LegalizeDėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo
LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į S T A T Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
1994 m. gegužės 17 d. Nr. I-459
Vilnius
Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (Žin., 1964, Nr. 19-138, Nr. 33-255, Nr. 34-363; 1966, Nr. 9-65; 1969, Nr. 6-61, Nr. 15-132; 1970, Nr. 24-177; 1972, Nr. 30-241; 1973, Nr. 12-107, Nr. 36-332; 1974, Nr. 12-107, Nr. 30-310, 311; 1975, Nr. 9-72; 1976, Nr. 19-167; 1977, Nr. 6-69, Nr. 15-182, Nr. 30-396; 1978, Nr. 5-50; 1980, Nr. 3-33; 1983, Nr. 34-363; 1984, Nr. 34-391; 1985, Nr. 8-73; 1986, Nr. 18-184; 1987, Nr. 36-429; 1990, Nr. 20-511; 1992, Nr. 29(1)-840, Nr. 32-977, 979; 1994, Nr. 8-120):
1 straipsnį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reguliuojami santykiai
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reguliuoja turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius. Įstatymų numatytais atvejais šis kodeksas reguliuoja taip pat ir kitokius asmeninius neturtinius santykius.
Šis kodeksas nurodytus santykius reguliuoja:
1) tarp fizinių asmenų;
2) tarp juridinių asmenų;
3) tarp fizinių ir juridinių asmenų.
Turtiniams santykiams, pagrįstiems administraciniu vienos šalies pavaldumu kitai, taip pat mokesčių ir biudžeto santykiams šio kodekso taisyklės netaikomos.
Šeimos, darbo, žemės, kalnakasybos, vandens, miškų santykius reguliuoja atitinkamai šeimos, darbo, žemės, žemės gelmių, vandens ir miškų įstatymai.“
2 ir 3 straipsnius pripažinti netekusiais galios.
4–71 straipsnius išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai
Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš Lietuvos Respublikos įstatymų numatytų pagrindų, taip pat iš fizinių ir juridinių asmenų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymuose numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas.
Remiantis tuo, civilinės teisės ir pareigos atsiranda:
1) iš įstatymuose numatytų sandorių, taip pat iš sandorių, nors įstatymuose nenumatytų, bet šiems neprieštaraujančių;
2) iš administracinių aktų;
3) kaip išradimų, mokslo, literatūros ir meno kūrinių sukūrimo rezultatas;
4) dėl žalos padarymo kitam asmeniui, taip pat dėl turto įgijimo ar sutaupymo kito asmens lėšų sąskaita be pakankamo pagrindo;
5) dėl įvykių, su kuriais įstatymai susieja civilinių teisinių pasekmių kilimą.
5 straipsnis. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų atlikimas
Civilines teises saugo įstatymai, išskyrus tuos atvejus, kada jos įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai, visuomenės interesams, geriems papročiams.
Įgyvendindami teises ir atlikdami pareigas, fiziniai ir juridiniai asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir visuomenės moralės principus.
6 straipsnis. Civilinių teisių gynimas
Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas arba trečiųjų teismas (arbitražas), pripažindami tas teises, atkurdami iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir užkirsdami kelią pažeidžiantiems teisę veiksmams, priteisdami atlikti pareigą natūra, nutraukdami arba pakeisdami teisinį santykį, išieškodami iš pažeidusio teisę asmens padarytus nuostolius, o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius), taip pat kitais įstatymų numatytais būdais.
Įstatymų specialiai numatytais atvejais civilinės teisės ginamos administracine tvarka.
7 straipsnis. Garbės ir orumo gynimas
Asmuo arba organizacija turi teisę reikalauti per teismą paneigti jų garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias.
Jeigu tokios žinios buvo paskelbtos per masinės informacijos priemones, teismas priima nagrinėti reikalavimą tik po to, kai asmuo ar organizacija, apie kuriuos tokios žinios buvo paskleistos, pateikė atitinkamai masinės informacijos priemonei raštišką paneigimą, nurodydami jame, kokios žinios neatitinka tikrovės ir kada jos buvo paskleistos, tačiau ta masinės informacijos priemonė atsisakė paskelbti paneigimą arba paskelbė jį tokios formos, kad žinių nepaneigė, arba jo nepaskelbė per mėnesį nuo paneigimo padavimo dienos tame pačiame leidinyje, analogiškoje radijo ar televizijos laidoje arba kitokiu adekvačiu paskelbimui informacijos būdu.
Jei asmuo ar organizacija, paskleidę ginčijamas žinias, neįrodo teisme, kad jos atitinka tikrovę, teismas įpareigoja juos paneigti ginčijamas žinias ir nustato tokių žinių paneigimo būdą.
Jeigu tikrovės neatitinkančios žinios paskleistos per masinės informacijos priemones, teismas įpareigoja šias priemones ne vėliau kaip per 15 dienų paskelbti paneigimą tame pačiame leidinyje, analogiškoje radijo ar televizijos laidoje arba kitokiu adekvačiu paskelbimui informacijos būdu.
Jei tikrovės neatitinkančios žinios yra dokumente, teismas įpareigoja dokumentą išleidusią organizaciją jį pakeisti.
71 straipsnis. Moralinės žalos atlyginimas
Masinės informacijos priemonės, organizacijos ar asmenys, paskelbę tikrovės neatitinkančias žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą, taip pat be asmens sutikimo informaciją apie jo asmeninį gyvenimą, atlygina moralinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nuo penkių šimtų iki dešimties tūkstančių litų nustato teismas.
Teismas, nustatydamas moralinės žalos, išreikštos pinigais, dydį, atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumo laipsnį, teisės pažeidimo pasekmes ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes.“
Iš 8 straipsnio išbraukti žodžius „ir kitų sąjunginių respublikų“.
10 straipsnyje vietoj žodžių „asmeninę nuosavybę, teisę“ įrašyti žodžius „privačią nuosavybę, teisę užsiimti ūkine, komercine veikla, steigti įmones,“, o žodžius „atradimo“, „racionalizacinio pasiūlymo“ išbraukti.
13 straipsnio trečiojoje dalyje vietoj žodžių „TSR Sąjungos“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“.
14 straipsnio ketvirtojoje dalyje vietoj žodžių „TSR Sąjungos“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“.
15 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vietoj žodžių „piliečio“, „pilietis“ įrašyti atitinkamai žodžius „fizinio asmens“, „fizinis asmuo“.
16 straipsnio:
1) pavadinimą išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Fizinių asmenų, piktnaudžiaujančių alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis arba toksinėmis priemonėmis, veiksnumo apribojimas“;
2) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, o vietoj žodžio „globa“ – žodį „rūpyba“;
3) antrojoje dalyje vietoj žodžio „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo“;
4) trečiojoje dalyje vietoj žodžio „piliečiui“ įrašyti žodžius „fiziniam asmeniui“.
17 straipsnyje vietoj žodžių „pilietis“, „piliečių“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo“, „fizinių asmenų“.
22 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vietoj žodžių „piliečio“, „pilietis“, „pilietį“ įrašyti atitinkamai žodžius „fizinio asmens“, „fizinis asmuo“, „fizinį asmenį“.
Antrąjį skirsnį papildyti šia antrąja dalimi:
„II. ĮMONĖS, NETURINČIOS JURIDINIO ASMENS TEISIŲ
221 straipsnis. Įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, sąvoka
Vienas ar keli fiziniai asmenys komercinei ūkinei veiklai įstatymų nustatyta tvarka gali steigti ūkinius vienetus – įmones, neturinčias juridinio asmens teisių. Tai gali būti individuali (personalinė) įmonė, tikroji ūkinė bendrija ir komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija.
Šių įmonių teisinę padėtį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.“
Antrojo skirsnio antrąją dalį „Juridiniai asmenys“ laikyti trečiąja dalimi.
23 straipsnį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Juridinio asmens sąvoka
Juridiniais asmenimis laikomos organizacijos, kurios turi atskirą turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovais ir atsakovais teisme arba trečiųjų teisme (arbitraže).
Juridiniais asmenimis gali būti įmonės, organizacijos, įstaigos, susivienijimai, asociacijos, visuomeninės organizacijos, politinės partijos, kitos organizacijos Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių organizacijų įstatų (nuostatų) numatytais atvejais.“
24 straipsnį pripažinti netekusiu galios.
Iš 25 straipsnio išbraukti žodžius „TSR Sąjungos ir“.
27 straipsnį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Juridinių asmenų įsteigimas
Juridiniai asmenys steigiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
28 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:
„Juridinio asmens organų skyrimo arba rinkimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir juridinio asmens įstatai (nuostatai).“
29 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:
„Juridinių asmenų teises ir pareigas, susijusias su naudojimusi firminiu pavadinimu, gamybinėmis markėmis ir prekių ženklais, nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.“
31 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:
„Juridinis asmuo gali steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.“
32 straipsnį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Juridinio asmens atsakomybė pagal savo prievoles
Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam priklausančiu (jam priskirtu) turtu, į kurį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir šį kodeksą gali būti nukreipiamas išieškojimas.“
Iš 33 straipsnio išbraukti žodžius „TSR Sąjungos ir“.
Iš 34 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodžius „TSR Sąjungos ir“.
36 straipsnio:
1) pavadinime išbraukti žodžius „valstybinės-kooperatinės“;
2) trečiąją ir ketvirtąją dalis pripažinti netekusiomis galios.
37 straipsnį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Juridinių asmenų pasibaigimas
Juridiniai asmenys nustoja egzistavę likvidavimo arba reorganizavimo (sujungimo, padalijimo, prijungimo ar kitu) būdu. Juridinio asmens likvidavimo ir reorganizavimo pagrindus ir tvarką nustato jų įstatai (nuostatai) bei Lietuvos Respublikos įstatymai.
Įmonių likvidavimą bankroto pagrindu reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.“
38 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžio „balanso“ įrašyti žodį „dokumento“.
39 straipsnį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Turto, likusio likvidavus juridinį
asmenį, sunaudojimas turtas, likęs patenkinus visų likviduoto juridinio asmens kreditorių reikalavimus, sunaudojamas jo įstatų (nuostatų) bei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
Iš 41 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodžius „TSR Sąjungos ar“.
43 straipsnį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Rašytinė sandorių forma
Rašytine forma turi būti sudaromi:
1) įmonių, įstaigų ir organizacijų tarpusavio sandoriai ir jų sandoriai su fiziniais asmenimis, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato ko kita, ir atskiras sandorių rūšis, kurioms ką kita numato Lietuvos Respublikos įstatymai;
2) fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip penki šimtai litų, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi, jeigu ko kita nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, ir kitus sandorius, nurodytus Lietuvos Respublikos įstatymuose;
3) kiti sandoriai, kuriems sudaryti įstatymai reikalauja rašytinės formos.“
45 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių „pilietis“, „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo“, „fizinio asmens“.
48 straipsnio pavadinimą ir pirmąją dalį išdėstyti taip:
„48 straipsnis. Sandorio, sudaryto turint žinomai priešingą visuomenės interesams tikslą, negaliojimas
Negalioja sandoris, sudarytas turint žinomai priešingą Lietuvos Respublikos visuomenės interesams tikslą.“
49 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „įstatuose, nuostatuose“ įrašyti žodžius „steigimo dokumentuose.“
50 straipsnio pavadinime ir antrojoje dalyje vietoj žodžių „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“.
54 straipsnio pavadinime ir pirmojoje dalyje vietoj žodžių „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“.
55 straipsnio pavadinime ir pirmojoje dalyje vietoj žodžių „pilietis“, „piliečio“ įrašyti atitinkamai žodžius „fizinis asmuo“, „fizinio asmens“.
57 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžio „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo“, o žodžius „pagal nukentėjusiojo ieškinį arba pagal valstybinės, kooperatinės ir kitos visuomeninės organizacijos ieškinį“ išbraukti.
58 straipsnio šeštąją dalį pripažinti netekusia galios.
63 straipsnyje vietoj žodžių „piliečiai“, „piliečių“ įrašyti atitinkamai žodžius „fiziniai asmenys“, „fizinių asmenų“.
68 straipsnio:
1) pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose vietoj žodžių „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“;
2) pirmosios dalies 3 punkte vietoj žodžių „gyvenamajam namui“ įrašyti žodžius „nekilnojamajam turtui“, o žodžius „išskyrus šio kodekso 69 straipsnio antrojoje dalyje numatomą atvejį“ išbraukti;
3) antrosios dalies 2 punkte vietoj žodžių „valstybinių notarinių kontorų“ įrašyti žodžius „notarų biurų“.
69 straipsnyje vietoj žodžių „piliečio“, „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, „fizinis asmuo“, o žodžius „atradimus“, „ir racionalizacinis pasiūlymas“, „taupomųjų“ išbraukti.
70 straipsnį išdėstyti taip:
„70 straipsnis. Juridinio asmens įgaliojimas
Įmonės, įstaigos, organizacijos duodamą įgaliojimą pasirašo jos vadovas (savininkas); be to, jame uždedamas tos įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudas.
Papildomus reikalavimus įmonės, įstaigos, organizacijos duodamam įgaliojimui gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai.“
71 straipsnio pavadinime ir pačiame tekste vietoj žodžių „juridiniam asmeniui“ įrašyti žodžius „įmonei, įstaigai, organizacijai“, o vietoj žodžių „jo įstatams (nuostatams)“ – žodžius „jų steigimo dokumentams“.
Iš 72 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodį „valstybinio“.
75 straipsnio:
1) 4 ir 5 punktus išdėstyti taip:
„4) nustojus egzistuoti įmonei, įstaigai, organizacijai, kuri davė įgaliojimą;
5) nustojus egzistuoti įmonei, įstaigai, organizacijai, kuriai duotas įgaliojimas;“;
2) 6 ir 7 punktuose vietoj žodžių „piliečiui“ įrašyti žodžius „fiziniam asmeniui“.
77 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „arbitražo ar trečiųjų teismo“ įrašyti žodžius „trečiųjų teismo (arbitražo)“.
84 straipsnį išdėstyti taip:
„84 straipsnis. Ieškininės senaties terminai
Nustatomas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas.
Sutrumpintas šešių mėnesių ieškininės senaties terminas taikomas:
1) ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo;
2) ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų (265 straipsnis);
3) ieškiniams, pareiškiamiems dėl netinkamos kokybės produkcijos (273 straipsnis), taip pat dėl nekomplektinės produkcijos patiekimo;
4) ieškiniams dėl rangovo atlikto darbo trūkumų, išskyrus pastatų ir įrenginių trūkumus (389 straipsnis).
Ieškiniams dėl pastatų ir įrenginių trūkumų taikomas sutrumpintas senaties terminas, nurodytas šio kodekso 389 straipsnyje.
Ieškiniams, pareiškiamiems dėl krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo, taikomi sutrumpinti senaties terminai, nurodyti šio kodekso 453 straipsnyje, o ieškiniams, pareiškiamiems dėl ryšių organizacijų santykių su klientais, – sutrumpinti senaties terminai, nurodyti Lietuvos Respublikos ryšių statute.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.