Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas

Atlyginant už valstybės išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius, perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio vertė, mokamų pinigų suma, įskaitomos piniginės prievolės valstybei dydis yra apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.

Atlyginant už miesto teritorijoje esančią žemę, laikomasi nuostatos, kad po neteisėto žemės nacionalizavimo miestams priskirta žemė vertinama priemiestinėse teritorijose esančios žemės ūkio paskirties žemės vidutine rinkos kaina, o kita miestų teritorijose esanti žemė vertinama tam miestui Vyriausybės nustatyta vidutine atlyginimo kaina.

Atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą šaltiniai yra: valstybei priklausantis turtas, valstybės biudžeto lėšos, valstybės pasiskolintos lėšos ir kiti įstatymuose nurodyti šaltiniai.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę Lietuvos Respublikos vardu imti paskolas kompensacijoms už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą mokėti. Šias lėšas paskirsto Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Piniginės kompensacijos už išperkamus atskirus nekilnojamojo turto objektus (žemę, mišką, vandens telkinius, ūkinės komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus) mokamos nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo dienos kasmet lygiomis dalimis, kurių dydis nustatomas pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kompensacijų išmokėjimo terminus ir atsižvelgiant į tai, kokią sumą kiekvienam piliečiui liko išmokėti.

Piniginės kompensacijos piliečiams išmokamos šiais terminais:

Iš kompensacijoms mokėti numatytų valstybės biudžeto lėšų 20 procentų kasmet skiriama asmenims ir jų paveldėtojams, sergantiems sunkiomis ligomis, įrašytomis į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą. Tuo atveju, kai lieka nepanaudotų šiam tikslui skirtų lėšų, jos išmokamos šio straipsnio 2 dalyje išvardytiems piliečiams.

Tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2009 m. sausio 1 d. ir iki 2010 m. gruodžio 31 d., piliečiams piniginė kompensacija už išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius išmokama 2011 metais, kai po 2011 m. sausio 1 d., – kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo (išskyrus piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d. ir iki 2014 m. gruodžio 31 d.). Tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., priimtas po 2012 m. sausio 31 d. ir iki 2014 m. gruodžio 31 d., ir piliečiams piniginė kompensacija už šią žemę iki 2014 m. gruodžio 31 d. neišmokėta, ši piniginė kompensacija išmokama 2015 metais. Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto termino, piniginė kompensacija už išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus bei ūkinės-komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius piliečiams išmokama kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo. Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą dėl asmenų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, priimtas po 2009 m. sausio 1 d. ir iki 2010 m. gruodžio 31 d., jiems piniginė kompensacija išmokama 2011 metais, kai po 2011 m. sausio 1 d., – kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo. Jeigu pilietis, kuriam priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises už šioje dalyje numatytą nekilnojamąjį turtą išmokant piniginę kompensaciją, vengia ją priimti, institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, šią piniginę kompensaciją perveda į notaro depozitinę sąskaitą Vyriausybės nustatyta tvarka.

Piniginės kompensacijos už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą išmokamos ir piliečių sąrašai kompensacijoms mokėti sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka. Piliečių sąrašus kompensacijoms už išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas. Piliečių sąrašus kompensacijoms už išperkamus ūkinės komercinės paskirties pastatus, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus tvirtina savivaldybių merai ar jų įgalioti savivaldybių administracijų direktoriai.

Piliečiams neišmokėtos piniginių kompensacijų sumos indeksuojamos kiekvienais metais atsižvelgiant į praėjusių metų infliaciją.

Neteko galios nuo 2012-11-24.

Savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius savininkams ir nuomininkams, gyvenantiems savininkui (piliečiui, religinei bendruomenei ar bendrijai) grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, privalo išduoti valstybės garantinį dokumentą (toliau – valstybės garantija).

Valstybės garantija įsipareigojama, kad nuomininkams per šiame dokumente nurodytą laiką:

Piliečiui, religinei bendruomenei ar bendrijai natūra grąžinto gyvenamojo namo, jo dalies ar buto nuomininkai turi teisę tik į vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų garantijų. Savo valią dėl valstybės garantijos pasirinkimo nuomininkai pareiškia raštu per mėnesį nuo savivaldybės mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus pranešimo gavimo dienos. Jeigu nuomininkai per šį laiką nepareiškia savo valios dėl valstybės garantijos pasirinkimo, išduodama šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta garantija.

Savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius privalo išduoti valstybės garantiją ir sugrąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto savininkui.

Valstybės garantija nuomininkui – Vyriausybės nustatytos formos dokumentas, kuriuo valstybė (garantas) įsipareigoja grąžinto namo, jo dalies, buto nuomininkui ir jo šeimos nariams (toliau – garantijos turėtojai) įvykdyti garantiją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, o garantijos turėtojai įsipareigoja, kai bus įvykdyta garantija, patuštinti turėtas gyvenamąsias ir kitas patalpas per šio straipsnio 12 dalyje nustatytą laiką. Valstybės garantijoje nuomininkui ir jo šeimos nariams turi būti nurodyta: valstybės garantijos išdavimo vieta, data, numeris, sprendimą atkurti nuosavybės teises priėmusi institucija, sprendimo data ir numeris, nuomojamų gyvenamųjų patalpų adresas ir jų rinkos vertė, garantas, garantijos turėtojas (turėtojai) ir jo (jų) asmens kodas (kodai), viena iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų garantijų ir šio straipsnio 11 dalyje nurodyta įvykdymo data, garantijos turėtojų įsipareigojimas, kai bus įvykdyta garantija, patuštinti turimas gyvenamąsias ir kitas patalpas, taip pat nurodoma, kad valstybės garantija pasibaigia perleidus iš jos atsirandančią reikalavimo teisę, ją pasirašiusio asmens vardas, pavardė, pareigos. Šią garantiją pasirašo garantijos turėtojai – nuomininkas ir jo šeimos nariai. Jeigu nuomininkas ir jo šeimos nariai nepasirašo valstybės garantijos arba atsisako ją pasirašyti, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius valstybės garantijos dokumente įrašo reikiamą žymą ir pasirašo.

Iš valstybės garantijos atsirandanti reikalavimo teisė garantijos turėtojams priklauso bendrosios nuosavybės teise.

Valstybės garantijos turėtojui mirus, kol garantija neįvykdyta, reikalavimo teisė, atsirandanti iš valstybės garantijos, paveldima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Paveldėjus iš valstybės garantijos atsirandančią reikalavimo teisę, valstybės garantijoje numatytas valstybės įsipareigojimas, kuris buvo suteiktas mirusiam garantijos turėtojui, įgyvendinamas įpėdiniams, kai valstybės garantiją išdavusiam savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui įpėdinis (garantijos įgijėjas) pateikia paveldėjimo teisės į garantijos turėtojo reikalavimo teisę, atsirandančią iš valstybės garantijos, notaro patvirtintą liudijimo nuorašą. Savivaldybės meras ar jo įgaliotas administracijos direktorius, išdavęs valstybės garantiją, paveldėjimo teisės liudijimo nuorašo pagrindu patikslina valstybės garantiją, nurodydamas naujo garantijos turėtojo (asmens, paveldėjusio reikalavimo teisę, atsirandančią iš valstybės garantijos) duomenis.

Pagal šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą valstybės garantiją išnuomotų gyvenamųjų patalpų nuomininkui mirus, nuomos sutartis pakeičiama Civilinio kodekso 6.602 straipsnyje nustatyta tvarka, o nepanaudota nuomos mokesčiui padengti valstybės garantijoje nurodytos gyvenamųjų patalpų vertės dalis įskaitoma į nuompinigius. Kai pagal šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą valstybės garantiją nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nutraukiama Civilinio kodekso 6.609 straipsnyje nustatyta tvarka arba mirus vienam gyvenančiam nuomininkui, nepanaudota nuomos mokesčiui padengti valstybės garantijoje nurodytos gyvenamųjų patalpų vertės dalis apskaičiuojama pinigais ir pervedama į nuomininko ar jo paveldėtojo (paveldėtojų) nurodytą sąskaitą banke Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuomininkui Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatyta tvarka įsigyjant nuomojamas gyvenamąsias patalpas, perkamų gyvenamųjų patalpų kaina sumažinama nepanaudota nuomos mokesčiui padengti valstybės garantijoje nurodytos gyvenamųjų patalpų vertės pinigais dalimi. Šioje dalyje nustatytais atvejais nepanaudota nuomos mokesčiui padengti valstybės garantijoje nurodytos gyvenamųjų patalpų vertės dalis apskaičiuojama, įskaitoma į nuompinigius, perkamų gyvenamųjų patalpų kaina sumažinama Vyriausybės nustatyta tvarka.