Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas

Šis įstatymas nustato visuomeninius santykius, atsirandančius naudojant branduolinę energiją elektros ir šilumos energijai gaminti, taip pat kitiems taikiems tikslams. Įstatymas nustato branduolinės energetikos srities veiklos teisinį pagrindą, taip pat nustato valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus vykdant branduolinės energetikos politikos formavimo ir įgyvendinimo bei branduolinės energetikos srities veiklos valstybinio valdymo, reglamentavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas.

Pagrindiniai šio įstatymo tikslai:

Šis įstatymas nustato veiklos su branduolinėmis medžiagomis, kitos branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir branduolinio kuro ciklo medžiagų tvarkymo bendruosius teisinius pagrindus. Branduolinės saugos, radiacinės saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos reglamentavimas ir priežiūra branduolinės energetikos srityje atliekami vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymu, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu ir Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymu.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Asmuo – fizinis asmuo ir (ar) juridinis asmuo.

Avarinė parengtis – gebėjimas veiksmingai sumažinti padarinius branduolinių ir (ar) radiologinių avarijų, taip pat bet kokių kitų įvykių, galinčių kelti pavojų žmonių sveikatai ir saugumui, jų turtui ir aplinkai ir atsitinkančių dėl branduolinės energetikos objektų veiklos ar branduolinių ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagų naudojimo.

Avarinės parengties zonos – zonos aplink branduolinės energetikos objektą, nustatomos įvertinus šio objekto pavojingumą, kurį lemia galimo radioaktyviojo užterštumo mastas ir padariniai, regiono geografinės, meteorologinės ir klimato charakteristikos, siekiant suplanuoti avarinės parengties priemones.

Branduolinė (atominė) elektrinė – visuma įrenginių ir statinių, skirtų elektros arba elektros ir šilumos energijai gaminti naudojant branduolinį kurą.

Branduolinė avarija – grandininės branduolių dalijimosi reakcijos aktyviojoje branduolinio reaktoriaus zonoje kontrolės ir valdymo sutrikimas, kritinės masės susidarymas įkraunant, perkraunant, pervežant ir (ar) saugant branduolinį kurą ar kitas branduolines medžiagas, šilumos mainų sutrikimai, sukėlę branduolinio kuro elementų pažeidimą, neleistiną radionuklidų išmetimą ar jonizuojančiosios spinduliuotės sklidimą į darbo ar gamtinę aplinką ir (ar) ribines dozes viršijančią darbuotojų apšvitą ir (ar) galintys sukelti žalingą poveikį žmonėms ir (ar) gamtinei aplinkai.

Branduolinė energetika – energetikos šaka, kurioje energija, išsiskirianti branduolių dalijimosi metu, naudojama elektros ir šilumos energijai gaminti, taip pat kitiems taikiems tikslams.

Branduolinė žala – jonizuojančiosios spinduliuotės, atsiradusios dėl branduolinės energetikos objekto veiklos, branduolinės ar radiologinės avarijos, sukelta žmogaus mirtis ar pakenkimas sveikatai, turto netektis ar sugadinimas, nepalankūs padariniai aplinkai.

Branduolinės (atominės) elektrinės energijos blokas – branduolinis reaktorius su priklausiniais, skirtas elektros arba elektros ir šilumos gamybai. Branduolinė (atominė) elektrinė gali būti sudaryta iš vieno ar kelių energijos blokų.

Branduolinės dvejopo naudojimo prekės – prekės, įskaitant programinę įrangą ir technologijas, kurios yra specialiai suprojektuotos ar parengtos branduolinėms medžiagoms gaminti, naudoti ar perdirbti ir kurios gali būti naudojamos ir civiliniams, ir kariniams tikslams.

Branduolinės energetikos objektas – branduolinė (atominė) elektrinė, branduolinės (atominės) elektrinės energijos blokas, neenergetinis branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų saugykla, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys.

Branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę eksploatuoti branduolinės energetikos objektą.

Branduolinės energetikos objekto aikštelė – nustatytas ribas turinti teritorija, kurioje vykdomi branduolinės energetikos objekto statybos darbai, yra pastatytas, eksploatuojamas branduolinės energetikos objektas arba kurioje vykdomas jo eksploatavimo nutraukimas ar uždaryto atliekyno priežiūra.

Branduolinės energetikos objekto, branduolinės energetikos objekto aikštelės, branduolinių ir branduolinio kuro ciklo medžiagų fizinė sauga (toliau – fizinė sauga) – visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių bei licencijos turėtojo darbuotojų ar kitą veiklą su branduolinėmis ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagomis vykdančių asmenų ir (ar) jų darbuotojų kompetencijų, kurių tikslas – užtikrinti branduolinės energetikos objekto, branduolinės energetikos objekto aikštelės, branduolinių ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagų apsaugą nuo neteisėto jų užvaldymo ar pagrobimo, užtikrinti apsaugą nuo nesankcionuoto pašalinių asmenų patekimo į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas ar branduolinės energetikos objekto aikštelę ir (ar) patekimo prie branduolinių ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagų, apsaugoti nuo kitų neteisėtų veiksmų, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai gali kelti pavojų  žmonėms ir aplinkai dėl jonizuojančiosios spinduliuotės ir (ar) sutrikdyti branduolinės energetikos objekto veiklą, taip pat užtikrinti šių veiksmų prevenciją.

Branduolinės energetikos objekto eksploatavimas – veikla, kurią vykdant įgyvendinami branduolinės energetikos objekto tikslai: energijos gamyba, branduolinio kuro įkrovimas ir perkrovimas, branduolinio reaktoriaus paleidimas, stabdymas, bandymai, techninė priežiūra, remontas, tikrinimas, radioaktyviųjų atliekų tvarkymas, galutinis sustabdymas ir kitos su objekto veikla susijusios operacijos.

Branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimas – teisinių, organizacinių ir techninių priemonių įgyvendinimas branduolinės energetikos objekte nusprendus, kad jis niekada nebebus naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį.

Branduolinės energetikos objekto modifikacija – branduolinės energetikos objekto projekto arba tokio objekto konstrukcijų, sistemų, komponentų arba jų savybių, programinės įrangos, eksploatavimo ribų ir sąlygų, licencijos turėtojo organizacinės struktūros pakeitimas.

Branduolinės energetikos objekto projektas – dokumentų visuma, kurią sudaro statybos, branduolinės, radiacinės, fizinės saugos ir kitų normatyvinių techninių dokumentų nustatytos sudėties branduolinės energetikos objekto statinių projektai, saugos analizės ataskaitos ir kiti dokumentai, skirti branduolinės energetikos objektui statyti ir eksploatuoti.

Branduolinės energetikos objekto statiniai – branduolinės energetikos objekto pastatai ir (ar) inžineriniai statiniai, kuriuose planuojama vykdyti arba vykdoma veikla su branduolinio kuro ciklo medžiagomis arba kurie yra laikomi paveiktais radionuklidų, taip pat pastatai ir (ar) inžineriniai statiniai, kurių ir (arba) kuriuose esančių įrenginių viena iš paskirčių yra užtikrinti branduolinės energetikos objekto branduolinę, radiacinę ir (arba) fizinę saugą.

Branduolinio kuro ciklo medžiaga – branduolinis kuras, branduolinės energetikos objekte naudojama arba saugoma branduolinė medžiaga, branduolinės energetikos objekte tvarkomos radioaktyviosios atliekos ar branduolinės energetikos srityje naudota medžiaga, tapusi radioaktyvi.

Branduolinis incidentas – branduolinės energetikos objekto eksploatavimo arba su branduolinėmis ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagomis susijusios veiklos sutrikimas, keliantis pavojų žmonėms, turtui ar aplinkai, tačiau neatitinkantis branduolinės ar radiologinės avarijos kriterijų.

Branduolinis kuras – specialioje konstrukcijoje esanti branduolinė medžiaga, skirta energijai branduoliniame reaktoriuje gaminti.

Branduolinis reaktorius – reaktorius, kuriame vyksta arba gali vykti valdomoji grandininė branduolių dalijimosi reakcija.

Branduolinių medžiagų saugykla – statinių, konstrukcijų, sistemų ir komponentų, skirtų branduolinėms medžiagoms saugoti, visuma.

Fizinis asmuo – valstybės narės pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo teisėmis.

Juridinis asmuo – valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų padalinys, teisės aktų nustatyta tvarka vykdantys ekonominę ir (ar) ūkinę komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje.

Leidimas – įgaliotosios institucijos išduodamas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė vykdyti šiame dokumente nurodytą veiklą ir (ar) darbus, kuriems vadovaujantis Branduolinės saugos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi yra reikalingas leidimas, laikantis leidimais reguliuojamą veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Leidimo turėtojas – asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas vykdyti leidime nurodytą veiklą ir (ar) darbus.

Licencija – įgaliotosios institucijos išduodamas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė vykdyti šiame dokumente nurodytos rūšies veiklą, kuriai vadovaujantis Branduolinės saugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi yra reikalinga licencija, laikantis licencijuojamą veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Licencijos turėtojas – asmuo, kuriam teisės aktuose nustatyta tvarka išduota licencija tam tikros rūšies veiklai vykdyti ir kuris atsako už branduolinės energetikos objektą, branduolines medžiagas ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagas, kaip nurodyta licencijoje.

Neenergetinis branduolinis reaktorius – branduolinis reaktorius, kurio pagrindinė paskirtis nėra gaminti elektros ir (ar) šilumos energiją.

Numatoma grėsmė – galimų vidaus ir (ar) išorės pažeidėjų, kurie galėtų mėginti neteisėtai užvaldyti branduolinės energetikos objektą ir (ar) branduolines medžiagas arba įvykdyti teroro aktą, charakteristikų ir ketinimų visuma.

Panaudotas branduolinis kuras – branduolinio reaktoriaus aktyviojoje zonoje apšvitintas ir visam laikui iš jo pašalintas branduolinis kuras. Panaudotas branduolinis kuras gali būti skirtas perdirbti siekiant naudoti pakartotinai arba skirtas tvarkyti kaip radioaktyviosios atliekos ir dėti į atliekyną.

Panaudoto branduolinio kuro perdirbimas – procesas arba operacija, kurių tikslas – iš panaudoto branduolinio kuro pakartotiniam naudojimui išskirti daliąsias ir pirmines medžiagas.

Pareiškėjas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka pateikęs paraišką gauti licenciją,  leidimą ar sertifikatą.

Riboto patekimo zona – branduolinės energetikos objekto saugomos zonos perimetro išorinėje pusėje esanti zona, į kurią gali būti ribojamas asmenų įėjimas, transporto priemonių įvažiavimas ir kurioje gali būti ribojama ūkinė veikla. Riboto patekimo zona yra viena iš branduolinės energetikos objekto apsaugos zonų.

Neteko galios nuo 2020-01-01.

Saugoma zona – fizinės saugos tikslams įgyvendinti fiziniu barjeru pagal branduolinės energetikos objekto perimetrą apjuosta zona, į kurią įėjimas yra kontroliuojamas. Saugoma zona yra viena iš branduolinės energetikos objekto apsaugos zonų.

Sertifikatas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija patvirtina, kad gaminio (radioaktyviosios medžiagos arba radioaktyviosios medžiagos pakuotės) konstrukcija ir (ar) pasirengimas vykdyti radioaktyviųjų medžiagų vežimą atitinka teisės aktų, reglamentuojančių radioaktyviųjų medžiagų vežimo saugą, nustatytus reikalavimus.