Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1998, Nr.

64-1840

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADVOKATŪROS

ĮSTATYMAS

1998 m. birželio 25 d. Nr. VIII-811

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja pripažinimo

advokatu tvarką; klausimus, susijusius su advokato teise verstis praktika;

advokatų profesines teises ir pareigas; Lietuvos Respublikos advokatų savivaldos

sistemą bei kitus advokatūros funkcionavimo principus.

2 straipsnis. Advokatų vieta Lietuvos

teisinėje sistemoje

Advokatai yra nepriklausoma Lietuvos

teisinės sistemos dalis.

3 straipsnis. Advokatų skaičius

Advokatų skaičius Lietuvos Respublikoje

neribojamas.

4 straipsnis. Advokato veikla

kliento patarėjas ir atstovas teisės klausimais.

jį ginti teismuose, arbitražuose (trečiųjų teismuose), kitose institucijose

gali riboti tik įstatymai.

tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų

jo interesus.

komercinę-ūkinę (taip pat ir įmonių) veiklą reglamentuojantys įstatymai.

5 straipsnis. Advokatų profesinės

veiklos principai

Advokatų profesinės veiklos pagrindiniai

principai:

1) konstitucinės teisės į gynybą

garantavimas;

2) advokato profesinės veiklos laisvė ir

nepriklausomumas;

3) advokatų tarpusavio santykių

demokratiškumas ir kolegiškumas;

4) advokatų profesinės veiklos

teisėtumas;

5) Advokatų profesinės etikos kodekso

laikymasis.

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos

advokatūra

Lietuvos Respublikos advokatūra -

Lietuvos Respublikos advokatų visuma.

ANTRASIS

SKIRSNIS

ASMENS

PRIPAŽINIMAS ADVOKATU

7 straipsnis. Pripažinimo advokatu

sąlygos

Fizinis asmuo (toliau - pareiškėjas)

rašytinio prašymo pagrindu pripažįstamas advokatu, jeigu jis:

1) yra Lietuvos Respublikos pilietis;

[1 punkto redakcija nuo Lietuvos

Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos:

1) yra Lietuvos Respublikos

arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis;]

2) turi teisės magistro arba teisės

bakalauro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį

universitetinį išsilavinimą). Užsienyje įgytas teisinis išsimokslinimas yra

pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) turi ne mažesnį kaip 5 metų

prokuroro, tardytojo ar kitokio teisinio darbo pagal Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtintą pareigybių sąrašą stažą arba atliko 1 metų advokato

padėjėjo praktiką;

4) yra nepriekaištingos reputacijos;

5) moka valstybinę kalbą;

6) išlaikė advokato kvalifikacinius

egzaminus;

7) neturi psichinės sveikatos sutrikimų,

dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų;

8) nebuvo SSRS

valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniu darbuotoju ir todėl

jam nėra taikomi įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB,

MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės

veiklos“ numatyti apribojimai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1044,

99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-508 (99.02.24)

Nr. VIII-1224,

99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1830 (99.06.30)

Nr. IX-630,

2001-12-06, Žin., 2001, Nr. 108-3903 (2001-12-28)

8 straipsnis. Lengvatinio pripažinimo

advokatu sąlygos

Advokatais pripažįstami netaikant šio

įstatymo 7 straipsnio 3 ir 6 punktų:

1) asmenys, apgynę socialinių mokslų

teisės krypties daktaro ar habilituoto daktaro disertaciją;

2) asmenys, turintys ne mažesnį kaip 3

metų teisėjo darbo stažą;

3) buvę advokatais asmenys, išbraukti iš

Praktikuojančių advokatų sąrašo šio įstatymo 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punktuose

nurodytais pagrindais, jeigu nuo išbraukimo praėjo ne daugiau kaip 5 metai.

Jeigu nuo asmens išbraukimo iš Praktikuojančių advokatų sąrašo praėjo daugiau

kaip 5 metai, pripažįstant jį advokatu nėra taikomas šio įstatymo 7 straipsnio

3 punktas.

9 straipsnis. Nepriekaištingos

reputacijos sąvoka

Pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos

reputacijos ir jo prašymas pripažinti advokatu nėra tenkinamas šiais atvejais:

1) jeigu jis buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą,

nepaisant, ar išnyko teistumas;

2) jeigu jis nuteistas už nesunkų tyčinį

ar neatsargų nusikaltimą ir nėra išnykęs teistumas;

3) jeigu jis buvo išbrauktas iš

Praktikuojančių advokatų sąrašo remiantis advokatų garbės teismo sprendimu ir

nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dar nepraėjo 5 metai;

4) jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja

narkotinėmis, psichotropinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu;

5) jeigu pareiškėjo elgesys ar veikla,

kuria jis verčiasi, nėra suderinama su Advokatų profesinės etikos kodekso

reikalavimais;

6) jeigu pareiškėjas atleistas iš

teisėjų, notarų, advokatų, prokurorų ar teisėsaugos institucijų už profesinės

veiklos pažeidimus;

7) jeigu pareiškėjas atleistas iš

valstybės tarnybos pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą už

tarnybinį nusižengimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1855, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1926 (00.07.31)

10 straipsnis. Išvada dėl asmens

sveikatos

Lietuvos advokatų taryba, spręsdama

asmens pripažinimo advokatu klausimą, šio įstatymo 7 straipsnio 7 punkte ir 9

straipsnio 4 punkte nurodytais pagrindais turi pareikalauti iš pareiškėjo

pateikti medicinos išvadą dėl sveikatos būklės.

11 straipsnis. Pripažinimo advokatu tvarka

pripažinti advokatu priima Lietuvos advokatų taryba ne vėliau kaip per 1 mėnesį

nuo prašymo ir reikiamų dokumentų padavimo dienos ir apie tai informuoja

pareiškėją ne vėliau kaip per 5 dienas.

advokatu turi būti motyvuotas raštu. Pareiškėjas per 14 dienų nuo atsisakymo

įteikimo dienos turi teisę sprendimą atsisakyti pripažinti advokatu apskųsti

Vilniaus apygardos teismui.

šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą nepriima sprendimo, pareiškėjas per 14

dienų gali kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos

advokatų tarybą pripažinti jį advokatu.

sprendimo pripažinti jį advokatu priėmimo dienos.

12 straipsnis. Pripažinimo advokatu

procedūros sustabdymas

procedūra gali būti sustabdyta, jeigu pareiškėjo atžvilgiu yra pradėtas

parengtinis tyrimas baudžiamojoje byloje arba tokioje byloje jau vyksta teisminis

nagrinėjimas.

atvejais pripažinimo advokatu procedūra yra sustabdoma, iki byloje bus priimtas

nuosprendis ar byla bus nutraukta.

13 straipsnis. Advokato asmens byla

Ne vėliau kaip per 7 dienas nuo asmens

pripažinimo advokatu Lietuvos advokatų taryba sudaro advokato asmens bylą,

kurioje yra laikomi visi su advokato veikla susiję dokumentai.

14

straipsnis. Sprendimo pripažinti asmenį advokatu atšaukimas ir panaikinimas

yra atšaukiamas, jeigu po jo priėmimo paaiškėja anksčiau buvę faktai, kurių

žinojimas sprendimo priėmimo metu būtų sąlygojęs atsisakymą pripažinti asmenį

advokatu (šio įstatymo 7, 8, 9 ir 10 straipsniai). Advokatas laikomas atšauktu

nuo sprendimo atšaukti priėmimo dienos.

yra panaikinamas:

1) jeigu po sprendimo priėmimo išnyksta

bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnyje išvardytų sąlygų;

2) jeigu po sprendimo priėmimo atsiranda

bent viena iš šio įstatymo 9 straipsnyje išvardytų sąlygų;

3) raštišku advokato prašymu;

4) advokatų garbės teismo sprendimu;

5) jeigu advokatas per 6 mėnesius nuo

sprendimo pripažinti advokatu priėmimo dienos neįvykdė šio įstatymo 18

straipsnio 1 dalies reikalavimų;

6) kai advokatas išbraukiamas iš

Praktikuojančių advokatų sąrašo.

pripažinti asmenį advokatu šiame straipsnyje nurodytais pagrindais turi teisę

Lietuvos advokatų taryba. Dėl sprendimo pripažinti asmenį advokatu atšaukimo ar

panaikinimo į Lietuvos advokatų tarybą turi teisę kreiptis teisingumo

ministras. Lietuvos advokatų tarybai atsisakius patenkinti teisingumo ministro

prašymą, šis turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

sprendimą pripažinti asmenį advokatu gali būti advokato apskųstas Vilniaus

apygardos teismui per 14 dienų nuo jo įteikimo dienos.

14 straipsnis.

Sprendimo pripažinti asmenį advokatu atšaukimas ir panaikinimas

atšaukiamas, jeigu po jo priėmimo paaiškėja anksčiau buvę faktai, kurių

žinojimas sprendimo priėmimo metu būtų sąlygojęs atsisakymą pripažinti asmenį

advokatu (šio įstatymo 7, 8, 9 ir 10 straipsniai). Advokatas laikomas atšauktu

nuo sprendimo atšaukti priėmimo dienos.

panaikinamas:

1) jeigu po sprendimo priėmimo išnyksta bent viena

iš šio įstatymo 7 straipsnyje išvardytų sąlygų;

2) jeigu po sprendimo priėmimo atsiranda bent viena

iš šio įstatymo 9 straipsnyje išvardytų sąlygų;

3) raštišku advokato prašymu;

4) advokatų garbės teismo sprendimu;

5) jeigu advokatas per 6 mėnesius nuo sprendimo

pripažinti advokatu priėmimo dienos neįvykdė šio įstatymo 18 straipsnio 1

dalies reikalavimų;

6) kai advokatas išbraukiamas iš Praktikuojančių

advokatų sąrašo.

asmenį advokatu šiame straipsnyje nurodytais pagrindais turi teisę Lietuvos

advokatų taryba. Dėl sprendimo pripažinti asmenį advokatu atšaukimo ar

panaikinimo į Lietuvos advokatų tarybą turi teisę kreiptis teisingumo

ministras. Lietuvos advokatų tarybai atsisakius patenkinti teisingumo ministro

prašymą, šis turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

pripažinti asmenį advokatu gali būti advokato apskųstas Vilniaus apygardos

teismui per 14 dienų nuo jo įteikimo dienos.

15 straipsnis. Advokato kvalifikaciniai

egzaminai

programą sudaro, jų laikymo ir apmokėjimo tvarką nustato Teisingumo ministerija.

dalykai: Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės, Lietuvos Respublikos

administracinės teisės, Lietuvos Respublikos civilinės teisės, Lietuvos

Respublikos civilinio proceso teisės, Lietuvos Respublikos baudžiamosios

teisės, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso teisės, Lietuvos Respublikos

darbo teisės, Lietuvos Respublikos finansų teisės, tarptautinės viešosios

teisės, Europos Sąjungos teisės.

egzaminų asmuo gali juos pakartotinai laikyti ne anksčiau kaip po pusės metų.

Egzaminų perlaikymo skaičius yra neribojamas.

per ketvirtį.

kvalifikacinių egzaminų išlaikymo advokatu nepripažįstamas, advokato

kvalifikacinių egzaminų rezultatai netenka galios.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1044,

99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-508 (99.02.24)

16 straipsnis. Advokato kvalifikacinių egzaminų

komisija

komisiją sudaro 7 nariai, iš kurių 3 nariai - advokatai, 2 nariai - teisės

mokslininkai ir 2 nariai - teisėjai. Šios komisijos 4 narius pasiūlo Lietuvos

advokatų taryba.

komisiją ir jos pirmininką 3 metams tvirtina teisingumo ministras.

17

straipsnis. Reikalavimai asmenims, norintiems laikyti advokato kvalifikacinius

egzaminus

Asmuo, norintis laikyti advokato

kvalifikacinius egzaminus, privalo pateikti Lietuvos advokatų tarybai:

1) dokumentą, patvirtinantį aukštąjį

teisinį išsilavinimą, nurodytą šio įstatymo 7 straipsnio 2 punkte;

2) dokumentą, patvirtinantį teisinio

darbo stažą pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 punktą, arba advokato padėjėjo

praktikos vadovo teigiamą praktikos įvertinimą;

3) mokesčio už egzaminų laikymą kvitą.

TREČIASIS

SKIRSNIS

TEISĖ

VERSTIS ADVOKATO PRAKTIKA

17 straipsnis.

Reikalavimai asmenims, norintiems laikyti advokato kvalifikacinius egzaminus

Asmuo, norintis laikyti advokato kvalifikacinius

egzaminus, privalo pateikti Lietuvos advokatų tarybai:

1) dokumentą, patvirtinantį aukštąjį teisinį

išsilavinimą, nurodytą šio įstatymo 7 straipsnio 2 punkte;

2) dokumentą, patvirtinantį teisinio darbo stažą

pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 punktą, arba advokato padėjėjo praktikos

vadovo teigiamą praktikos įvertinimą;

3) mokesčio už egzaminų laikymą kvitą.

TREČIASIS

SKIRSNIS

TEISĖ

VERSTIS ADVOKATO PRAKTIKA

18 straipsnis. Teisė verstis advokato

praktika

asmenys, šio įstatymo antrojo skirsnio nustatyta tvarka pripažinti advokatais,

jeigu per 6 mėnesius nuo sprendimo pripažinti advokatu priėmimo dienos:

1) prisiekė šio įstatymo nustatyta

tvarka;

2) apdraudė civilinę atsakomybę;

3) įsigijo arba turi nuolatinę darbo

vietą;

4) įrašyti į Praktikuojančių advokatų sąrašą

ir turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą liudijimą.

kaip per 14 dienų nuo advokato įrašymo į Praktikuojančių advokatų sąrašą dienos

advokatui išduoda teisingumo ministro nustatytos formos liudijimą, kurio

notariškai patvirtintas nuorašas yra saugomas advokato asmens byloje, bei

advokato pažymėjimą. Liudijimo išdavimo diena laikoma advokato teisės verstis

advokato praktika suteikimo diena. Jeigu Lietuvos advokatų taryba nesilaiko

šioje dalyje nustatyto termino, advokatas turi teisę per 14 dienų nuo termino

pasibaigimo kreiptis į teisingumo ministrą. Ministras per 14 dienų išduoda

šioje dalyje nurodytą liudijimą bei advokato pažymėjimą.

advokato praktika Lietuvoje gali tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautines

sutartis dėl teisinės pagalbos.

[3 dalies redakcija nuo Lietuvos

Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos:

advokato praktika Lietuvoje gali tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautines

sutartis dėl teisinės pagalbos, išskyrus šio įstatymo 58 straipsnyje numatytus

atvejus.]

advokatų sąrašą, negali dirbti advokatais (teikti teisinę pagalbą), išskyrus

pagal darbo sutartį dirbančius asmenis, kurie gali teikti teisinę pagalbą tik

tai įmonei, įstaigai, organizacijai, kurioje dirba, bei asmenis, nurodytus

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. Šios straipsnio dalies

reikalavimų nesilaikymas užtraukia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytą

atsakomybę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-630,

2001-12-06, Žin., 2001, Nr. 108-3903 (2001-12-28)

19 straipsnis. Advokato priesaika

ministras.

praktika, prisiekia šiais žodžiais:

“Aš, advokatas(-ė) (vardas, pavardė),

prisiekiu būti ištikimas(-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos

ir įstatymų, padėti ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, dorai

ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, saugoti profesinę paslaptį ir savo

elgesiu nepakenkti advokato vardui.

Tepadeda man Dievas.”

sakinio.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

advokatas ir teisingumo ministras, laikomas advokato asmens byloje.

ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo atitinkamo prašymo teisingumo ministrui

pateikimo dienos. Prašymą priimti advokato priesaiką gali pateikti tik asmuo,

šio įstatymo antrojo skirsnio nustatyta tvarka pripažintas advokatu.

20 straipsnis. Advokato civilinės

atsakomybės draudimas

savo civilinę atsakomybę apdraudęs advokatas.

civilinio kodekso nustatyta tvarka visiškai atsako už savo, savo padėjėjų,

sekretorių ir kitų darbuotojų kaltais veiksmais klientui padarytą žalą teikiant

teisinę pagalbą.

21 straipsnis. Advokato darbo vieta ir

dokumentai

praktika, turi įsteigti kontorą arba sudaryti sutartį dėl nuolatinės darbo

vietos su jau veikiančios advokato(-ų) kontoros advokatu(-ais).

asmens teisių.

advokatai sudaro partnerystės sutartį ir darbui organizuoti 2 metams išrenka

seniūną. Advokatų kontoroje nesudarę partnerystės sutarties gali dirbti

advokatai, sudarę sutartį dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo.

Teisingumo ministerija arba Lietuvos advokatų taryba gali įsteigti advokatų

kontorą, kuri teikia teisinę pagalbą socialiai remtiniems asmenims civilinėse

bylose bei teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose pagal tardytojo, prokuroro ar

teismo paskyrimą.

registravimo tvarką reglamentuoja Lietuvos advokatūros statutas, kurio

nuostatos negali prieštarauti šiam įstatymui bei negali nustatyti advokato(-ų)

kontoroje papildomų, nei nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, reikalavimų.

priimamasis bei telefoninis ryšis (stacionarinis arba mobilusis).

tvarkymo tvarką, gaunamų lėšų apskaitą ir apskaitos dokumentų formas nustato

Lietuvos advokatų taryba, suderinusi su Finansų ministerija.

advokato(-ų) kontoros skyrius (padalinius).

22 straipsnis. Advokato(-ų) kontoros

registracija

kaip per 1 mėnesį nuo būtinų dokumentų ir raštiško prašymo pateikimo dienos

įregistruoja (arba atsisako registruoti) advokato(-ų) kontorą.

kontorą turi būti motyvuotas. Per 14 dienų nuo atsisakymo įteikimo dienos

advokatas jį gali apskųsti Vilniaus apygardos teismui. Jeigu per šio straipsnio

1 dalyje nustatytą terminą Lietuvos advokatų taryba nepriima jokio sprendimo

dėl advokato(-ų) kontoros registracijos, advokatas(-ai) per 14 dienų nuo

registracijos termino pasibaigimo gali kreiptis į teisingumo ministrą su

prašymu įregistruoti advokato(-ų) kontorą. Teisingumo ministras sprendimą

priima ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo gavimo dienos. Teisingumo

ministro sprendimas neregistruoti advokato(-ų) kontoros per 14 dienų nuo

sprendimo priėmimo dienos gali būti apskundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

advokato(-ų) kontorą, Lietuvos advokatų taryba iš karto nustato ir

pasirašytinai advokatą informuoja apie sprendimo dėl kontoros įregistravimo

paskelbimo terminą. Sprendimo paskelbimo diena yra laikoma jo įteikimo diena.

Lietuvos advokatų taryba.

23 straipsnis. Įrašymas į

Praktikuojančių advokatų sąrašą

advokato praktika, sąrašą (toliau - Praktikuojančių advokatų sąrašas) advokatą

įrašo Lietuvos advokatų taryba.

kaip per 14 dienų nuo prašymo gavimo dienos įrašo advokatą į Praktikuojančių

advokatų sąrašą, jeigu šis yra prisiekęs, pateikia civilinės atsakomybės

draudimo sutartį bei dokumentus, įrodančius nuolatinės darbo vietos buvimą.

Praktikuojančių advokatų sąrašą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo atitinkamo

sprendimo priėmimo dienos raštu yra informuojamas teisingumo ministras.

dalyje nustatytą terminą nėra įrašomas į Praktikuojančių advokatų sąrašą, per

14 dienų, skaičiuojant nuo įrašymo termino pasibaigimo dienos, jis turi teisę

kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Teismas, įsitikinęs, kad yra visos

būtinos įrašymo į Praktikuojančių advokatų sąrašą sąlygos, priima sprendimą

pripažinti asmenį įrašytu į Praktikuojančių advokatų sąrašą.

24 straipsnis. Išbraukimas iš

Praktikuojančių advokatų sąrašo

Lietuvos advokatų tarybos sprendimu

advokatas išbraukiamas iš Praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu:

1) jis raštu prašo būti išbrauktas;

2) panaikinamas arba atšaukiamas

sprendimas pripažinti asmenį advokatu;

3) priimtas atitinkamas Advokatų garbės

teismo sprendimas;

4) paaiškėja, kad įrašant į Praktikuojančių

advokatų sąrašą buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys;

5) advokatas yra išrenkamas į valstybės

(savivaldybės) valdžios ar valdymo institucijas ar jo veikla apribojama pagal

šio įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalis;

6) išnyksta sąlygos, suteikiančios teisę

verstis advokato praktika.

7) jis buvo SSRS

valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniu darbuotoju, kuriam

taikomi įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB)

vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“

numatyti apribojimai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1224,

99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1830 (99.06.30)

25 straipsnis. Praktikuojančių advokatų

sąrašo skelbimas

Lietuvos Respublikos praktikuojančių

advokatų sąrašą bei jo pakeitimus “Valstybės žiniose” skelbia teisingumo

ministras Lietuvos advokatų tarybos teikimu arba savo iniciatyva, jeigu

Lietuvos advokatų taryba neįvykdo šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalies

reikalavimo.

26 straipsnis. Advokato funkcijų

apribojimai

ginti byloje prieš savo tėvus (įtėvius), sutuoktinį, vaikus (įvaikius), brolius

ir seseris.

vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies

atstovu ar gynėju.

ginti teisme, kuriame jis dirbo teisėju, jeigu nuo darbo pabaigos nepraėjo 3

metai.

ginti teisme, kuriame teisėjais dirba jo sutuoktinis (buvęs sutuoktinis),

vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės),

pusbroliai, pusseserės, senoliai ar vaikaičiai.

byloje, kurioje jis dalyvavo kaip teisėjas, arbitras, prokuroras ar valstybės

(savivaldybės) tarnybos atstovas.

nustatyti apribojimai nurodomi liudijime, pripažįstančiame asmenį advokatu, bei

informuojami teismai, kuriuose advokatas negali atstovauti. Atitinkamus įrašus

liudijime daro ir apie tai informuoja teismus Lietuvos advokatų taryba.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

ADVOKATO

PADĖJĖJAS

27 straipsnis. Advokato padėjėjo sąvoka

Advokato padėjėjas - Lietuvos

Respublikos pilietis, šio įstatymo nustatyta tvarka įrašytas į Lietuvos

advokatų tarybos advokatų padėjėjų sąrašą. Advokato padėjėjas turi visas šiame

įstatyme numatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus teisę ginti

baudžiamosiose bylose įtariamuosius, kaltinamuosius, teisiamuosius ir

nuteistuosius, balsuoti advokatų susirinkime (konferencijoje) bei savarankiškai

atstovauti kliento interesams teismuose ir kitose institucijose be raštiško

advokato (praktikos vadovo) sutikimo.

28 straipsnis. Advokatų padėjėjų sąrašas

padėjėjų sąrašą asmenį, kuris:

1) turi aukštąjį teisinį išsilavinimą,

nurodytą šio įstatymo 7 straipsnio 2 punkte;

2) yra nepriekaištingos reputacijos

pagal šio įstatymo 9 straipsnį;

3) yra susitaręs su advokatu atlikti

padėjėjo praktiką.

padėjėjų sąrašą motyvai turi būti nurodomi raštu, jeigu padavęs prašymą asmuo

to pageidauja.

padėjėjų sąrašą gali būti skundžiamas šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje

nustatyta tvarka.

29 straipsnis. Išbraukimas iš advokatų

padėjėjų sąrašo

asmenį iš advokatų padėjėjų sąrašo, jeigu:

1) jis padavė raštišką prašymą nutraukti

advokato padėjėjo praktiką;

2) jis neatvyko laikyti advokato

kvalifikacinių egzaminų per 1 metus nuo praktikos užbaigimo;

3) jis pažeidė šio įstatymo, Lietuvos

advokatūros statuto, Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimus;

4) jis pradėjo eiti kitas apmokamas

pareigas, išskyrus mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą;

5) paaiškėja, kad asmuo prieš įrašant jį

į advokatų padėjėjų sąrašą pateikė neteisingas žinias pagal šio įstatymo 28

straipsnio 1 dalį.

advokatų padėjėjų sąrašo šio straipsnio 1` dalies 3, 4 ir 5 punktuose

nurodytais pagrindais advokato padėjėjas turi teisę apskųsti Lietuvos advokatų

tarybos sprendimą Vilniaus apygardos teismui.

30 straipsnis. Vadovavimas advokato

padėjėjo praktikai

pas turintį ne mažesnį kaip 5 metų advokato darbo stažą, neturintį galiojančių

drausminių nuobaudų advokatą, kuris raštu sutinka vadovauti advokato padėjėjo

praktikai.

advokatų padėjėjų skaičiui, jeigu jo kontoros darbo sąlygos garantuoja tinkamą

praktikos atlikimą.

31 straipsnis. Advokato padėjėjo

praktikos atlikimo tvarka

Advokato padėjėjo praktikos atlikimo

tvarką nustato Lietuvos advokatūros statutas.

PENKTASIS

SKIRSNIS

ADVOKATO

TEISĖS IR PAREIGOS,

PROFESINĖS

VEIKLOS GARANTIJOS

32 straipsnis. Bendroji advokato

profesinė pareiga

savo profesines pareigas. Ir atlikdamas savo profesines pareigas, ir jų

neatlikdamas advokatas turi laikytis šiai profesijai keliamų Advokatų

profesinės etikos kodekso reikalavimų.

duotos priesaikos ir įstatymų.

33 straipsnis. Atsisakymas sudaryti

teisinės pagalbos sutartį

Jeigu advokatas nenori sudaryti su

klientu teisinės pagalbos sutarties, privalo nedelsdamas klientą apie tai

informuoti.

34 straipsnis. Kitos advokato pareigos

Advokatas privalo:

1) naudoti tik teisėtas priemones bei

būdus savo klientų interesams ginti;

2) saugoti profesinės veiklos metu jam

patikėtas žinias;

3) teismo posėdžio metu dėvėti mantiją;

4) nuolat kelti savo profesinę

kvalifikaciją. Advokatų profesinės kvalifikacijos kėlimą organizuoja Lietuvos

advokatų taryba, o koordinuoja Teisingumo ministerija, kuri turi teisę siūlyti

konkrečias kvalifikacijos kėlimo priemones bei reikalauti iš Lietuvos advokatų

tarybos ataskaitų advokatų profesinės kvalifikacijos kėlimo klausimais.

35 straipsnis. Advokato ir advokato

padėjėjo socialinis draudimas

Advokatas ir advokato padėjėjas privalo

apsidrausti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1429, 99.11.18, Žin., 1999,

Nr.102-2923 (99.12.01)

36 straipsnis. Draudimas reklamuotis

netiesiogiai reklamuoti savo profesinę veiklą.

draudimas nėra taikomas, kai duomenys apie advokatą, jo kontorą yra nurodomi

informaciniuose leidiniuose, oficialiuose blankuose ir vizitinėse kortelėse.

37 straipsnis. Kitos veiklos apribojimai

advokatų sąrašą, negali dirbti ar eiti kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose

ir organizacijose, užsiimti verslu, išskyrus teisinės pagalbos teikimą, darbą

advokatų savivaldos institucijose ir mokslinį, kūrybinį ar pedagoginį darbą.

teismo sprendimu laikinai uždrausta profesinė veikla, gali eiti kitas apmokamas

pareigas, nesusijusias su advokato praktika.

neturi teisės pirkti ar kitu būdu įsigyti iš savo klientų turto ar teisių į šį

turtą, kurioms jis atstovavo ar kurias gynė byloje. Tokios sutartys negalioja.

Sprendžiant šių sutarčių negaliojimo pasekmių klausimą, vadovaujamasi Lietuvos

Respublikos civiliniu kodeksu.

38 straipsnis. Advokato teisės

Advokatas, teikdamas teisinę pagalbą,

turi teisę:

1) atstovauti šalims, pareiškėjams,

tretiesiems ir suinteresuotiems asmenims teismuose nagrinėjant civilines ir

administracines bylas, dalyvauti gynėju ar atstovu baudžiamosiose bylose;

2) fizinių ir juridinių asmenų pavedimu

atstovauti jiems valstybės, visuomeninėse, ūkinėse ir kitose institucijose ir

palaikydamas teisinius ryšius su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis;

3) iš visų fizinių ir juridinių asmenų

išreikalauti teisinei pagalbai teikti reikalingus dokumentus ar jų nuorašus;

4) rinkti ir pateikti įrodymus

naudodamasis įstatymų leidžiamomis priemonėmis;

5) pasirinkti specializaciją;

6) naudotis kitomis įstatymų numatytomis

teisėmis teisinei pagalbai teikti;

7) susipažinti su teismų ir kitų

institucijų, nagrinėjančių ginčus ir skundus, praktika, taip pat ir su

priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis ir

bylos medžiaga. Jeigu ginčas ar skundas buvo nagrinėjamas uždarame teismo

posėdyje, pateikiama susipažinti tik ta bylos medžiaga, kurioje nėra duomenų,

dėl kurių skundas ar ginčas buvo nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje.

39 straipsnis. Advokato teisė susitikti

su klientu

Draudžiama kliudyti advokatui be

pašalinių susitikti su klientu, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

40 straipsnis. Advokato garantijos

teikti paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas savo profesines

pareigas.

advokato negalima sulaikyti, atlikti jo asmens patikrinimo ar asmens kratos,

išskyrus atvejus, kai advokatas daro nusikaltimą arba jam yra iškelta

baudžiamoji byla.

ar tikrinti dokumentų, korespondencijos ar kitokių duomenų laikmenų, kurias

advokatas yra gavęs atlikdamas profesines pareigas ar kuriose yra jo profesinės

veiklos duomenų, išskyrus atvejus, kai advokatui yra iškelta baudžiamoji byla.

pagal šio straipsnio 2 dalį, dokumentų, korespondencijos ar kitokių duomenų

laikmenų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, konfiskavimas ar tikrinimas gali

būti atliekami, jei advokatui iškelta baudžiamoji byla.

arba atliktus procesinius veiksmus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, turi

būti pranešta Lietuvos advokatų tarybai.

41 straipsnis. Teisė susitikti su suimtu

ar sulaikytu advokatu

Lietuvos advokatų tarybos nariai arba

jos paskirtas advokatas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka susitikti su

advokatu, kuris yra sulaikytas ar suimtas.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

SUSITARIMAS

DĖL TEISINĖS PAGALBOS

42 straipsnis. Kliento ir advokato

susitarimas

įstatyme numatytais atvejais paskiria teismas, tardytojas, prokuroras.

susitariama su keliais advokatais.

dėl teisinės pagalbos susitaria pasirašydami sutartį.

43 straipsnis. Advokato įgalinimų

įforminimas

ar paskyrimą, advokatas pateikia orderį ar sutartį.

tvirtina Lietuvos advokatų taryba, o jo užpildymo ir pateikimo taisykles

nustato Lietuvos advokatūros statutas.

44 straipsnis. Užmokestis už advokato

teikiamą teisinę pagalbą

teikimą klientai moka užmokestį. Dėl užmokesčio dydžio klientas ir advokatas

susitaria raštu Lietuvos advokatūros statute nustatyta tvarka.

taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, išskyrus

civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos fiziniam asmeniui kūno

sužalojimo ar sveikatos netekimo atvejais. Šiais atvejais advokato užmokestis

negali viršyti 1/3 patenkintos ieškinio sumos.

atsižvelgta į bylų sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento

finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Lietuvos advokatų tarybos pirmininku tvirtina rekomendacijas dėl užmokesčio

dydžio ir apskaičiavimo tvarkos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1435, 99.11.23, Žin., 1999,

Nr.104-2975 (99.12.08)

45 straipsnis. Advokato išlaidų

apmokėjimas

veikla susijusios išlaidos apmokamos iš užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą

ir lėšų, gautų už valstybinį advokatų darbo apmokėjimą.

teisinę pagalbą dydžio sprendžia Lietuvos advokatų taryba. Jos sprendimas gali

būti apskundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

46 straipsnis. Valstybinis advokato

darbo apmokėjimas

baudžiamosiose bylose pagal tardytojo, prokuroro ar teismo paskyrimą, darbą

apmoka Teisingumo ministerija iš valstybės biudžeto lėšų.

dydį ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

ADVOKATO

DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

47 straipsnis. Pagrindai advokato

drausmės bylai iškelti

įstatymo, Lietuvos advokatūros statuto ir Advokatų profesinės etikos kodekso

reikalavimų bei profesinės veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla.

priima Lietuvos advokatų taryba arba teisingumo ministras.

48 straipsnis. Advokatų garbės teismas

advokatūros statuto nustatyta tvarka nagrinėja Advokatų garbės teismas, kurį

sudaro 5 nariai.

turinčių ne mažesnį kaip 7 metų advokato darbo stažą, sudaromas šia tvarka:

1) 3 narius iš advokatų renka visuotinis

advokatų susirinkimas (konferencija);

2) 2 narius iš advokatų skiria

teisingumo ministras.

laikas  - 3 metai.

nagrinėti bylas, jeigu yra paskirti bent 3 jo nariai.

teismo nariai renka jo pirmininką ir sekretorių.

yra protokoluojami.

49 straipsnis. Drausminių nuobaudų rūšys

Advokatui už pažeidimus, išvardytus šio

įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, Advokatų garbės teismas gali skirti šias

nuobaudas:

1) pastabą;

2) papeikimą;

3) papeikimą, viešai apie tai

paskelbiant;

4) uždrausti profesinę veiklą iki 1

metų;

5) išbraukti iš Praktikuojančių advokatų

sąrašo ir inicijuoti sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimą.

50 straipsnis. Advokatų garbės teismo

sprendimų apskundimas

Advokatų garbės teismo sprendimai gali

būti apskundžiami Vilniaus apygardos teismui per 14 dienų nuo sprendimo nuorašo

įteikimo dienos.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

ADVOKATŲ

SAVIVALDA

51 straipsnis. Advokatų susirinkimas

(konferencija)

bei organizuoti advokatai kasmet renkasi į visuotinį Lietuvos Respublikos

advokatų susirinkimą (konferenciją).

susirinkimą (konferenciją) priima Lietuvos advokatų taryba.

turi būti sukviestas, kai to reikalauja daugiau nei pusė į Praktikuojančių

advokatų sąrašą įrašytų advokatų.

dalyvių skaičių, atstovavimo principus ir išrinkimo tvarką nustato Lietuvos

advokatūros statutas.

52

straipsnis. Lietuvos advokatų tarybos, jos pirmininko ir revizijos komisijos

rinkimas

koordinuoti visuotinis Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimas

(konferencija) 3 metams renka Lietuvos advokatų tarybą, šios tarybos pirmininką

ir revizijos komisiją.

juridinio asmens teises.

renkami advokatai, turintys ne mažesnį kaip 8 metų advokato darbo stažą.

advokatai, turintys ne mažesnį kaip 5 metų advokato darbo stažą.

52 straipsnis.

Lietuvos advokatų tarybos, jos pirmininko ir revizijos komisijos rinkimas

visuotinis Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimas (konferencija) 3 metams

renka Lietuvos advokatų tarybą, šios tarybos pirmininką ir revizijos komisiją.

teises.

turintys ne mažesnį kaip 8 metų advokato darbo stažą.

turintys ne mažesnį kaip 5 metų advokato darbo stažą.

53 straipsnis. Kadencijų skaičius

tarybos, revizijos komisijos ar Advokatų garbės teismo nariu gali būti renkamas

ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

tik vienos iš advokatų savivaldos institucijų nariu.

54 straipsnis. Advokatų susirinkimo

(konferencijos) teisės

Advokatų susirinkimas (konferencija):

1) nustato Lietuvos advokatų tarybos bei

revizijos komisijos narių skaičių;

2) slaptu balsavimu renka Lietuvos

advokatų tarybą, šios tarybos pirmininką, revizijos komisiją, Advokatų garbės

teismo 3 narius;

3) tvirtina metinę Lietuvos advokatų

tarybos apyskaitą ir sąmatą;

4) nustato Lietuvos advokatų tarybos

darbuotojų etatus ir jų skaičių;

5) nustato advokatams privalomas

pinigines įmokas, skirtas bendriems advokatūros reikalams;

6) steigia pinigų fondus stipendijoms,

pašalpoms ir kitiems advokatų reikalams;

7) sprendžia nekilnojamojo turto įgijimo

ir perleidimo klausimus;

8) sprendžia kitus advokatų profesinės

veiklos klausimus;

9) priima Lietuvos advokatūros statutą,

kurį tvirtina teisingumo ministras, ir patvirtina Advokatų profesinės etikos

kodeksą.

55 straipsnis. Lietuvos advokatų tarybos

ir jos pirmininko teisės

1) renka iš savo narių tarybos

pirmininko pavaduotoją;

2) steigia ir registruoja advokatų

kontoras;

3) sprendžia profesinius ir turtinius

ginčus tarp advokatų, jeigu yra bent vienas prašymas;

4) skiria kitą advokatą bylai, kurioje

anksčiau jos paskirtas ir dalyvavęs byloje advokatas nebegali atlikti savo pareigų;

5) sudaro ir pateikia advokatų

susirinkimui (konferencijai) metinę apyskaitą ir sąmatą;

6) vykdo metinę sąmatą ir valdo Lietuvos

advokatūros turtą;

7) nustato tarybos darbuotojų

atlyginimus;

8) vykdo kitas šio įstatymo ir Lietuvos

advokatūros statuto nustatytas pareigas.

atstovauja Lietuvos Respublikos advokatūrai, Lietuvos advokatų tarybos vardu

susirašinėja su fiziniais ir juridiniais asmenimis, valstybės institucijomis,

visuomeninėmis ir kitomis organizacijomis.

56 straipsnis. Revizijos komisijos

teisės

išrinkta revizijos komisija:

1) tikrina Lietuvos advokatų tarybos

finansinę veiklą;

2) kontroliuoja, kaip nagrinėjami

skundai ir prašymai dėl Lietuvos advokatų tarybos, advokatų kontorų finansinės

veiklos.

nustato Lietuvos advokatūros statutas.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

ADVOKATŲ

TARYBOS LĖŠOS

57 straipsnis. Lietuvos advokatų tarybos

lėšos

Lietuvos advokatų tarybos lėšos

sudaromos iš advokatų privalomų piniginių įmokų, kurias advokatai sumoka iš

užmokesčio už suteiktą teisinę pagalbą.

[Įstatymas papildomas nauju dešimtuoju skirsniu nuo

Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos:

Nr. IX-630,

2001-12-06, Žin., 2001, Nr. 108-3903 (2001-12-28)

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

EUROPOS SĄJUNGOS

VALSTYBIŲ NARIŲ TEISININKŲ TEISĖ VERSTIS ADVOKATO PRAKTIKA LIETUVOS

RESPUBLIKOJE

58 straipsnis. Europos Sąjungos

valstybių narių teisininkų teisės verstis advokato

praktika

Lietuvos Respublikoje įgijimo sąlygos

Lietuvos Respublikoje turi Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai,

turintys savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį

vardą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

patvirtintame sąraše.

pageidaujančius verstis advokato praktika Lietuvos Respublikoje, registruoja

Lietuvos advokatų taryba.

pageidaujantis verstis advokato praktika Lietuvos Respublikoje, pateikia

Lietuvos advokatų tarybai prašymą. Kartu su prašymu turi būti pateikti šie

dokumentai:

1) asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantis

dokumentas;

2) Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos

institucijos dokumentas apie jam suteiktą teisininko profesinį vardą. Šis

dokumentas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki jo

pateikimo Lietuvos advokatų tarybai;

3) civilinės atsakomybės už žalą, padarytą teikiant

teisinę pagalbą, draudimo dokumentą arba garantiją dėl tokios žalos atlyginimo.

Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas įgyja nuo

įregistravimo Lietuvos advokatų taryboje.

teisininkas išregistruojamas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų,

turinčių teisę verstis advokato praktika Lietuvos Respublikoje, sąrašo, jeigu

jis pažeidžia šiame įstatyme nustatytus advokato profesinės veiklos ar etikos

reikalavimus arba praranda Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos

institucijos jam suteiktą teisininko profesinį vardą.

59 straipsnis. Europos Sąjungos

valstybės narės teisininko, turinčio teisę verstis

advokato

praktika Lietuvos Respublikoje, teisės

valstybės narės teisininkas, turintis teisę verstis advokato praktika Lietuvos

Respublikoje, turi teisę:

1) šio įstatymo

šeštajame skirsnyje nustatyta tvarka teikti teisinę pagalbą;

2) teisinę pagalbą

bylų procese teikti tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos Respublikos

praktikuojančių advokatų sąrašą, arba advokato padėjėju, įrašytu į Lietuvos

advokatų tarybos advokatų padėjėjų sąrašą;

3) naudotis Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatytomis teisėmis teisinei pagalbai teikti.

valstybės narės teisininkas teisinę pagalbą Lietuvos Respublikoje teikia

Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu

teisininko profesiniu vardu.

trejų vertimosi advokato praktika Lietuvos Respublikoje metų turi teisę prašyti

pripažinti jį advokatu ir įrašyti į Lietuvos Respublikos praktikuojančių

advokatų sąrašą šio įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju Europos Sąjungos

valstybės narės teisininkui netaikomi šio įstatymo 7 straipsnio 3 punkto

reikalavimai. Jeigu Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas per trejus

vertimosi advokato praktika Lietuvos Respublikoje metus reguliariai ir

efektyviai teikė teisinę pagalbą iš Lietuvos nacionalinės teisės, jam taip pat

netaikomas šio įstatymo 7 straipsnio 6 punkto reikalavimas. Efektyvios ir

reguliarios teisinės pagalbos kriterijus nustato Lietuvos advokatūros statutas.

Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas turi teisę prašyti jį pripažinti

advokatu ir įrašyti į Lietuvos Respublikos praktikuojančių advokatų sąrašą šio

įstatymo nustatyta tvarka ir nepraėjus trejiems vertimosi advokato praktika

Lietuvos Respublikoje metams. Šiuo atveju Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui

netaikomi šio įstatymo 7 straipsnio 3 punkto reikalavimai.

turintis teisę verstis advokato praktika Lietuvos Respublikoje, turi teisę

dalyvauti Lietuvos advokatų savivaldoje.

turintis teisę verstis advokato praktika Lietuvos Respublikoje, turi teisę

apskųsti Lietuvos advokatų savivaldos institucijų sprendimus šio įstatymo

nustatyta tvarka.

60 straipsnis. Europos Sąjungos

valstybės narės teisininko, turinčio teisę verstis

advokato

praktika Lietuvos Respublikoje, pareigos

teisininkas, turintis teisę verstis advokato praktika Lietuvos Respublikoje,

privalo:

1) apdrausti savo civilinę atsakomybę už

klientui padarytą žalą teikiant teisinę pagalbą ar kitaip garantuoti tokios

žalos atlyginimą pagal Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė jam

teisininko profesinį vardą, įstatymus;

2) laikytis Lietuvos advokatų profesinės

etikos kodekso reikalavimų;

3) pranešti Lietuvos advokatų tarybai

apie Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteikto

teisininko profesinio vardo praradimą.

teisininkas, turintis teisę verstis advokato praktika Lietuvos Respublikoje, moka

Lietuvos advokatų susirinkimo (konferencijos) nustatytas privalomas įmokas.

61

straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, turinčio teisę verstis

advokato

praktika Lietuvos Respublikoje, drausminė  atsakomybė

valstybės narės teisininkui, turinčiam teisę verstis advokato praktika Lietuvos

Respublikoje, taikoma šio įstatymo septintajame skirsnyje nustatyta advokato

drausminė atsakomybė.

Sąjungos valstybės narės teisininkui iškeltą drausmės bylą Lietuvos advokatų

taryba privalo nedelsdama pranešti Europos Sąjungos valstybės narės, kuri

suteikė jam teisininko profesinį vardą, kompetentingai institucijai. Šiai

institucijai taip pat turi būti išsiųsta informacija apie dėl tokio teisininko

priimtą Lietuvos advokatų garbės teismo sprendimą.

62

straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, turinčio teisę verstis

advokato

praktika Lietuvos Respublikoje, veiklos apribojimai

Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui,

turinčiam teisę verstis advokato praktika Lietuvos Respublikoje, taikomi šio

įstatymo 36 ir 37 straipsniuose nurodyti veiklos apribojimai.]

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

[Dešimtojo skirsnio numeracija

keičiama nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos:

Nr. IX-630,

2001-12-06, Žin., 2001, Nr. 108-3903 (2001-12-28)

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS]

63 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas]

įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. spalio 1 d.

Respublikos advokatūros įstatymą (Žin., 1992, Nr.30-911; 1994, Nr.89-1705)

pripažinti netekusiu galios.

Straipsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. IX-630,

2001-12-06, Žin., 2001, Nr. 108-3903 (2001-12-28)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos

71 straipsnio antrąja dalimi, skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO

PIRMININKAS                                                                    VYTAUTAS

LANDSBERGIS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1044,

99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-508 (99.02.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 7, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR

ADVOKATŪROS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU

GALIOS ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1224,

99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1830 (99.06.30)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 7 IR 24 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1429, 99.11.18, Žin., 1999,

Nr.102-2923 (99.12.01)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1435, 99.11.23, Žin., 1999,

Nr.104-2975 (99.12.08)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 44 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1855, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1926 (00.07.31)

ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-630,

2001-12-06, Žin., 2001, Nr. 108-3903 (2001-12-28)

ADVOKATŪROS

ĮSTATYMO 7 IR 18 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU DEŠIMTUOJU

SKIRSNIU ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnį, įsigalioja nuo Lietuvos

Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2002-03-01)

autrap@lrs.lt