Lietuvos Respublikos karinės jėgos naudojimo statuto patvirtinimo įstatymas

Individualusis ginklas – kariui skiriamas trumpasis šaunamasis ginklas, pertaisomas arba pusiau automatinis graižtvinis šaunamasis ginklas, kurio konstrukcija užtikrina didesnį šaudymo taiklumą, automatinis ar kitas šaunamasis ginklas, ne didesnio kaip 7,62 mm kalibro, taip pat nešaunamasis ginklas.

Karinės jėgos naudojimas – individualiųjų ir kitų ginklų, specialiųjų priemonių, sprogmenų ir karinės technikos panaudojimas Statuto nustatytais atvejais ir tvarka, taip pat akivaizdžiai išreikšti ir demonstruojami ketinimai panaudoti ginklus, specialiąsias priemones, sprogmenis ir karinę techniką.

Kovos veiksmų taisyklės – Statuto nustatyta tvarka rengiamas ir tvirtinamas karinės jėgos naudojimo konkrečioje karinėje operacijoje aplinkybių ir sąlygų aprašas.

Specialiosios priemonės – lazdos, antrankiai ir surišimo priemonės, signaliniai ginklai, pirotechnikos priemonės, dujos, tarnybiniai šunys, inžineriniai įrenginiai, fizinė jėga, kovinių imtynių veiksmai ir kitos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro (toliau – krašto apsaugos ministras) įsakymu patvirtintos priemonės.

Svarbus karinis turtas – kovos veiksmų taisyklėse nurodytas Lietuvos kariuomenės valdomas ir (arba) naudojamas materialusis ir (arba) nematerialusis turtas, būtinas karinei operacijai sėkmingai įvykdyti arba karinio vieneto saugumui užtikrinti, kurio netekus karinis vienetas negalėtų vykdyti ir (arba) įvykdyti karinės operacijos arba kiltų grėsmė karinio vieneto ar asmenų saugumui.

Kitos Statute vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos karo policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatyme ir kituose teisės aktuose.

Statutas taikomas asmenims, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę priimti sprendimus panaudoti karinę jėgą, taip pat kariams, turintiems teisę panaudoti karinę jėgą.

Karo policininkai, vykdydami Karo policijos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, prievartos priemones naudoja Karo policijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

Statutas netaikomas karinių mokymų ir pratybų metu. Ginklų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių naudojimo karinių mokymų ir  pratybų tikslais tvarką nustato krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.

Statutas netaikomas tarptautinių operacijų metu. Tarptautinėse operacijose dalyvaujantys Lietuvos Respublikos kariniai vienetai ar kariai, kurių operacinis vadovavimas ir valdymas perduotas kitų valstybių, Jungtinių Tautų, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos ar Europos Sąjungos institucijoms (toliau – tarptautinės institucijos), karinę jėgą naudoja vadovaudamiesi tarptautinių institucijų patvirtintomis kovos veiksmų taisyklėmis. Krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas Lietuvos kariuomenės vadas, atsižvelgdami į tarptautinį operacijos mandatą, Lietuvos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis, įvertinę tarptautinėse operacijose dalyvaujančių Lietuvos Respublikos karinių vienetų ar karių uždavinius ir tarptautinių institucijų patvirtintas kovos veiksmų taisykles, gali nustatyti karinės jėgos naudojimo išimtis ir (ar) apribojimus.

Karys ar karinis vienetas turi visuotinai pripažintą teisę naudoti būtiną ir proporcingą karinę jėgą apsiginant nuo pradėto ar neišvengiamo užpuolimo.

Savigyna taip pat pripažįstamas būtinos ir proporcingos karinės jėgos panaudojimas, kai yra ginami kiti kariai ar kariniai vienetai nuo pradėto ar neišvengiamo užpuolimo.

Kovos veiksmų taisyklės neriboja karių teisės naudoti karinę jėgą savigynos tikslais. Sprendimą panaudoti būtiną ir proporcingą karinę jėgą savigynos tikslais kariai priima savarankiškai, atsižvelgdami į pradėto ar neišvengiamo užpuolimo pobūdį. Sprendimą panaudoti karinę jėgą įgyvendinant karinio vieneto savigynos teisę, taip pat ginant kitus karius ar karinius vienetus nuo pradėto ar neišvengiamo užpuolimo priima kariniam vienetui arba karinei operacijai vadovaujantis vadas.

Kariai, vykdydami jiems pavestas užduotis, individualiuosius ginklus ir specialiąsias priemones turi teisę panaudoti:

Kariai, nekeldami grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš individualiojo ginklo ar panaudoti specialiąsias priemones, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą arba įspėti apie galimą individualiojo ginklo panaudojimą.

Individualiuosius ginklus draudžiama naudoti žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, taip pat prieš mažamečius, prieš asmenis, turinčius su savimi mažamečių vaikų, prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas kariui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai asmenys, prieš kuriuos draudžiama naudoti individualiuosius ginklus, priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai.

Specialiąsias priemones draudžiama naudoti prieš mažamečius, prieš asmenis, turinčius su savimi mažamečių vaikų, prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalūs, išskyrus atvejus, kai asmenys, prieš kuriuos draudžiama naudoti specialiąsias priemones, priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai.

Karinė technika, įgyvendinant Statuto 7 straipsnyje nurodytus Lietuvos kariuomenės uždavinius, gali būti naudojama siekiant nesukelti grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai.

Kita karinė jėga gali būti naudojama tik Statuto nustatytais atvejais ir laikantis kovos veiksmų taisyklių.

Sprendimą dėl kariuomenės panaudojimo reaguojant į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, pagal savo pobūdį neprilygstančius agresijos aktams, priima Respublikos Prezidentas. Šis Respublikos Prezidento sprendimas įsigalioja nuo priėmimo ir turi būti nedelsiant vykdomas. Respublikos Prezidentas teikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui. Seimas gali patvirtinti arba panaikinti Respublikos Prezidento sprendimą.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju karinė jėga naudojama atsižvelgiant į Respublikos Prezidento sprendime nurodytą karinės jėgos naudojimo tikslą ir trukmę nustatytoje teritorijoje.

Teritorija, kurioje Lietuvos kariuomenė vykdo karinę operaciją šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, įgyja karinės teritorijos statusą. Šioje teritorijoje valstybės ir savivaldybių institucijos funkcijas atlieka koordinuodamos su Lietuvos kariuomenės vadu ar jo įgaliotu asmeniu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kariai, dalyvaujantys karinėje operacijoje, vykdomoje šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, įgyja Statuto 13 straipsnio 2 dalyje nustatytas teises.

Kai yra pagrindas manyti, kad orlaivis, vykdantis bet kurį komercinį oro susisiekimą, išskyrus skrydžius, kuriais reguliariai, pagal paskelbtą tvarkaraštį, nurodytais maršrutais, mokamai vežami keleiviai, bagažas, kroviniai ir paštas, veža Lietuvos Respublikos oro erdvėje draudžiamus naudoti ir vežti masinio naikinimo ginklus, taip pat draudžiamus vežti pavojingus gaminius ir medžiagas, numatytus Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 18 priede, krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo turi teisę uždrausti orlaiviui įskristi į Lietuvos Respublikos oro erdvę, nukreipti orlaivį, nutupdyti jį, atlikti orlaivio gaudymo veiksmus – pasivyti orlaivį arba pasitikti, turint tikslą jį identifikuoti arba suteikti jam pagalbą, palydėti, nutupdyti.

Krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu karinė jėga gali būti panaudota prieš orlaivį, įskridusį į draudžiamą zoną, kai jo skrydžio kryptis kelia realų pavojų svarbiems valstybinės reikšmės objektams, virš kurių skrydžiai yra draudžiami.

Krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu karinė jėga gali būti panaudota prieš orlaivį, kuris galbūt naudojamas kaip ginklas, siekiant padaryti žalą turtui ar asmenų gyvybei ir sveikatai.

Priimant sprendimą dėl orlaivio nukreipimo, nutupdymo, orlaivio gaudymo ar karinės jėgos panaudojimo, iš kelių galimų veiksmų pagal aplinkybes turi būti pasirinktas toks, kuris kelia mažiausią pavojų orlaivyje esantiems asmenims arba visuomenei.

Stebint, kontroliuojant ir ginant Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, taip pat bendradarbiaujant su kitomis valstybės institucijomis stebint ir kontroliuojant išskirtinę ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų karo laivo vadas (toliau – karo laivo vadas) turi teisę:

Karo laivo vadas gali panaudoti karinę jėgą prieš komerciniais tikslais naudojamus laivus, pažeidžiančius taikaus plaukimo Lietuvos Respublikos teritorine jūra tvarką, tik krašto apsaugos ministro sprendimu ir tik tada, kai visos galimos priemonės panaudotos ir jų nepakanka laivui sustabdyti arba priversti laivą paklusti. Karinės jėgos panaudojimu prieš stabdomą laivą nesiekiama jo paskandinti.

Kariai, saugodami karines teritorijas, jose esantį ir už karinių teritorijų ribų vežamą  svarbų karinį turtą, turi teisę: