Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymas

Šis įstatymas nustato Lietuvos valstybės rezervo (toliau – valstybės rezervas) sudarymą, kaupimą, tvarkymą ir administravimą.

Šis įstatymas netaikomas:

Valstybės rezervas – mobilizaciniams, ūkio, sveikatos, krizės valdymo, susisiekimo ir krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu ir jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ar kitais šio įstatymo nustatytais atvejais, skirtos:

Valstybės rezervo administravimas – valstybės rezervo koordinatoriaus, valstybės rezervo tvarkytojų ir valstybės rezervo atsakingųjų saugotojų funkcijų įgyvendinimas sudarant, kaupiant ir tvarkant valstybės rezervą.

Valstybės rezervo atsakingasis saugotojas – valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas teisės aktų nustatyta tvarka sauganti ir įtraukianti į apskaitą biudžetinė įstaiga, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, kuriose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

Valstybės rezervo kaupimas – valstybės rezervo lėšų pervedimas į atskirą valstybės iždo sąskaitą Lietuvos banke, materialinių išteklių įsigijimas ir perdavimas valstybės rezervo atsakingajam saugotojui, taip pat materialinių išteklių atsargų rezervavimas, prireikus perdavimas valstybės rezervo tvarkytojui.

Valstybės rezervo koordinatorius – Nacionalinis krizių valdymo centras, koordinuojantis valstybės rezervo tvarkytojų veiklą.

Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos – būtiniausios žemės ūkio ir maisto produktų, civilinės saugos priemonių, medicinos, susisiekimo ir kitos atsargos.

Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų rezervavimo sutartis (toliau –rezervavimo sutartis) – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nustatyta tvarka sudaroma pirkimo sutartis, pagal kurią tiekėjas už sutartyje nustatytą atlyginimą rezervuoja valstybės rezervo tvarkytojui materialinių išteklių atsargas ir prireikus jas perduoda nuosavybės teise už sutartyje nustatytą kainą.

Valstybės rezervo naudojimas – valstybės rezervo lėšų ir materialinių išteklių atsargų panaudojimas šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

Valstybės rezervo sudarymas – valstybės rezervo lėšų dydžio, materialinių išteklių atsargų nomenklatūros ir kiekio bei sukaupimo terminų ir saugojimo sąlygų nustatymas.

Valstybės rezervo tvarkymas – valstybės rezervo lėšų naudojimas, valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų įsigijimas, apskaita, laikymas saugojimo vietose, jų keitimas, atnaujinimas, nurašymas, naudojimas, atkūrimas, preliminariųjų ir (arba) rezervavimo sutarčių sudarymas ir vykdymo priežiūra.

Valstybės rezervo tvarkytojas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota valstybės institucija, organizuojanti valstybės rezervo atitinkamos rūšies materialinių išteklių atsargų sudarymą, kaupimą ir tvarkymą.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, Viešųjų pirkimų įstatyme, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme.

Valstybės rezervą sudaro šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai.

Valstybės rezervo lėšos yra skirtos materialiniams ištekliams įsigyti, gelbėjimo ir atstatymo darbams ir kitoms reikmėms finansuoti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ir kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.

Civilinės saugos priemonių atsargos – valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų dalis, skiriama krizės valdymui užtikrinti krizės metu, krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos funkcionavimui užtikrinti ekstremaliųjų situacijų metu bei krizių valdymo ir civilinės saugos pratyboms, teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacinio ir priimančiosios šalies paramos mokymo pratyboms, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ir kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.

Medicinos atsargos – valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų dalis, skiriama sveikatos priežiūrai užtikrinti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, krizių valdymo ir civilinės saugos pratyboms, teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacinio ir priimančiosios šalies paramos mokymo pratyboms, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ir kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.

Žemės ūkio ir (arba) maisto produktų atsargos – valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų dalis, skiriama nukentėjusiems gyventojams aprūpinti žemės ūkio ir (arba)  maisto produktais ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacinio ir priimančiosios šalies paramos mokymo pratyboms, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ir kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.

Susisiekimo atsargos – valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų dalis, skiriama ryšių ir infrastruktūros priežiūrai užtikrinti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, krizių valdymo ir civilinės saugos pratyboms, teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacinio ir priimančiosios šalies paramos mokymo pratyboms, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ir kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.

Valstybės rezervą gali sudaryti ir kitos šio straipsnio 2–6 dalyse nenurodytos materialinių išteklių atsargos, reikalingos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams.

Valstybės rezervo sudarymas, kaupimas ir tvarkymas finansuojamas:

Šio straipsnio 1 dalyje išvardytų finansavimo šaltinių lėšų apskaita tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymu ir kitais teisės aktais pagal valstybės rezervo programas. Šių programų lėšas naudoja valstybės rezervo tvarkytojai.

Vyriausybė kiekvienais metais nustato valstybės rezervo lėšų sumą, kuri negali būti panaudota einamajam valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų kaupimui ir tvarkymui. Šias valstybės rezervo lėšas naudoja valstybės rezervo koordinatorius.

Vyriausybė tvirtina valstybės rezervo lėšų dydį ir sukaupimo terminus, valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų nomenklatūrą ir jos sudarymo principus, valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų kiekį, sukaupimo terminus ir valstybės rezervo atsakinguosius saugotojus, taip pat pagal preliminariąsias ir (arba) rezervavimo sutartis planuojamų prireikus įsigyti materialinių išteklių nomenklatūrą ir kiekius.

Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos turi atitikti Lietuvos Respublikoje nustatytus jų saugos, nekenksmingumo sveikatai ir aplinkai bei kokybės reikalavimus ir tikti ilgalaikiam saugojimui. Materialinių išteklių atitiktis nustatytiems saugos, nekenksmingumo sveikatai ir aplinkai bei kokybės reikalavimams tvirtinama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Valstybės rezervo tvarkytojai valstybės rezervui skirtus materialinius išteklius valstybės lėšomis perka Viešųjų pirkimų įstatymo ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės rezervo tvarkytojai atlikti materialinių išteklių atsargų pirkimo procedūras Viešųjų pirkimų įstatymo ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nustatyta tvarka gali įgalioti kitas institucijas ar įstaigas.

Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos keičiamos, jeigu saugojimo metu nustatoma gamybos trūkumų arba jeigu šie ištekliai neatitinka nustatytų saugos, nekenksmingumo sveikatai ir aplinkai bei kokybės reikalavimų ar netinka ilgalaikiam saugojimui. Keičiamų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų grąžinimo pardavėjui, atlyginimo už jas ir keitimo išlaidų padengimo sąlygos ir tvarka nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu valstybės rezervo tvarkytojo ir pardavėjo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis. Jeigu keičiamų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų neįmanoma grąžinti pagal pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, šie ištekliai parduodami arba nurašomi Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės rezervo tvarkytojo sprendimu.

Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos saugomos ir (arba) rezervavimo atveju laikomos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos saugomos:

Materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas numatytas pagal preliminariąsias ir (arba) rezervavimo sutartis, nėra nuolatos saugomos; jų tiekimas šiame įstatyme numatytais atvejais užtikrinamas valstybės rezervo tvarkytojo ir tiekėjo sudarytos preliminariosios ir (arba) rezervavimo sutarties sąlygomis.

Materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas numatytas pagal rezervavimo sutartis, tiekėjų rezervuojamos ir laikomos ir, susidarius ekstremaliajai situacijai, krizės atveju, paskelbus mobilizaciją ir (arba) įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, negali būti be Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos leidimo naudojamos jokiems kitiems tikslams.

Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos atnaujinamos, kai: