Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas reguliuoja keleivių, bagažo ir krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą, valstybinę kelių transporto priežiūrą, atsakomybę už turtinę žalą, nustato kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių krovinius arba keleivius tarptautiniais maršrutais, komandiravimo ypatumus.

Šio kodekso nuostatos suderintos su šio kodekso priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Kelių transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, susijusi su keleivių ir krovinių vežimu keliais.

Kelių transporto priemonės skirstomos į keleivines ir krovinines.

Keleivinėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės ir elektrinės transporto priemonės, pagamintos keleiviams vežti. Tai autobusai, troleibusai, lengvieji automobiliai, lengvieji automobiliai taksi.

Autobusas – motorinė transporto priemonė, skirta vežti žmonėms bei bagažui ir turinti daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas įskaitant vairuotojo vietą.

Troleibusas – autobusas, varomas kontaktiniu tinklu tiekiama elektros energija.

Lengvasis automobilis – motorinė kelių transporto priemonė, turinti ne daugiau kaip 9 sėdimas vietas, įskaitant vairuotojo vietą, skirta keleiviams bei bagažui vežti.

Lengvasis automobilis taksi – motorinė kelių transporto priemonė, skirta keleiviams ir bagažui vežti, turinti ne daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, įskaitant vairuotojo vietą, pritvirtintą taksi valstybinio registracijos numerio ženklą, įrengtą taksometrą bei atpažinimo ženklą – plafoną ir atitinkanti lengviesiems automobiliams taksi keliamus techninius reikalavimus.

Neteko galios 2009-12-28.

Krovininėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės transporto priemonės ar jų junginiai (sąstatai), sukonstruoti, pritaikyti ir naudojami kroviniams vežti keliais. Tai krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės.

Krovininis automobilis – motorinė transporto priemonė, skirta vežti krovinius, vilkti priekabas ar puspriekabes. Traktoriai ir savaeigės (visureigės) mašinos nelaikomi krovininiais automobiliais.

Priekaba – transporto priemonė, kurią velka motorinė transporto priemonė.

Puspriekabė – su motorine transporto priemone sukabinta priekaba, kurios masės ir krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei.

Kelių transporto priemonės, autobusų stotys ir stotelės, krovinių vežimo stotys (terminalai), tiesiogiai su jais susiję pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims, tarptautinėms organizacijoms. Nuosavybės teisė į autobusų stotis, priklausančias valstybei ar savivaldybėms ir valstybės ar savivaldybės kontroliuojamiems juridiniams asmenims, negali būti perleista kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir tarptautinėms organizacijoms.

Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.

Neteko galios 2009-12-28.

Kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Susisiekimo ministerija ir savivaldybių institucijos.

Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją leidžia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą. Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija valdo ir organizuoja keleivių vežimą tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais.

Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus.

Vežimų organizavimas – techninių ir organizacinių vežimo sąlygų ir keleivio, krovinio ar (ir) bagažo siuntėjo, gavėjo ir vežėjo teisinių santykių nustatymas.

Vežėjas – įmonė, kuri suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnio 4 dalyje.

Keleivių vežimo organizatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, jų padalinys, sudarantis technines sąlygas vežėjui ir keleiviui elektroninių ryšių priemonėmis susitarti dėl keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos.

Taksi dispečerinė – taksi užsakymų valdymo centras, kuriame ryšio priemonėmis ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais priimami keleivių užsakymai keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklos vykdytojams, kurie yra sudarę sutartis su šiuo centru.

Keleivių vežimo organizatorius negali vykdyti taksi dispečerinės veiklos, taip pat savo reklamoje vartoti žodžio „taksi“ ar kitokio jo junginio. Taksi dispečerinė negali vykdyti keleivių vežimo organizatoriaus veiklos.

Profesinė vežimo kelių transportu veikla suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnio 3 dalyje. Profesinei vežimo kelių transportu veiklai, išskyrus keleivių vežimą už atlygį lengvaisiais automobiliais, vadovauja transporto vadybininkas arba, kai transporto vadybininkas laikinai nėra paskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamų kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių nurodytais atvejais, – vežėjo vadovas ar vežėjo paskirtas kitas atsakingas atstovas (toliau – vežėjo vadovas). Transporto vadybininkas laikomas paskirtu, kai apie jo paskyrimą vadovauti profesinei vežimo kelių transportu veiklai yra informuota Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Transporto saugos administracija) šio kodekso nustatyta tvarka ir terminais.

Profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą.

Licencijų ir leidimų rūšys:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta  licencija ar leidimas nereikalingi:

Šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turinčiam vežėjui, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus, išduodamos licencijos kopijos, kurios turi būti naudojamos vykdant profesinę vežimo kelių transportu veiklą. Laikoma, kad licencijos kopija yra naudojama, kai Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje ji yra susieta su konkrečia vežėjo kelių transporto priemone. Šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą licenciją turintys vežėjai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą ir licencijų kopijų kitiems asmenims. Priekaboms ir puspriekabėms licencijų kopijų nereikia.

Viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos.

Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.

Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali naudoti krovinines transporto priemones, kurias jis išsinuomoja iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose įsisteigusių įmonių, su sąlyga, kad:

Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali savo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas ar naudojamas krovinines transporto priemones išnuomoti kitų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose įsisteigusioms įmonėms.

Vežimai skirstomi į vidaus ir tarptautinius vežimus.