Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymas

Moksliniai tyrimai (kitaip – mokslinis darbas) – tyrimai, skirstomi į fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus.

Fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami pirmiausia reiškinių esmei ir stebimai tikrovei pažinti, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautus rezultatus.

Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti.

Eksperimentinė plėtra (kitaip – taikomoji mokslinė veikla) – mokslinių tyrimų ir praktinės patirties sukauptu pažinimu paremti sistemingi darbai, kurių tikslas – kurti naujas medžiagas, technologijas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus.

Mokslininkas – tyrėjas, atliekantis mokslinius tyrimus ir turintis mokslo laipsnį ir (ar) pedagoginį vardą.

Mokslo ir studijų institucija – įstaiga ar organizacija, suteikianti studijuojantiesiems aukštąjį išsilavinimą ir (arba) rengianti mokslininkus, ir (arba) atliekanti mokslinius tyrimus, ir (arba) atliekanti eksperimentinės plėtros darbus.

Mokslinių tyrimų įstaiga – įstaiga, kurios pagrindinė veikla yra moksliniai tyrimai ir (arba) eksperimentinė plėtra.

Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, atliekantis mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus.

Mokslinių tyrimų įstaigos, kurių steigėja yra Vyriausybė, šiame Įstatyme vadinamos valstybės mokslinių tyrimų įstaigomis. Kitos mokslinių tyrimų įstaigos šiame Įstatyme vadinamos privačiomis mokslinių tyrimų įstaigomis.

Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos gali būti biudžetinės įstaigos arba viešosios įstaigos. Biudžetinės mokslinių tyrimų įstaigos savo veiklą grindžia šiuo įstatymu, kitais teisės aktais, taip pat savo statutais ar įstatais. Viešosios mokslinių tyrimų įstaigos savo veiklą grindžia šiuo įstatymu, Viešųjų įstaigų įstatymu, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip, kitais teisės aktais, taip pat savo statutais ar įstatais.

Privačios mokslinių tyrimų įstaigos steigėjas gali pasirinkti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą įstaigos teisinę formą. Savo veiklą šios įstaigos grindžia įstatymais, kitais teisės aktais, taip pat savo įstatais.

Mokslinių tyrimų įstaigos atlieka mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus, kaupia mokslo žinias, skatina visuomenės imlumą mokslui ir kultūrai, jos gebėjimus konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių bei paslaugų rinkoje, skatina regionų bei visos šalies plėtrą, plėtoja šalies humanitarinę, informacinę ir technologinę kultūrą, puoselėja akademinės bendruomenės tradicijas.

Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos yra šios:

Valstybės mokslo institutas yra mokslinių tyrimų įstaiga, steigiama, kad atliktų Lietuvos ūkiui ir kultūrai bei tarptautiniam bendradarbiavimui svarbius ilgalaikius tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, kuriems reikia specializuotų mokslininkų grupių, duomenų sankaupų bei specializuotos eksperimentinės įrangos. Kartu su aukštosiomis mokyklomis valstybės mokslo institutas rengia mokslininkus, padeda rengti specialistus. Valstybės mokslo institutų mokslinių tyrimų kryptis tvirtina Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, parengtu išnagrinėjus Lietuvos mokslo tarybos bei suinteresuotų valstybės institucijų pasiūlymus.

Universiteto mokslo institutas yra mokslinių tyrimų įstaiga, pagal sutartis su universitetu suteikianti mokslinę bazę universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti doktorantūroje, taip pat dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti. Universitetų mokslo institutai steigiami tarptautinio lygio atskirų mokslo krypčių ar šakų moksliniams tyrimams atlikti. Universiteto mokslo institutas savo veikloje vadovaujasi šiuo Įstatymu, Aukštojo mokslo įstatymu ir kitais teisės aktais.

Mokslo įstaigos pagrindinė veikla yra moksliniai tyrimai. Valstybės mokslo įstaigos steigiamos, kad atliktų ūkio ir kultūros plėtrai svarbius taikomuosius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus ir (ar) plėtotų eksperimentinę gamybą, rengtų moksliniais tyrimais pagrįstas rekomendacijas įmonėms, valstybės ir kitoms institucijoms.

Privačios mokslinių tyrimų įstaigos steigiamos jų steigėjų moksliniams uždaviniams spręsti.

Mokslinių tyrimų įstaiga gali būti steigiama, jei Vyriausybės įgaliota mokslinių tyrimų įstaigų ir jų veiklos vertinimo institucija nustato, kad tam yra būtina materialinė bazė ir yra įvykdyti kiti steigiamoms įstaigoms keliami reikalavimai, yra Vyriausybės įgaliotų institucijų išvados, patvirtinančios, kad steigiamos įstaigos materialinė bazė atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

Reikalavimus steigiamoms mokslinių tyrimų įstaigoms, šių įstaigų veiklos kvalifikacinius reikalavimus ir jų veiklos priežiūros tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos mokslų akademijos siūlymus.

Mokslinių tyrimų įstaigos registruojamos juridinių asmenų registre Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Valstybės mokslo institutą Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu steigia Vyriausybė.

Universiteto mokslo institutą bendru universiteto bei Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu steigia Vyriausybė, išnagrinėjusi Lietuvos mokslo tarybos išvadas ir rekomendacijas.

Valstybės mokslo įstaigą Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu steigia Vyriausybė, atsižvelgdama į suinteresuotų valstybės institucijų siūlymus. Vyriausybė gali pavesti valstybės mokslo įstaigos steigėjo funkcijas, nesusijusias su jos steigimu, pabaiga ir pertvarkymu, atlikti su įstaigos veikla susijusiai valstybės institucijai ar įstaigai.

Privačias mokslinių tyrimų įstaigas gali steigti Lietuvos Respublikos bei užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys.

Mokslinių tyrimų įstaiga laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre.

Mokslinių tyrimų įstaigos reorganizuojamos, likviduojamos ir pertvarkomos Civilinio kodekso ir šio Įstatymo nustatytais pagrindais bei tvarka.

Jei Vyriausybės įgaliota mokslinių tyrimų įstaigų ir jų veiklos vertinimo institucija ar įstaigos steigėjo funkcijas atliekanti institucija pakartotinai nustato, kad valstybės mokslinių tyrimų įstaigos veikla neatitinka Vyriausybės nustatytų šios įstaigos veiklos kvalifikacinių reikalavimų, Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos ar įstaigos steigėjo funkcijas atliekančios institucijos teikimu (valstybės universiteto mokslo instituto atveju – bendru Švietimo ir mokslo ministerijos bei universiteto teikimu), parengtu įvertinus Lietuvos mokslo tarybos ir suinteresuotų valstybės institucijų išvadas, sprendžia dėl mokslinių tyrimų įstaigos pabaigos ar pertvarkymo.

Jei Vyriausybės įgaliota mokslinių tyrimų įstaigų ir jų veiklos vertinimo institucija pakartotinai nustato, kad privačios mokslinių tyrimų įstaigos veikla neatitinka Vyriausybės nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, ji netenka mokslinių tyrimų įstaigos statuso.

Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas yra biudžetinė įstaiga. Jį steigia, jo nuostatus ir valdybą tvirtina Vyriausybė.

Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, vykdydamas specialiąsias programas, Vyriausybės nustatyta tvarka teikia studentams valstybės paskolas, doktorantams bei mokslininkams finansinę paramą ir vykdo konkursus moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai finansuoti tam tikslui skirtomis valstybės biudžeto lėšomis.

Lietuvos mokslo taryba yra valstybės įstaiga. Ją Vyriausybės teikimu steigia ir jos nuostatus tvirtina Seimas.

Lietuvos mokslo tarybą sudaro mokslininkų, ūkio bei verslo interesams atstovaujančių organizacijų ir valstybės institucijų atstovai. Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais.

Lietuvos mokslų akademija yra biudžetinė įstaiga, jungianti žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus.

Lietuvos mokslų akademija yra mokslinis ekspertas mokslo ir studijų, technikos, ūkio, kultūros, socialinės raidos, aplinkos apsaugos, sveikatos apsaugos ir kitais klausimais.

Lietuvos mokslų akademija veikia pagal savo statutą. Jį priima ir keičia akademijos narių visuotinis susirinkimas. Statutą ir jo pakeitimus tvirtina Seimas.

Lietuvos mokslų akademijos nariams gali būti mokamos mėnesinės išmokos. Išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija yra visuomeninė organizacija, kurią sudaro universitetinių aukštųjų mokyklų rektoriai. Jos veiklą gali remti valstybė.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija koordinuoja universitetų tarpusavio ryšius, taip pat ryšius su valdžios ir valdymo bei savivaldybių institucijomis ir yra ekspertas studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais.

Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencija yra visuomeninė organizacija, kurią sudaro valstybės mokslo institutų ir universitetų mokslo institutų direktoriai. Jos veiklą gali remti valstybė.

Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencija koordinuoja institutų tarpusavio ryšius, taip pat ryšius su valstybės bei savivaldybių institucijomis ir yra ekspertas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais.

Mokslo ir studijų įstaigos bendriems mokslo ir studijų bei ūkiniams ar socialiniams uždaviniams spręsti gali jungtis tarpusavyje arba su kitomis įstaigomis ar įmonėmis nuolatiniais arba laikinais asociaciniais ryšiais. Sprendimus dėl asociacijų steigimo ir (ar) įstaigos įstojimo į asociaciją priima įstaigų senatai (tarybos). Asociacijų tikslai, valdymo organai, jų sudarymo tvarka ir kompetencija, asociacijų pabaigos ir pertvarkymo tvarka nustatoma asociacijų įstatuose, sudaromuose pagal Asociacijų įstatymą. Asociacijos įstatams ir jų pakeitimams turi pritarti įstaigų – asociacijos narių senatai (tarybos).

Mokslo ir studijų įstaigų asociacijos registruojamos juridinių asmenų registre Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. Jos gali būti remiamos valstybės.

Mokslo ir technologijų parkai (toliau – parkai) steigiami įmonėms, veikiančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje, remti, taip pat mokslo ir studijų įstaigų atliekamų mokslinių tyrimų rezultatų komercializavimui bei mokslinių tyrimų ir ūkio ryšiams skatinti.

Parkų steigimo, veikimo, pabaigos ir pertvarkymo tvarką nustato Civilinis kodeksas ir Viešųjų įstaigų įstatymas. Vyriausybė tvirtina pavyzdinius mokslo ir technologijų parkų įstatus. Savo veiklai parkai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus, kai bent vienas iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybės institucija, gali naudoti panaudos pagrindais jiems perduotą valstybės ir savivaldybių turtą. Parkai gali vykdyti valstybės institucijų ar įstaigų patvirtintas programas.

Parko ir jo remiamų įmonių tarpusavio santykiai ir įsipareigojimai nustatomi sutartyse.

Mokslininkų ir tyrėjų organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja Visuomeninių organizacijų įstatymas.

Lietuvos mokslininkų sąjungos yra mokslininkų ir tyrėjų organizacijų asociacijos, veikiančios pagal Asociacijų įstatymą. Vyriausybės nustatyta tvarka sąjungos registruojamos juridinių asmenų registre.

Studentų atstovybių veiklos pagrindus ir funkcijas nustato Aukštojo mokslo įstatymas.

Mokslo ir studijų institucijų turtą sudaro daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Šį turtą mokslo ir studijų institucijos naudoja, valdo ir juo disponuoja įstatymų nustatyta tvarka.