdymo išlaidas, greitį, investicinio sprendimo įvykdymo ir atsiskaitymų tikimybę, investicinio sprendimo dydį, turinį ir kitas investiciniam sprendimui įvykdyti svarbias aplinkybes.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, atlikdama šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, turi patvirtinti ir įgyvendinti veiksmingas priemones, tarp jų investicinių sprendimų vykdymo politiką, leidžiančią pasiekti kolektyvinio investavimo subjektui geriausią įmanomą rezultatą vykdant investicinį sprendimą šio subjekto sąskaita, taip pat turėti ir naudoti veiksmingas priemones, skirtas investicinių sprendimų vykdymo politikai įgyvendinti.

Investicinių sprendimų vykdymo politikoje prie kiekvienos finansinių priemonių klasės turi būti nurodyti subjektai, kuriems gali būti perduodami vykdyti investiciniai sprendimai dėl atitinkamų finansinių priemonių. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, gali perduoti vykdyti investicinius sprendimus tik laikydamasi visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Valdymo įmonė, prieš pradėdama kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita vykdyti investicinius sprendimus, turi gauti išankstinį investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas šiai valdymo įmonei, sutikimą dėl investicinių sprendimų vykdymo politikos.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo:

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, atsižvelgdama į vykdomos veiklos ir valdomo kolektyvinio investavimo subjekto pobūdį, mastą ir sudėtingumą, privalo:

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama raštu pranešti priežiūros institucijai apie visus esminius rizikos valdymo proceso pasikeitimus.

Valdymo įmonės apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir tarptautiniais apskaitos standartais.

Kolektyvinio investavimo subjektų apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Valdymo įmonės pelno paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas (toliau – Finansų įstaigų įstatymas).

Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, finansinių ataskaitų rinkinio ir konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio auditui ir jo atlikimo tvarkai taikomi Lietuvos Respublikos audito įstatyme (toliau – Audito įstatymas), Finansų įstaigų įstatyme ir šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.

Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, metinių finansinių ataskaitų rinkinio duomenys turi būti audituoti. Audito įmonė, atlikusi kolektyvinio investavimo subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą, turi pateikti auditoriaus išvadą dėl šio ataskaitų rinkinio ir audito ataskaitą. Kolektyvinio investavimo subjekto audito ataskaitoje auditorius turi nurodyti visus atliekant auditą nustatytus šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus bei pateikti informaciją apie tai, ar:

Jeigu kolektyvinio investavimo subjektas yra naikinamas ar likviduojamas, auditorius pateikia informaciją apie tai, ar:

Priežiūros institucijos reikalavimu valdymo įmonė privalo pateikti paaiškinimus dėl savo ar jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto, investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, – dėl savo finansinių ataskaitų, o auditorius – paaiškinimus dėl nustatytų šio įstatymo ir (ar) kitų teisės aktų pažeidimų.

Auditorius, atlikdamas valdymo įmonės ar kolektyvinio investavimo subjekto auditą ar kitą Audito įstatyme numatytą veiklą, privalo nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai apie nustatytas aplinkybes ar faktus, kurie gali:

Auditorius taip pat privalo nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai apie faktus ir aplinkybes, nurodytus šio straipsnio 8 dalyje, kurie paaiškėja atliekant įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su valdymo įmone ar investicine bendrove, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, auditą.

Priežiūros institucijos informavimas nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje nustatyto draudimo atskleisti konfidencialią informaciją pažeidimu ir todėl nesukelia auditoriui jokių neigiamų pasekmių.

Auditorius, atlikdamas valdymo įmonės, jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, auditą, privalo laikytis šio įstatymo 15 straipsnio pagrindu priežiūros institucijos priimtuose šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Priežiūros institucijos išankstinis leidimas reikalingas:

Priežiūros institucija leidimo gali neduoti tik tuo atveju, jeigu tai prieštarautų teisės aktams arba pažeistų kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesus.

Jeigu priežiūros institucija, gavusi atitinkamą prašymą, per 20 darbo dienų nepateikia motyvuoto prieštaravimo, leidimas laikomas duotu, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, siekdama veiksmingesnio valdymo, turi teisę dalį savo valdymo funkcijų pavesti atlikti įmonei, turinčiai teisę teikti atitinkamas paslaugas, ir apie tokį ketinimą nedelsdama privalo raštu pranešti priežiūros institucijai. Pranešime turi būti nurodomas šį pavedimą priimsiančios įmonės (įgaliotinio) pavadinimas ir jai ketinamų pavesti funkcijų sąrašas. Jeigu valdymo įmonė valdo bent vieną kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, priežiūros institucija, gavusi valdymo įmonės pranešimą, nedelsdama apie ketinimą pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų kitai įmonei praneša suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai.

Pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų kitai įmonei galima tik tuo atveju, jeigu:

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, neturi teisės pavesti kitai įmonei atlikti tiek savo valdymo funkcijų, kad iš esmės jų nebeturėtų. Draudžiama investicinių sprendimų priėmimo funkciją pavesti depozitoriumui, kuris saugo tos valdymo įmonės valdomus investicinius fondus sudarantį ar investicinių bendrovių turtą, ar kitoms įmonėms, kurių interesai gali susikirsti su valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar dalyvių interesais.

Tai, kad dalis funkcijų pavesta atlikti kitai įmonei, neatleidžia valdymo įmonės ar investicinės bendrovės nuo atsakomybės.

Investicinį fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti perleistas jį valdančiai valdymo įmonei, tokios įmonės vadovams, darbuotojams ir jų sutuoktiniams. Valdymo įmonei jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita ar investicinei bendrovei taip pat draudžiama iš šioje dalyje numatytų asmenų turtą įsigyti.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai taikomi investicinės bendrovės vadovams, darbuotojams ir jų sutuoktiniams.

Investicinį fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti skolinamas, įkeičiamas, juo negalima garantuoti ar laiduoti kitų asmenų įsipareigojimų. Tai nereiškia, kad draudžiama įsigyti iki galo neapmokėtų perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 5, 7 ar 8 punkte nustatytų priemonių.

Investicinio fondo ar investicinės bendrovės turtu negali būti sudaromi sandoriai dėl perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo.

Investicinė bendrovė ar investicinio fondo turtą valdanti valdymo įmonė investicinio fondo sąskaita negali skolintis, išskyrus paskolas iki 10 procentų grynųjų aktyvų vertės iki 3 mėnesių, kurios būtinos likvidumui palaikyti. Tai nereiškia draudimo skolintis užsienio valiutą, už kurią perkami perleidžiamieji vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, jeigu paskolos grąžinimui užtikrinti paskolos davėjui perduodama ne mažesnė suma kita valiuta.

Šiame straipsnyje nustatyti draudimai specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi tiek, kiek nustatyta šio įstatymo VIII skyriuje.

Investicinės bendrovės valdymo sutartį su valdymo įmone ir sutartį su depozitoriumu turi patvirtinti investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Visuotinis akcininkų susirinkimas tokį sprendimą gali priimti ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma. Bendrovės įstatuose gali būti nustatyta ir didesnė dauguma tokiam sprendimui priimti.

Visuotinis akcininkų susirinkimas teisę priimti šio straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimą gali perduoti stebėtojų tarybai, bet ne ilgesniam kaip 3 metų terminui, jeigu bendrovės įstatuose numatytas didžiausias atlyginimo valdymo įmonei ir depozitoriumui dydis. Stebėtojų taryba turi teisę jį priimti 2/3 visų tarybos narių balsų dauguma.

Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto procedūra gali būti vykdoma tik teismo tvarka.

Be kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų asmenų, priežiūros institucija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei.

Teismas, gavęs priežiūros institucijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo tą pačią dieną uždrausti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei disponuoti banko sąskaitomis ir investicinėmis priemonėmis.

Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas turi apie tai nedelsdamas pranešti priežiūros institucijai.

Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės administratorius grąžina valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams ar investicinės bendrovės akcininkams priklausančias lėšas arba perduoda valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų valdymą kitai valdymo įmonei. Priimdamas atitinkamą sprendimą, valdymo įmonės ar investicinės bendrovės administratorius turi veikti geriausiomis kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams sąlygomis ir jų interesais.

Valdymo įmonės reorganizavimui, atskyrimui ir pertvarkymui reikalingas išankstinis priežiūros institucijos leidimas.

Valdymo įmonė negali būti reorganizuota ar pertvarkyta į bendrovę, kuriai nebūtų taikomas šis įstatymas.

Valdymo įmonės reorganizavimo sąlygose, be kitos Civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių įstatymo reikalaujamos informacijos, turi būti nurodomas valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų dalyvių skaičius, pateikiami duomenys apie perduodamus ir priimamus valdyti kolektyvinio investavimo subjektus bei jų turtą, apie valdymo įmonės nuosavą turtą, depozitoriumą, taip pat nurodomos valdymo įmonės prievolių perdavimo ir priėmimo sąlygos bei terminai, turtinės ir neturtinės kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių teisės po reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo terminai.

Apie reorganizavimą, pertvarkymą valdymo įmonė privalo paskelbti įstatymų nustatyta tvarka. Šiame pranešime valdymo įmonė privalo nurodyti jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių turtines ir neturtines teises po reorganizavimo bei šių teisių įgijimo ir pasinaudojimo jomis terminus.

Reorganizuojama ar pertvarkoma valdymo įmonė jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams privalo sudaryti sąlygas ne mažiau kaip vieną mėnesį nuo jų informavimo apie valdymo įmonės reorganizavimą ar pertvarkymą reikalauti išpirkti jų turimus investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų.

Informacija apie reorganizavimo, pertvarkymo eigą ir terminus turi būti pateikiama kiekvienam to pareikalavusiam valdymo įmonės akcininkui, kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui, priežiūros institucijai.

Reorganizuojama valdymo įmonė, gavusi priežiūros institucijos leidimą, gali be kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių sutikimo perduoti kolektyvinio investavimo subjektų valdymą kitai valdymo įmonei, prieš tai sudariusi sąlygas tinkamai įgyvendinti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių teises.

Po reorganizavimo pasibaigusiai valdymo įmonei priežiūros institucija valdymo įmonės prašymu ar savo iniciatyva panaikina licenciją.

Jeigu reorganizuojant valdymo įmonę įsteigiama nauja įmonė, ji šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo gauti valdymo įmonės licenciją.

Valdymo įmonės, kuri tęsia veiklą, dalis gali būti atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių ir pareigų pagrindu gali būti kuriama viena ar kelios naujos tos pačios teisinės formos valdymo įmonės. Valdymo įmonės atskyrimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valdymo įmonės reorganizavimą, ir Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios reorganizavimą padalijimo būdu.

Valdymo įmonė visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatyva gali būti likviduojama tik tuo atveju, jeigu ji visų kolektyvinio investavimo subjektų valdymą yra perdavusi kitai valdymo įmonei arba dėl ketinimo likviduoti valdymo įmonę yra panaikinusi visus jos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus ir priežiūros institucijos sprendimu yra panaikinta valdymo įmonės licencija.

Jeigu valdymo įmonė priverstinai likviduojama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, likviduojamos valdymo įmonės likvidatorius privalo sudaryti sąlygas likviduojamos valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams šiame įstatyme nustatyta tvarka pateikti paraišką išpirkti jų turimus investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų. Likviduojamos valdymo įmonės likvidatorius yra atsakingas už tai, kad likvidavimo proceso metu valdymo įmonės veiksmai atitiktų šio įstatymo reikalavimus.

Nuo sprendimo likviduoti investicinę bendrovę priėmimo dienos nutraukiamas investicinės bendrovės akcijų pardavimas ir išpirkimas.

Priėmus sprendimą likviduoti investicinę bendrovę, likvidatorius privalo nedelsdamas pateikti priežiūros institucijai tokios investicinės bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą pagal investicinės bendrovės sprendimo likviduoti priėmimo dienos duomenis, šio rinkinio audito išvadą ir audito ataskaitą.

Likviduojamos investicinės bendrovės turtas turi būti parduodamas veikiant geriausiomis investicinės bendrovės akcininkams sąlygomis ir jų interesais. Su akcininkais atsiskaitoma pinigais. Išsamią likviduojamos investicinės bendrovės turto pardavimo tvarką nustato priežiūros institucija.

Investicinės bendrovės likvidatorius priežiūros institucijai privalo teikti informaciją apie likvidavimo eigą ir pateikti šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją.

Prospekte turi būti pateikta pakankamai informacijos, kad investuotojai galėtų tinkamai įvertinti siūlomą investiciją ir su ja susijusią riziką. Prospekte turi būti aiškiai ir suprantamai paaiškintas rizikos pobūdis.

Metų ataskaitoje turi būti pateikta priežiūros institucijos nustatyta informacija, iš kurios investuotojai galėtų padaryti pagrįstas išvadas dėl kolektyvinio investavimo subjekto veiklos ir jos rezultatų. Jeigu yra mokami tarpiniai dividendai, jie turi būti nurodyti pusmečio ataskaitoje.

Kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai turi būti pateikiami kaip prospekto priedai. Kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų pridėti nebūtina, jeigu investuotojams pranešama, kad jų pageidavimu šie dokumentai bus atsiųsti asmeniškai arba bus pranešta, kur Lietuvos Respublikos teritorijoje su jais galima susipažinti.

Jeigu prospekte paskelbta informacija pasikeičia, prospektas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos pataisomas ir nedelsiant pateikiamas priežiūros institucijai.

Priežiūros institucija nustato kitus reikalavimus, keliamus prospektui, metų ir pusmečio ataskaitų turiniui, formai, ir jų pateikimo priežiūros institucijai tvarką.

Kai Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė valdo kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, ji priežiūros institucijai turi pateikti šio kolektyvinio investavimo subjekto prospektą ir visus jo pakeitimus, taip pat metų ir pusmečio ataskaitas.

Valdymo įmonė kiekvienam jos valdomam kolektyvinio investavimo subjektui ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo paskelbti prospektą, metų ataskaitą ir pusmečio ataskaitas.

Metų ir pusmečio ataskaitos turi būti skelbiamos ir pateikiamos priežiūros institucijai tokiais terminais:

Prospekto, naujausios metų ataskaitos ir po jos parengtos pusmečio ataskaitos kopijos turi būti nemokamai pateikiamos to pageidaujantiems investuotojams. Prospektas pateikiamas patvariojoje laikmenoje arba darant nuorodą į interneto svetainę, o popieriuje išspausdinta prospekto kopija investuotojų prašymu jiems pateikiama nemokamai.

Specialusis kolektyvinio investavimo subjektas, kurio dalyviais pagal jo steigimo dokumentus gali būti tik profesionalieji investuotojai, ar jį valdanti valdymo įmonė neprivalo skelbti šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytų dokumentų.

Specialusis kolektyvinio investavimo subjektas, kurio dalyviais pagal jo steigimo dokumentus gali būti tik profesionalieji investuotojai, ar jį valdanti valdymo įmonė turi teisę neteikti prospekto ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų tokių kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų pirkėjams, jeigu tokia galimybė numatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose. Investicinių vienetų ar akcijų pirkėjams tokiu atveju privaloma pateikti pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą.

Metų ir pusmečio ataskaitų popieriuje išspausdintos kopijos investuotojų prašymu jiems pateikiamos nemokamai.

Metų ir pusmečio ataskaitos, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį, turi būti prieinamos investuotojams prospekte ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumente nurodytu būdu.

Pagrindinės informacijos investuotojams dokumente turi būti aiškiai nurodyti žodžiai „pagrindinė informacija investuotojams“ ir pateikiama visa investuotojams reikalinga informacija apie esmines kolektyvinio investavimo subjekto savybes, kurios pagrindu jie galėtų suprasti jiems siūlomo kolektyvinio investavimo subjekto esmę bei jam būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

Siekiant, kad informaciją būtų galima palyginti, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas turi būti parengtas laikantis Europos Komisijos patvirtintos formos. Rengiant pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, taip pat turi būti vadovaujamasi 2010 m. liepos 1 d. Europos Komisijos reglamentu (ES) Nr. 583/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl pagrindinės informacijos investuotojams ir dėl sąlygų, kurių reikia laikytis teikiant pagrindinę informaciją investuotojams ar prospektą patvariojoje laikmenoje, išskyrus popierių, arba svetainėje, ir laikomasi priežiūros institucijos nustatytų pagrindinės informacijos investuotojams dokumento turinio ir formos reikalavimų.

Jeigu kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtas suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė yra gavę šio įstatymo 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą pranešimą apie dokumentų perdavimą priežiūros institucijai, Lietuvos Respublikos investuotojams turi būti pateikiamas iš originalo kalbos į lietuvių kalbą be jokių pakeitimų ar papildymų išverstas pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas.

Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas laikomas ikisutartine informacija. Jame pateikta informacija turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti bei atitikti prospekte esančią informaciją.

Vadovaujantis vien pagrindinės informacijos investuotojams dokumente ar jo vertime pateikta informacija, civilinė atsakomybė valdymo įmonei ar investicinei bendrovei neatsiranda, išskyrus atvejį, kai dokumente pateikta informacija yra klaidinanti, netiksli ar neatitinka prospekte pateiktos informacijos. Apie tai turi būti aiškiai įspėta pagrindinės informacijos investuotojams dokumente.

Priežiūros institucija detalizuoja pagrindinės informacijos investuotojams dokumento turinio, formos ir jo pateikimo investuotojams tvarkos reikalavimus.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, prieš sudarydama su investuotoju susitarimą dėl kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimo, privalo investuotojui pateikti atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą. Jeigu kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, vardu platinami per tarpininkus, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo užtikrinti, kad atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas būtų pateiktas investuotojui prieš sudarant su juo susitarimą dėl kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimo.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo investicinių produktų teikėjų ir tarpininkų, kurie platina atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ne valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, vardu arba konsultuoja investavimo į kolektyvinio investavimo subjektus ar produktus, sudarančius galimybę investuoti į šiuos kolektyvinio investavimo subjektus, klausimais, prašymu pateikti jiems atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti tarpininkai privalo investuotojams pateikti pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą turi nemokamai pateikti investuotojui patvariojoje laikmenoje, darant nuorodą į interneto svetainę arba investuotojo prašymu pateikti popieriuje išspausdintą pagrindinės informacijos investuotojams dokumento kopiją.