Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymas

Šio įstatymo tikslas – nustatyti papildomos priežiūros reikalavimus kredito įstaigoms, draudimo įmonėms, perdraudimo įmonėms, finansų konglomeratams, kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms, alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms ir finansų maklerio įmonėms, priklausančioms finansų konglomeratui, siekiant, kad finansų sistema būtų stabili ir patikima.

Šis įstatymas taikomas siekiant nustatyti, ar Lietuvos Respublikoje įsteigtos prižiūrimos įmonės priklauso finansų konglomeratui. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikoje įsteigtų prižiūrimų įmonių teises ir pareigas vykdant papildomos priežiūros reikalavimus, Lietuvos Respublikos priežiūros institucijos teises ir pareigas atliekant papildomą priežiūrą bei kitų valstybių narių priežiūros institucijų teises atliekant Lietuvos Respublikoje įsteigtų prižiūrimų įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomą priežiūrą.

Šiame įstatyme kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė laikoma finansų sektoriaus, kuriam ji priskirta atliekant konsoliduotą (jungtinę) priežiūrą, dalimi. Šiame įstatyme alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė laikoma finansų sektoriaus, kuriam ji priskirta atliekant konsoliduotą (jungtinę) priežiūrą, dalimi.

Šis įstatymas skirtas Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymui užtikrinti.

Dalyvavimas – tiesioginis ar netiesioginis 20 ar daugiau procentų visų balsavimo teisių įmonės dalyvių susirinkime turėjimas (pagal balsavimo teisių perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) arba 20 ar daugiau procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių kapitalo dalių turėjimas.

Draudimo įmonė – draudimo įmonė, priklausoma draudimo įmonė arba trečiosios valstybės draudimo įmonė, kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme.

Draudimo kontroliuojančioji įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme.

Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (su visais pakeitimais), 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (su visais pakeitimais) ir 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (su visais pakeitimais), įsteigtas komitetas.

Europos sisteminės rizikos valdyba – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (su visais pakeitimais) įsteigta institucija.

Finansų įmonė – Lietuvos Respublikos arba kitos valstybės narės ar užsienio valstybės įmonė, kurių pagrindinė veikla yra vienos ar daugiau finansinių paslaugų, nurodytų Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2–8 ir 16, 17, 18 punktuose, teikimas.

Finansų konglomeratas – įmonių grupė ar jos pogrupis, atitinkantys šios dalies 1, 2, 4 ir 5 arba 1, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytas sąlygas:

Finansų maklerio įmonė – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės finansų maklerio įmonė, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, arba kitoje užsienio valstybėje licencijuota tos kitos užsienio valstybės priežiūros institucijos prižiūrima įmonė, kuri laikosi nustatytų riziką ribojančios priežiūros taisyklių, priežiūros institucijos nuomone, ne mažiau griežtų, negu nustatytos Europos Sąjungoje, ir kuri pagal vykdomos veiklos pobūdį būtų laikoma finansų maklerio įmone, jeigu būtų įsteigta Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, arba užsienio įmonė, kuriai norint teikti vieną ar kelias investicines paslaugas tretiesiems asmenims ir (arba) profesionaliai vykdyti vieną ar kelias investicines veiklas Lietuvos Respublikoje licencija būtų išduodama vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymu.

Finansų sektorius – sektorius, kurį sudaro:

Finansų sektoriaus teisės aktai (toliau – sektoriaus teisės aktai) – kredito įstaigų, draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių, alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių arba finansų maklerio įmonių veiklą reglamentuojantys teisės aktai, įskaitant Europos Sąjungos teisės aktus.

Glaudus ryšys – ryšys tarp asmenų, pasireiškiantis kontrole arba dalyvavimu. Jeigu asmuo kontroliuoja du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, laikoma, kad pastarieji taip pat yra susiję glaudžiais ryšiais.

Įmonių grupė (toliau – grupė) – grupė, įskaitant visus jos pogrupius, kurią sudaro patronuojančioji įmonė, jos patronuojamosios įmonės ir įmonės, kurios dalyvės yra patronuojančioji įmonė ar jos patronuojamosios įmonės, taip pat įmonės, nors ir nesusijusios šio straipsnio 21 ir 22 dalyse nustatytais ryšiais su kita (kitomis) įmone (įmonėmis), tačiau valdomos bendrai remiantis su šia (šiomis) įmone (įmonėmis) sudaryta (sudarytomis) sutartimi (sutartimis) ar steigimo dokumento (dokumentų) nuostatomis arba jų ir kitos (kitų) įmonės (įmonių) dauguma administravimo, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus iki konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo yra tie patys asmenys.

Įmonių grupės pogrupis (toliau – pogrupis) – grupės dalis, atitinkanti grupei keliamus reikalavimus.

Įmonių grupės vidaus operacijos – operacijos, kurias tarpusavyje atlikdamos prižiūrimos finansų konglomerato įmonės, vykdydamos sutarties arba kitu pagrindu atsiradusį įsipareigojimą, tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo kitų tos pačios grupės įmonių ar bet kurio fizinio arba juridinio asmens, kurį su tos grupės įmonėmis sieja glaudus ryšys.

Juridinio asmens vadovas (toliau – vadovas) – juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme ir šio asmens steigimo dokumentuose nurodytas vadovas, valdymo ar kito organo (išskyrus dalyvių susirinkimą) narys.

Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė – Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse licencijuota kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, arba užsienio įmonė, kuriai norint įsisteigti Lietuvos Respublikoje licencija būtų išduodama vadovaujantis Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymu.

Kompetentinga institucija:

Kontrolė – patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonės santykiai, atitinkantys šio straipsnio 21 ir 22 dalyse nustatytus kriterijus, arba analogiški fizinio ar juridinio asmens ir įmonės santykiai. Kontrolė gali būti tiesioginė arba netiesioginė.

Kredito įstaiga – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.

Kredito įstaigos veiklos papildomas paslaugas teikianti įmonė – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo, duomenų apdorojimas ar kitų paslaugų, be kurių kredito įstaiga negali teikti finansinių paslaugų ir kurios padeda šiai įstaigai teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusios su kredito įstaigos teikiamomis finansinėmis paslaugomis, teikimas vienai ar kelioms kredito įstaigoms.

Mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė – patronuojančioji įmonė, kuri kartu su savo patronuojamosiomis įmonėmis, iš kurių bent viena yra priežiūros institucijos prižiūrima įmonė, turinti buveinę valstybėje narėje, ir su kitomis įmonėmis sudaro finansų konglomeratą.

Patronuojamoji įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

Patronuojančioji įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

Perdraudimo įmonė – perdraudimo įmonė, priklausoma perdraudimo įmonė, trečiosios valstybės perdraudimo įmonė arba specialioji įmonė, kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme.

Priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos ir (arba) kitų valstybių narių kredito įstaigas, draudimo įmones, perdraudimo įmones, finansų maklerio įmones, kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmones ir alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmones prižiūrinti institucija. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija yra Lietuvos bankas arba Europos Centrinis Bankas pagal 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, nuostatas.

Priežiūros institucijos prižiūrima įmonė (toliau – prižiūrima įmonė) – kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, finansų maklerio įmonė, kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė arba alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, kurias prižiūri priežiūros institucija.

Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatyme arba užsienio įmonė, kuriai norint įsisteigti Lietuvos Respublikoje licencija būtų išduodama vadovaujantis Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymu.