Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Konvencijos dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL KONVENCIJOS DĖL SPRENDIMŲ, SUSIJUSIŲ SU IŠLAIKYMO PAREIGOMIS, PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO RATIFIKAVIMO

2002 m. balandžio 2 d. Nr. IX-831

Vilnius

1 straipsnis. Konvencijos ratifikavimas

Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu, 138 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir  atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento 2002 m. vasario 14 d. dekretą Nr. 1664, ratifikuoja su išlygomis 1973 m. spalio 2 d. sudarytą Konvenciją dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo.

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos išlygos

Vadovaudamasis Konvencijos 34 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimas pareiškia, kad:

1) Lietuvos Respublika pasilieka teisę nepripažinti ar nevykdyti sprendimo ar susitarimo arba jų dalies, jeigu asmuo, turintis teisę į išlaikymą, yra sulaukęs dvidešimt vienerių metų ar yra susituokęs, išskyrus atvejus, kai asmuo, turintis teisę į išlaikymą, yra ar buvo asmens, turinčio išlaikymo pareigą, sutuoktinis (Konvencijos 26 straipsnio 1 dalis);

2) Lietuvos Respublika pasilieka teisę nepripažinti ar nevykdyti sprendimo ar susitarimo dėl išlaikymo pareigų, jeigu asmenis sieja netiesioginiai giminystės ryšiai (Konvencijos 26 straipsnio 2 dalies a punktas);

3) Lietuvos Respublika pasilieka teisę nepripažinti ar nevykdyti sprendimo ar susitarimo dėl išlaikymo pareigų, jeigu asmenis sieja svainystės ryšiai (Konvencijos 26 straipsnio 2 dalies b punktas).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS