Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas

Šis įstatymas nustato visuomeninius santykius, atsirandančius naudojant branduolinę energiją elektros ir šilumos energijai gaminti, taip pat kitiems taikiems tikslams. Įstatymas nustato branduolinės energetikos srities veiklos teisinį pagrindą, taip pat nustato valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus vykdant branduolinės energetikos politikos formavimo ir įgyvendinimo bei branduolinės energetikos srities veiklos valstybinio valdymo, reglamentavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas.

Pagrindiniai šio įstatymo tikslai:

Šis įstatymas nustato veiklos su branduolinėmis medžiagomis, kitos branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir branduolinio kuro ciklo medžiagų tvarkymo bendruosius teisinius pagrindus. Branduolinės saugos, radiacinės saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos reglamentavimas ir priežiūra branduolinės energetikos srityje atliekami vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymu, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu ir Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymu.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Asmuo – fizinis asmuo ir (ar) juridinis asmuo.

Avarinė parengtis – gebėjimas veiksmingai sumažinti padarinius branduolinių ir (ar) radiologinių avarijų, taip pat bet kokių kitų įvykių, galinčių kelti pavojų žmonių sveikatai ir saugumui, jų turtui ir aplinkai ir atsitinkančių dėl branduolinės energetikos objektų veiklos ar branduolinių ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagų naudojimo.

Avarinės parengties zonos – zonos aplink branduolinės energetikos objektą, nustatomos įvertinus šio objekto pavojingumą, kurį lemia galimo radioaktyviojo užterštumo mastas ir padariniai, regiono geografinės, meteorologinės ir klimato charakteristikos, siekiant suplanuoti avarinės parengties priemones.

Branduolinė (atominė) elektrinė – visuma įrenginių ir statinių, skirtų elektros arba elektros ir šilumos energijai gaminti naudojant branduolinį kurą.

Branduolinė avarija – grandininės branduolių dalijimosi reakcijos aktyviojoje branduolinio reaktoriaus zonoje kontrolės ir valdymo sutrikimas, kritinės masės susidarymas įkraunant, perkraunant, pervežant ir (ar) saugant branduolinį kurą ar kitas branduolines medžiagas, šilumos mainų sutrikimai, sukėlę branduolinio kuro elementų pažeidimą, neleistiną radionuklidų išmetimą ar jonizuojančiosios spinduliuotės sklidimą į darbo ar gamtinę aplinką ir (ar) ribines dozes viršijančią darbuotojų apšvitą ir (ar) galintys sukelti žalingą poveikį žmonėms ir (ar) gamtinei aplinkai.

Branduolinė energetika – energetikos šaka, kurioje energija, išsiskirianti branduolių dalijimosi metu, naudojama elektros ir šilumos energijai gaminti, taip pat kitiems taikiems tikslams.

Branduolinė žala – jonizuojančiosios spinduliuotės, atsiradusios dėl branduolinės energetikos objekto veiklos, branduolinės ar radiologinės avarijos, sukelta žmogaus mirtis ar pakenkimas sveikatai, turto netektis ar sugadinimas, nepalankūs padariniai aplinkai.

Branduolinės (atominės) elektrinės energijos blokas – branduolinis reaktorius su priklausiniais, skirtas elektros arba elektros ir šilumos gamybai. Branduolinė (atominė) elektrinė gali būti sudaryta iš vieno ar kelių energijos blokų.

Branduolinės dvejopo naudojimo prekės – prekės, įskaitant programinę įrangą ir technologijas, kurios yra specialiai suprojektuotos ar parengtos branduolinėms medžiagoms gaminti, naudoti ar perdirbti ir kurios gali būti naudojamos ir civiliniams, ir kariniams tikslams.

Branduolinės energetikos objektas – branduolinė (atominė) elektrinė, branduolinės (atominės) elektrinės energijos blokas, neenergetinis branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų saugykla, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys.

Branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę eksploatuoti branduolinės energetikos objektą.

Branduolinės energetikos objekto aikštelė – nustatytas ribas turinti teritorija, kurioje vykdomi branduolinės energetikos objekto statybos darbai, yra pastatytas, eksploatuojamas branduolinės energetikos objektas arba kurioje vykdomas jo eksploatavimo nutraukimas ar uždaryto atliekyno priežiūra.

Branduolinės energetikos objekto, branduolinės energetikos objekto aikštelės, branduolinių ir branduolinio kuro ciklo medžiagų fizinė sauga (toliau – fizinė sauga) – visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių bei licencijos turėtojo darbuotojų ar kitą veiklą su branduolinėmis ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagomis vykdančių asmenų ir (ar) jų darbuotojų kompetencijų, kurių tikslas – užtikrinti branduolinės energetikos objekto, branduolinės energetikos objekto aikštelės, branduolinių ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagų apsaugą nuo neteisėto jų užvaldymo ar pagrobimo, užtikrinti apsaugą nuo nesankcionuoto pašalinių asmenų patekimo į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas ar branduolinės energetikos objekto aikštelę ir (ar) patekimo prie branduolinių ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagų, apsaugoti nuo kitų neteisėtų veiksmų, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai gali kelti pavojų  žmonėms ir aplinkai dėl jonizuojančiosios spinduliuotės ir (ar) sutrikdyti branduolinės energetikos objekto veiklą, taip pat užtikrinti šių veiksmų prevenciją.

Branduolinės energetikos objekto eksploatavimas – veikla, kurią vykdant įgyvendinami branduolinės energetikos objekto tikslai: energijos gamyba, branduolinio kuro įkrovimas ir perkrovimas, branduolinio reaktoriaus paleidimas, stabdymas, bandymai, techninė priežiūra, remontas, tikrinimas, radioaktyviųjų atliekų tvarkymas, galutinis sustabdymas ir kitos su objekto veikla susijusios operacijos.

Branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimas – teisinių, organizacinių ir techninių priemonių įgyvendinimas branduolinės energetikos objekte nusprendus, kad jis niekada nebebus naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį.

Branduolinės energetikos objekto modifikacija – branduolinės energetikos objekto projekto arba tokio objekto konstrukcijų, sistemų, komponentų arba jų savybių, programinės įrangos, eksploatavimo ribų ir sąlygų, licencijos turėtojo organizacinės struktūros pakeitimas.

Branduolinės energetikos objekto projektas – dokumentų visuma, kurią sudaro statybos, branduolinės, radiacinės, fizinės saugos ir kitų normatyvinių techninių dokumentų nustatytos sudėties branduolinės energetikos objekto statinių projektai, saugos analizės ataskaitos ir kiti dokumentai, skirti branduolinės energetikos objektui statyti ir eksploatuoti.

Branduolinės energetikos objekto statiniai – branduolinės energetikos objekto pastatai ir (ar) inžineriniai statiniai, kuriuose planuojama vykdyti arba vykdoma veikla su branduolinio kuro ciklo medžiagomis arba kurie yra laikomi paveiktais radionuklidų, taip pat pastatai ir (ar) inžineriniai statiniai, kurių ir (arba) kuriuose esančių įrenginių viena iš paskirčių yra užtikrinti branduolinės energetikos objekto branduolinę, radiacinę ir (arba) fizinę saugą.

Branduolinio kuro ciklo medžiaga – branduolinis kuras, branduolinės energetikos objekte naudojama arba saugoma branduolinė medžiaga, branduolinės energetikos objekte tvarkomos radioaktyviosios atliekos ar branduolinės energetikos srityje naudota medžiaga, tapusi radioaktyvi.

Branduolinis incidentas – branduolinės energetikos objekto eksploatavimo arba su branduolinėmis ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagomis susijusios veiklos sutrikimas, keliantis pavojų žmonėms, turtui ar aplinkai, tačiau neatitinkantis branduolinės ar radiologinės avarijos kriterijų.

Branduolinis kuras – specialioje konstrukcijoje esanti branduolinė medžiaga, skirta energijai branduoliniame reaktoriuje gaminti.

Branduolinis reaktorius – reaktorius, kuriame vyksta arba gali vykti valdomoji grandininė branduolių dalijimosi reakcija.

Branduolinių medžiagų saugykla – statinių, konstrukcijų, sistemų ir komponentų, skirtų branduolinėms medžiagoms saugoti, visuma.

Fizinis asmuo – valstybės narės pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo teisėmis.

Juridinis asmuo – valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų padalinys, teisės aktų nustatyta tvarka vykdantys ekonominę ir (ar) ūkinę komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje.

Leidimas – įgaliotosios institucijos išduodamas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė vykdyti šiame dokumente nurodytą veiklą ir (ar) darbus, kuriems vadovaujantis Branduolinės saugos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi yra reikalingas leidimas, laikantis leidimais reguliuojamą veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Leidimo turėtojas – asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas vykdyti leidime nurodytą veiklą ir (ar) darbus.

Licencija – įgaliotosios institucijos išduodamas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė vykdyti šiame dokumente nurodytos rūšies veiklą, kuriai vadovaujantis Branduolinės saugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi yra reikalinga licencija, laikantis licencijuojamą veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Licencijos turėtojas – asmuo, kuriam teisės aktuose nustatyta tvarka išduota licencija tam tikros rūšies veiklai vykdyti ir kuris atsako už branduolinės energetikos objektą, branduolines medžiagas ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagas, kaip nurodyta licencijoje.

Neenergetinis branduolinis reaktorius – branduolinis reaktorius, kurio pagrindinė paskirtis nėra gaminti elektros ir (ar) šilumos energiją.

Numatoma grėsmė – galimų vidaus ir (ar) išorės pažeidėjų, kurie galėtų mėginti neteisėtai užvaldyti branduolinės energetikos objektą ir (ar) branduolines medžiagas arba įvykdyti teroro aktą, charakteristikų ir ketinimų visuma.

Panaudotas branduolinis kuras – branduolinio reaktoriaus aktyviojoje zonoje apšvitintas ir visam laikui iš jo pašalintas branduolinis kuras. Panaudotas branduolinis kuras gali būti skirtas perdirbti siekiant naudoti pakartotinai arba skirtas tvarkyti kaip radioaktyviosios atliekos ir dėti į atliekyną.

Panaudoto branduolinio kuro perdirbimas – procesas arba operacija, kurių tikslas – iš panaudoto branduolinio kuro pakartotiniam naudojimui išskirti daliąsias ir pirmines medžiagas.

Pareiškėjas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka pateikęs paraišką gauti licenciją,  leidimą ar sertifikatą.

Riboto patekimo zona – branduolinės energetikos objekto saugomos zonos perimetro išorinėje pusėje esanti zona, į kurią gali būti ribojamas asmenų įėjimas, transporto priemonių įvažiavimas ir kurioje gali būti ribojama ūkinė veikla. Riboto patekimo zona yra viena iš branduolinės energetikos objekto apsaugos zonų.

Neteko galios nuo 2020-01-01.

Saugoma zona – fizinės saugos tikslams įgyvendinti fiziniu barjeru pagal branduolinės energetikos objekto perimetrą apjuosta zona, į kurią įėjimas yra kontroliuojamas. Saugoma zona yra viena iš branduolinės energetikos objekto apsaugos zonų.

Sertifikatas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija patvirtina, kad gaminio (radioaktyviosios medžiagos arba radioaktyviosios medžiagos pakuotės) konstrukcija ir (ar) pasirengimas vykdyti radioaktyviųjų medžiagų vežimą atitinka teisės aktų, reglamentuojančių radioaktyviųjų medžiagų vežimo saugą, nustatytus reikalavimus.

Sertifikato turėtojas – asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka išduotas sertifikatas.

Zonos kontrolė – į branduolinės energetikos objekto apsaugos zoną atvykstančių, iš jos išvykstančių ir (ar) joje esančių asmenų, transporto priemonių, gabenamų daiktų ir jų dokumentų tikrinimas ir apžiūra, taip pat asmenų, transporto priemonių ir gabenamų daiktų patekimo į šią zoną ribojimas.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatyme (toliau – Branduolinės saugos įstatymas), Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme (toliau – Radiacinės saugos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas).

Lietuvos Respublikoje veikla su branduolinėmis medžiagomis ir kita branduolinės energetikos srities veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais galima tik turint įgaliotosios valstybės institucijos išduotą licenciją arba leidimą. Jeigu tokia veikla vykdoma be licencijos ar leidimo, ji laikoma neteisėta ir užtraukia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytą teisinę atsakomybę.

Licencijos arba leidimo turėtojas yra atsakingas už tai, kad jo vykdoma veikla atitiktų šio įstatymo, Branduolinės saugos įstatymo, Radiacinės saugos įstatymo, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas, pateikęs paraišką gauti licenciją arba leidimą, ir licencijos arba leidimo turėtojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja valstybės ir (ar) savivaldybių institucijas, tarptautines organizacijas ir visuomenę apie ketinamą vykdyti ar vykdomą veiklą.

Branduolinę saugą ir radiacinę saugą Lietuvos Respublikoje garantuoja valstybė. Branduolinės energetikos srities saugos garantijos grindžiamos Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimais, taip pat Tarptautinės atominės energijos agentūros (toliau – TATENA), kitų tarptautinių organizacijų ar institucijų rekomendacijomis.

Lietuvos Respublikoje branduolinės energijos naudojimas ir su branduolinės energijos naudojimu susijusi veikla leidžiama tik taikiems tikslams. Branduolinėms medžiagoms yra taikomos TATENA ir Europos atominės energetikos bendrijos garantijos ir šioms garantijoms užtikrinti turi būti tvarkoma branduolinių medžiagų, nesvarbu, koks jų kiekis, apskaita ir vykdoma kontrolė.

Branduolines technologijas, medžiagas ir įrangą, taip pat branduolines dvejopo naudojimo prekes galima įvežti, išvežti ir naudoti laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių įsipareigojimų, nustatytų 1968 m. Sutartyje dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir kitose tarptautinėse sutartyse, kurių narė yra Lietuvos Respublika.

Draudžiama iš Lietuvos Respublikos perduoti branduolines technologijas, medžiagas ir įrangą, taip pat branduolines dvejopo naudojimo prekes į valstybes, kurios neatitinka bent vienos iš šių sąlygų:

Branduolinės energetikos objektai nuosavybės teise priklauso valstybei ir (ar) turintiems įstatymų nustatytas licencijas juridiniams asmenims. Branduolinės energetikos objektą nuosavybės teise valdantis juridinis asmuo gali eksploatuoti branduolinės energetikos objektą ir (ar) vykdyti kitą įstatymų nustatytą branduolinės energetikos srities veiklą tik turėdamas galiojančią licenciją ar leidimą.

Branduolinės ir radioaktyviosios medžiagos nuosavybės teise gali priklausyti valstybei ir (ar) turintiems įstatymų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus asmenims. Branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas nuosavybės teise valdantis asmuo gali vykdyti veiklą su šiomis medžiagomis tik turėdamas galiojančią licenciją arba leidimą.

Įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis sustabdžius licencijos ar leidimo galiojimą arba panaikinus licencijos ar leidimo galiojimą, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo, ketinantis tęsti veiklą su branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis, privalo atlikti visus veiksmus, reikalingus tam, kad licencijos ar leidimo galiojimo sustabdymas būtų panaikintas arba išduota nauja licencija ar leidimas.

Jeigu asmuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais Branduolinės saugos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesikreipia dėl licencijos ar leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimo arba licencijos ar leidimo galiojimas yra panaikinamas, toks asmuo privalo nedelsdamas nuosavybės teise valdomas branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas perduoti laikinai saugoti radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis ir apie tai informuoti Valstybinę atominės energetikos saugos inspekciją. Nuosavybės teise asmens valdomas branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas perdavus saugoti radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui, jų savininkas ir toliau turi teisę Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais būdais perleisti šias medžiagas valdyti nuosavybės teise asmenims, turintiems įstatymų nustatytą licenciją ar leidimą.

Gaminti radioaktyviąsias medžiagas, skirtas branduoliniam ginklui arba branduolinių (atominių) elektrinių kurui, taip pat perdirbti jau panaudotus tokio kuro elementus Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama.

Išvežus radioaktyviąsias atliekas arba panaudotą branduolinį kurą perdirbti arba pakartotinai perdirbti į užsienio valstybę, už saugų ir atsakingą tų radioaktyviųjų atliekų arba panaudoto branduolinio kuro, įskaitant visas atliekas, sukurtas kaip šalutinis produktas, dėjimą į atliekyną, atsako šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo.

Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama branduolinio ginklo gamyba, dislokavimas, tranzitas ir įvežimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė):

Vyriausybė, prieš priimdama nutarimą dėl naujos branduolinės (atominės) elektrinės ar atskiro branduolinės (atominės) elektrinės energijos bloko, ar neenergetinio branduolinio reaktoriaus statybos pradžios, įvertina:

Vyriausybė, prieš priimdama nutarimą dėl kito branduolinės energetikos objekto statybos, įvertina šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus reikalavimus, taip pat tokio branduolinės energetikos objekto statybos ekonominius ir visuomeninius poreikius.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) koordinuoja potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, kurią atlieka įgaliotosios įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija kontroliuoja, kaip laikomasi darbo, darbų saugos ir su jais susijusių teisės aktų reikalavimų.

Branduolinės saugos, radiacinės saugos, fizinės saugos, veiklos su branduolinėmis medžiagomis ir kitos branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais valstybinis reglamentavimas atliekamas šiame įstatyme, Branduolinės saugos įstatyme, Radiacinės saugos įstatyme ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta tvarka ir pagrindais.

Branduolinės saugos, radiacinės saugos branduolinės energetikos srityje, branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės, branduolinės energetikos objektų, branduolinės energetikos objektų aikštelių, Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių medžiagų nustatytų kiekių, branduolinio kuro ciklo medžiagų fizinės saugos, kitos branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais valstybinio reglamentavimo ir priežiūros funkcijas atlieka Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.

Vykdant branduolinės saugos, radiacinės saugos, fizinės saugos, veiklos su branduolinėmis medžiagomis ir kitos branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais valstybinį reglamentavimą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kurių narė yra Lietuvos Respublika, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais branduolinės saugos, radiacinės saugos, fizinės saugos, veiklos su branduolinėmis medžiagomis, kitos veiklos branduolinės energetikos srityje sąlygas ir reikalavimus. Teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija tikrina branduolinės energetikos objektų būklę, branduolinės saugos, radiacinės saugos ir fizinės saugos sąlygų ir reikalavimų vykdymą, veiklą su branduolinėmis medžiagomis, kitą branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir pagal kompetenciją imasi visų reikiamų priemonių pastebėtiems trūkumams pašalinti. Kitos valstybės institucijos pagal kompetenciją tikrina branduolinės energetikos objektų būklę, kitą branduolinės energetikos srities veiklą ir imasi visų reikiamų priemonių pastebėtiems trūkumams pašalinti.

Valstybės institucijų ir pareigūnų sprendimai, priimti pagal kompetenciją, yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti tiksliai sprendimuose nurodytu laiku ir nustatyta tvarka.

Branduolinės energetikos srities veiklos, veiklos su branduolinėmis medžiagomis, kitos branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veiklos licencijų ir leidimų rūšis, jų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir pakeitimo tvarką ir pagrindus, taip pat licencijuojamos veiklos sąlygas, licencijos turėtojo teises ir pareigas nustato Branduolinės saugos įstatymas, Radiacinės saugos įstatymas, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas ir juos įgyvendinantys teisės aktai.

Už licencijos ir leidimo išdavimą ar jų pakeitimą licencijos ar leidimo turėtojo prašymu, už šiame įstatyme, Branduolinės saugos įstatyme ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų saugos analizės ir pagrindimo dokumentų derinimą, taip pat už kitas įstatymuose nustatytas administracines paslaugas imama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nustatyta tvarka.

Vykdant branduolinio kuro ciklo medžiagų, Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių ir daliųjų medžiagų nustatytų kiekių vežimo ir su šiuo vežimu susijusios veiklos reguliavimą, Branduolinės saugos įstatyme nurodytais atvejais yra reikalingi radioaktyviųjų medžiagų konstrukcijos, šių medžiagų vežimo ir pakuočių konstrukcijos patvirtinimo sertifikatai, kurių rūšis, išdavimo pagrindus, sertifikato turėtojo teises ir pareigas nustato Branduolinės saugos įstatymas.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija – branduolinės energetikos srities veiklos, veiklos su branduolinėmis medžiagomis ir kitos branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais valstybinį reglamentavimą ir priežiūrą vykdanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus įstatymus ir savo nuostatus. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos savininkė – valstybė, jos teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija veikia pagal Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko patvirtintus strateginį ir metinį veiklos planus.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga, turinti sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos Respublikos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos lėšų šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai ir kitos teisėtai gaunamos pajamos.

Atlikdama įstatymų nustatytas funkcijas, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija sprendimus priima savarankiškai. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos funkcijos yra atskirtos nuo kitų institucijų, įstaigų ar organizacijų, užsiimančių branduolinės energetikos plėtra ar branduolinės energijos panaudojimu, įskaitant elektros energijos gamybą, funkcijų. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos struktūra, kompetencija ir aprūpinimas ištekliais turi atitikti Lietuvos Respublikoje vykdomos ir planuojamos vykdyti branduolinės energetikos srities veiklos, veiklos su branduolinėmis medžiagomis ir kitos branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais pobūdį ir mastą ir būti tokie, kad ši inspekcija galėtų vykdyti šio įstatymo, Branduolinės saugos įstatymo, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo ir Radiacinės saugos įstatymo jai pavestas vykdyti funkcijas.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija turi teisę suinteresuotiems asmenims jų prašymu teikti branduolinės saugos, radiacinės saugos, fizinės saugos, veiklos su branduolinėmis medžiagomis, kitos branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais tyrimų, bandymų, mokymų ir ekspertizės paslaugas. Paslaugų įkainius ir apmokėjimo už paslaugas tvarką, pagrįsdamas būtinomis veiklos sąnaudomis, nustato Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas, suderinęs su Vyriausybės įgaliota institucija.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos pateikia Lietuvos Respublikos Prezidentui (toliau – Prezidentas) ir Vyriausybei metinę Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos veiklos ataskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinį ir paskelbia viešai teisės aktų nustatyta tvarka. Prezidentas ir Vyriausybė gali kviestis Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininką pristatyti metinius Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos veiklos ir finansinius rezultatus.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija:

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, jos viršininko ir viršininko pavaduotojų, taip pat Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko įgaliotų Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareigūnų teisės, pareigos, funkcijos, įgaliojimai ir atsakomybė vykdant branduolinės energetikos srities veiklos, kitos veiklos su branduolinėmis ir branduolinio kuro ciklo medžiagomis valstybinio reglamentavimo ir priežiūros funkcijas nustatomi šiame įstatyme, Branduolinės saugos įstatyme, Radiacinės saugos įstatyme, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme, taip pat kituose įstatymuose ir detalizuojami Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nuostatuose.

Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai vadovauja viršininkas. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininką šešeriems metams skiria Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Pasibaigus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko kadencijai, iki bus paskirtas naujas Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas, bet ne ilgiau negu 3 mėnesius, viršininko pareigas eina kadenciją baigęs Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas už Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos veiklą yra atsakingas ir atskaitingas Prezidentui ir Vyriausybei.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko nesant, viršininko funkcijas laikinai atlieka Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pirmasis pavaduotojas, o jeigu šio nėra, viršininko funkcijas atlieka kiti viršininko pavaduotojai, vadovaudamiesi Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nuostatuose nustatyta tvarka. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas ir viršininko pavaduotojai, kurių negali būti daugiau negu trys, yra valstybės pareigūnai. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojus šešeriems metams skiria Ministras Pirmininkas Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko teikimu. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko teikimu vieną iš Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojų Ministras Pirmininkas paskiria Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pirmuoju pavaduotoju. Pasibaigus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojo kadencijai, iki bus paskirtas naujas Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojas, bet ne ilgiau negu 3 mėnesius, viršininko pavaduotojo pareigas eina kadenciją baigęs Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojas.

Į Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko ar viršininko pavaduotojų pareigas skiriami asmenys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininku ar viršininko pavaduotojais negali būti skiriami asmenys, jeigu yra nustatomos šio įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės. Dėl šio įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos pateikimo dėl asmens, kurio kandidatūra teikiama Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pareigoms, šio įstatymo nustatyta tvarka į šio įstatymo 50 straipsnio 5 dalyje nurodytas institucijas ar įstaigas kreipiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Dėl šio įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos pateikimo dėl asmens, kurio kandidatūra teikiama Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojo pareigoms, šio įstatymo nustatyta tvarka į šio įstatymo 50 straipsnio 5 dalyje nurodytas institucijas ar įstaigas kreipiasi Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas. Į Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko ar viršininko pavaduotojų pareigas skiriami asmenys taip pat turi atitikti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą ar suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko atlyginimas lygus keturiems, o viršininko pavaduotojų – trims ūkio subjektų, įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis vykdančių branduolinės energetikos objekto (objektų) eksploatavimo, eksploatavimo nutraukimo ir (ar) uždarytų radioaktyviųjų atliekų saugyklų ar atliekynų priežiūros veiklą, darbuotojų praėjusių kalendorinių metų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas, vidurkio dydžiams.

Sprendimus dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko ir viršininko pavaduotojų atostogų ir komandiruočių priima Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko atostogų ar komandiruotės priėmimo apie priimtą sprendimą informuodamas Prezidentą ir Ministrą Pirmininką.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkui drausminės nuobaudos (išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų) gali būti skiriamos Ministro Pirmininko sprendimu įstatymuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojams drausminės nuobaudos (išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų) gali būti skiriamos Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko sprendimu įstatymuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkui gali skirti Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu, o Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojui – Ministras Pirmininkas Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko teikimu.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas Ministro Pirmininko sprendimu, o viršininko pavaduotojai Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko sprendimu už nepriekaištingą pareigų atlikimą gali būti skatinami padėka ir vardine dovana.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas teisės aktų nustatyta tvarka atsako už Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos veiklos teisėtumą, nepertraukiamą funkcijų atlikimą ir finansinį skaidrumą. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas sprendžia visus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos kompetencijos klausimus. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas:

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko ir viršininko pavaduotojų statusą reglamentuoja šis įstatymas. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) nuostatos taikomos reglamentuoti su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamą veiklą, materialinę atsakomybę, kasmetines atostogas ir šiurkštaus pažeidimo sąvoką. Kitus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko ir viršininko pavaduotojų darbo santykius ir socialines garantijas, kurių nenustato šis įstatymas ir Valstybės tarnybos įstatymas, nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas ir viršininko pavaduotojai, eidami pareigas, privalo veikti nepriklausomai nuo branduolinės energetikos sektoriuje veikiančių asmenų, taip pat kitų institucijų, įstaigų ar organizacijų, užsiimančių branduolinės energetikos plėtra ar branduolinės energijos panaudojimu, įskaitant elektros energijos gamybą. Veiklos nepriklausomumas reiškia draudimą eiti juridinio asmens organo nario pareigas, eiti kitas apmokamas ar visuomenines pareigas, teikti paslaugas ar konsultacijas, išskyrus atliekant tiesiogines savo pareigas Valstybinėje atominės energetikos saugos inspekcijoje, ar kitą veiklą, dėl kurios atitinkamas branduolinės energetikos sektoriuje veikiantis asmuo, kita institucija, įstaiga ar organizacija įgytų ar galėtų įgyti nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš kitus atitinkamą veiklą vykdančius asmenis. Šio reikalavimo pažeidimas laikomas šiurkščiu pareigų pažeidimu.

Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininką atleidžia iš pareigų šiais atvejais:

Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu gali atleisti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininką iš pareigų, jeigu dėl laikinojo nedarbingumo jis nedirba ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį jis gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti ir ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba dėl epidemijų nušalintiems nuo darbo.

Ministras Pirmininkas Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko teikimu Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojus atleidžia iš pareigų šio straipsnio 11 dalies 1, 2, 4, 6, 7, 8 ir 9 punktuose nurodytais atvejais, pasibaigus kadencijai ir į šias pareigas paskyrus naują Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotoją arba pasibaigus kadencijai ir nepaskyrus į pareigas naujo Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojo per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, taip pat gali atleisti iš pareigų šio straipsnio 12 dalyje nurodytu atveju ir pagrindais.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos vidaus darbo tvarką nustato Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko tvirtinami Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos vidaus darbo reglamentas ir kiti vidaus administravimo teisės aktai.

Valstybinėje atominės energetikos saugos inspekcijoje turi dirbti kvalifikuoti darbuotojai, turintys patirties ir specialiųjų žinių, būtinų šios institucijos funkcijoms atlikti, pagal atitinkamoms pareigybėms nustatytus kvalifikacijos, išsilavinimo ir kitus reikalavimus. Valstybinėje atominės energetikos saugos inspekcijoje turi būti sukurtos ir toliau plėtojamos tokios Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos darbuotojų kompetencijos, kurios leistų daryti išvadas apie branduolinės energetikos objektų eksploatavimo ir kitos veiklos su branduolinėmis, branduolinio kuro ciklo medžiagomis ir (ar) kitos branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais susijusios veiklos saugos lygį ir jo atitiktį teisės aktų ir normatyvinių techninių dokumentų nustatytiems reikalavimams ir priimti reikiamus sprendimus reguliavimo srityje.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas, viršininko pavaduotojai ir kiti asmenys į pareigas, nurodytas Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko patvirtintame šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytame pareigybių sąraše, priimami (perkeliami, išskyrus asmenis, perkeliamus iš pareigų, buvusių ar esančių šiame sąraše, jeigu nuo paskutinio patikrinimo nepraėjo šio įstatymo 50 straipsnio 8 dalyje nustatytas terminas ir negauta duomenų, kad atsirado šio įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių) tik šio įstatymo nustatyta tvarka nustačius, kad nėra šio įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių. Šie asmenys, nesutinkantys šio įstatymo nustatyta tvarka būti tikrinami, negali būti priimami (perkeliami) į pareigas Valstybinėje atominės energetikos saugos inspekcijoje.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko įgaliotų Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos darbuotojų įgaliojimai, vykdant veiklos branduolinės energetikos srityje, veiklos su branduolinėmis medžiagomis ir kitos branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais valstybinį reglamentavimą ir priežiūrą, yra nustatyti šiame įstatyme, Branduolinės saugos įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose.

Valstybinėje atominės energetikos saugos inspekcijoje ūkio subjektų patikrinimų funkcijoms vykdyti steigiamos inspektorių, vyresniųjų inspektorių ir vyriausiųjų inspektorių (valstybės tarnautojų) pareigybės. Įsteigiant šias pareigybes, jų lygis ir kategorija nustatomi analogiški tiems, kurie nurodyti Valstybės tarnybos įstatyme nurodytame valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąraše specialistų, vyresniųjų specialistų ir vyriausiųjų specialistų pareigybėms.