Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas

Šis įstatymas nustato žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties tipines sąlygas, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminus, sąlygas ir tvarką, žemės ūkio produkcijos priėmimo ir (arba) patikrinimo procedūros terminą, lėšų už patiektą žemės ūkio produkciją nurašymo eiliškumą, teisės į pavėluoto mokėjimo palūkanas atsiradimo aplinkybes, šių palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką bei išieškojimo išlaidų kompensavimo tvarką pavėluoto atsiskaitymo atveju, taip pat kokios sutarties sąlygos ir komercinė praktika laikomos nesąžiningomis žemės ūkio produkcijos pardavėjo atžvilgiu, atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus ir ginčų nagrinėjimą.

Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios atsiskaitymą už žemės ūkio produkciją, taikomos ūkio ir viešiesiems subjektams, perkantiems žemės ūkio produkciją apdoroti, apdirbti, perdirbti, naudoti savo ūkio reikmėms ar viešojo maitinimo poreikiams tenkinti ir (arba) ją parduoti.

Šis įstatymas nereglamentuoja:

Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.

Atsiskaitymas už žemės ūkio produkciją – visiškas pirkėjo įsipareigojimų sumokėti pardavėjui ar reikalavimo teises į gautinas pinigų sumas perėmusiam asmeniui už patiektą žemės ūkio produkciją mokėtiną pinigų sumą įvykdymas, kai pirkėjas sumoka grynuosius pinigus arba perveda negrynuosius pinigus per mokėjimo paslaugų teikėją, nurodytą Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 6 straipsnyje (toliau – mokėjimo paslaugų teikėjas), arba kai dėl žemės ūkio produkcijos pirkėjo ir pardavėjo abipusių įsiskolinimų atsiradę įsipareigojimai (prievolės) baigiasi įskaitymu vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.

Greitai gendantys žemės ūkio ir maisto produktai – ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme.

Lygiavertis mokėjimo reikalavimo dokumentas – Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme nustatytus privalomus rekvizitus turintis apskaitos dokumentas (išskyrus PVM sąskaitą faktūrą ir sąskaitą faktūrą), kuriame nurodomas reikalavimas sumokėti už patiektą žemės ūkio produkciją.

Mokėjimas už žemės ūkio produkciją (toliau – mokėjimas) – žemės ūkio produkcijos pirkėjo grynųjų pinigų perdavimas tiesiogiai žemės ūkio produkcijos pardavėjui arba negrynųjų pinigų pervedimas per mokėjimo paslaugų teikėją.

Pavėluotas mokėjimas – mokėjimas praleidus teisės aktuose ar žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą terminą atsiskaityti už gautą žemės ūkio produkciją, kai šios produkcijos pardavėjas įvykdė įstatymuose ir (arba) sutartyje jam nustatytas pareigas ir laiku negavo už patiektą žemės ūkio produkciją mokėtinos pinigų sumos, išskyrus atvejus, kai žemės ūkio produkcijos pirkėjas nėra atsakingas už vėlavimą susimokėti.

Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma:

Perkamos–parduodamos žemės ūkio produkcijos kiekis – žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje ir (arba) jos prieduose (išankstiniuose užsakymuose ir (arba) tiekimo grafikuose) šalių susitarimu nustatytas perkamos–parduodamos žemės ūkio produkcijos kiekis, išreikštas matavimo vienetais (kilogramais, tonomis, litrais) ar skaičiuojamais vienetais (dėžėmis, pakuotėmis, buteliais, stiklainiais, indeliais ir kt.).

Perkamos–parduodamos žemės ūkio produkcijos pobūdis – perkamai–parduodamai žemės ūkio produkcijai būdinga viena ar kelios ypatybės (gamybos sezoniškumas, pirminio perdirbimo ir (ar) perdirbimo būdas, kiekis, kokybės reikalavimai, galiojimo laikas, laikymo sąlygos, naujumas rinkoje ir kt.) ar jų visuma.

Perkamos žemės ūkio produkcijos gavimas – momentas, kai pagal žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui žemės ūkio produkciją valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų ją valdyti.

Reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpis – teisės aktuose arba žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytas reguliarus laikotarpis (dešimtadienio, pirmosios ar antrosios mėnesio pusės), už kurio metu patiektą žalią pieną apskaičiuojama pinigų suma.

Ūkio subjektas – Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar trečiojoje šalyje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, ūkininkas ar kitas fizinis asmuo – žemės ūkio produkcijos pirkėjas ar jos pardavėjas, vykdantys ūkinę ir (arba) komercinę veiklą.

Už patiektą žemės ūkio produkciją apskaičiuota pinigų suma – pinigų suma, apskaičiuota pagal sutartą kainą, atsižvelgiant į patiektos žemės ūkio produkcijos kokybę, atsiskaitymo terminą, priemoką už pagrindinius kokybės reikalavimus viršijančią žemės ūkio produkciją, nuoskaitą už šios produkcijos kokybės pagerinimą iki atitikties nustatytiems kokybės reikalavimams ir kitas žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas.

Už patiektą žemės ūkio produkciją mokėtina pinigų suma – už patiektą žemės ūkio produkciją apskaičiuota pinigų suma, kuri turėjo būti sumokėta per teisės aktuose ar žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą terminą, pridėjus taikytinus mokesčius, nurodytus PVM sąskaitoje faktūroje, sąskaitoje faktūroje arba lygiaverčiame mokėjimo reikalavimo dokumente.

Viešasis subjektas – perkančioji organizacija, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme.

Žalias pienas – natūralus karvių, ožkų ir kitų gyvūnų pienas, kuris nebuvo pašildytas iki aukštesnės kaip 40 °C temperatūros arba apdorotas kitu tolygaus efektyvumo metodu, skirtas žmonių maistui, pašarui ar perdirbti.

Žemės ūkio ir maisto produktai – ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme.

Žemės ūkio produkcija – žemės ūkio ir maisto produktai, kombinuotieji pašarai ir kiti tam tikru būdu apdoroti ar apdirbti žemės ūkio produktai.

Žemės ūkio produkcijos įkainojimo trukmė – laikotarpis, per kurį nustatoma patiektos žemės ūkio produkcijos kokybė ir pagal jos rodiklius apskaičiuojama pinigų suma.

Žemės ūkio produkcijos pardavėjas – ūkio subjektas, parduodantis žemės ūkio produktus, iš jų pagamintus maisto produktus, apdorotą, apdirbtą ar perdirbtą kitą žemės ūkio produkciją.

Žemės ūkio produkcijos pardavėjo pareikštas reikalavimas – žemės ūkio produkcijos pardavėjo pagal žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį, į kurią įtrauktos sutarties tipinės sąlygos, iškeltas reikalavimas, dėl kurio atsiranda žemės ūkio produkcijos pirkėjo prievolė sumokėti žemės ūkio produkcijos pardavėjui už patiektą žemės ūkio produkciją mokėtiną pinigų sumą pagal mokėjimo paslaugų teikėjui pateiktus mokėjimo dokumentus.

Žemės ūkio produkcijos pirkėjas – prekybos ar žemės ūkio produktų perdirbimo įmonė ar kitas ūkio ar viešasis subjektas, perkantys žemės ūkio produkciją apdoroti, apdirbti, perdirbti, parduoti, naudoti savo ūkio reikmėms ar viešojo maitinimo poreikiams tenkinti.

Žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis – ūkio subjektų (žemės ūkio produkcijos pirkėjo ir šios produkcijos pardavėjo) arba ūkio subjekto (žemės ūkio produkcijos pardavėjo) ir viešojo subjekto sudaryta sutartis, pagal kurią už sutartą kainą ir (ar) pinigų sumą perduodama žemės ūkio produkcija.

Neteko galios nuo 2021-11-01.

Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „kredito pervedimas“ ir „tiesioginis debetas“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme.

Žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti nurodyta:

Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos gali nustatyti ir kitas žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties tipines sąlygas, atsižvelgdamos į perkamos–parduodamos žemės ūkio produkcijos pobūdį.

Žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyse, sudaromose ūkio subjektų, atsiskaitymo (atliekamo bet kokia forma ir būdais) už žemės ūkio produkciją terminas, į jį įskaitant ir šios produkcijos įkainojimo trukmę, negali būti ilgesnis kaip: