Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas

Įstatymo paskirtis – nustatyti valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto sudėtį, šių biudžetų pajamų sudarymo, asignavimų naudojimo ir vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodiklių sudarymo ir valdymo teisinius pagrindus, taip pat biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas, asignavimų valdytojų vadovų ir ministrų valdymo sričių įstaigų vadovų pareigas, teises ir atsakomybę.

Įstatymo tikslas – siekiant ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir socialinės Lietuvos Respublikos piliečių gerovės, tvaraus ilgalaikio ekonomikos augimo, užimtumo ir nekeliant grėsmės valdžios sektoriaus finansų tvarumui ir kainų stabilumui užtikrinti, kad sudarant ir vykdant biudžetus valstybės piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai.

Šiuo įstatymu įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, nurodytas šio įstatymo priede.

Agreguotas asignavimų limitas – subendrinti maksimalūs galimi vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto asignavimai kiekvieniems to laikotarpio biudžetiniams metams.

Asignavimai – valstybės biudžete arba savivaldybės biudžete patvirtinta planuojamų išlaidų suma, kurią asignavimų valdytojas turi teisę biudžetiniais metais gauti iš valstybės biudžete arba savivaldybės biudžete numatytų lėšų, pateikęs paraišką valstybės iždą valdančiai Lietuvos Respublikos finansų ministerijai arba savivaldybės administracijai, ir panaudoti programoms finansuoti.

Biudžetiniai metai – 12 mėnesių biudžeto laikotarpis, prasidedantis sausio 1 dieną ir pasibaigiantis gruodžio 31 dieną.

Biudžetinių įstaigų pajamos – biudžetinių įstaigų gautos pajamos už trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą, teikiamas paslaugas (išskyrus paslaugas, už kurias mokama valstybės rinkliava ir žyminis mokestis), kitos gautos pajamos, kurių panaudojimo paskirtis nustatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, įstatymuose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, kurios įmokamos į valstybės biudžetą ar savivaldybių biudžetus ir naudojamos vadovaujantis įstatymais arba Vyriausybės nutarimais, savivaldybės tarybos sprendimais šių įstaigų vykdomoms programoms finansuoti.

Ekonominės raidos scenarijus – finansų ministerijos pasirinktų ir įvardytų prielaidų nulemtas, esamais statistiniais duomenimis pagrįstas, nacionalinių sąskaitų duomenims ir ekonomikos dėsningumams neprieštaraujantis ekonominės raidos apibūdinimas, pagal kurį rengiamas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo, kuriuo tvirtinami Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų rodikliai ir vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliai, projektas.

Finansavimas – lėšų pervedimas į asignavimų valdytojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų sąskaitas programoms vykdyti ir kitų subjektų sąskaitas atitinkamo asignavimų valdytojo programoms vykdyti arba tiesioginis biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų išlaidų apmokėjimas iš valstybės iždo ir savivaldybių iždų sąskaitų.

Konsoliduotasis biudžetas – biudžetas, kurį sudaro valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, valstybės socialinių fondų biudžetai ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas sujungus nurodytų biudžetų rodiklius ir eliminavus planuojamus tarpusavio pervedimus.

Ministro valdymo srities įstaiga – įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba ministerija ir kuri veikia ministrui pavestoje (-ose) valdymo srityje (-yse), išskyrus įstaigas, kurių nepriklausomumas atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais bei tarptautinėmis sutartimis.

Programa – strateginio veiklos plano, parengto pagal Vyriausybės patvirtintą Strateginio valdymo metodiką, dalis, skirta Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždaviniams ir (arba) asignavimų valdytojo tęstinės veiklos uždaviniams įgyvendinti.

Programos sąmata – dokumentas, kuriame pagal kiekvieną programos priemonę ir šių priemonių ekonominę ir funkcinę išlaidų klasifikacijas, tvirtinamas finansų ministro, nurodomos 3 biudžetinių metų planuojamų asignavimų sumos programai vykdyti.

Savivaldybės biudžetas – savivaldybės tarybos tvirtinamas savivaldybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams.

Struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis – pagal ekonominį ciklą patikslintas valdžios sektoriaus balanso rodiklis, kuriuo rodoma, koks būtų valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų skirtumas, jei faktinis bendrasis vidaus produktas būtų lygus potencialiam, kai netaikytos laikinojo poveikio priemonės, apimančios su ekonomikos cikliniais svyravimais nesusijusius veiksnius, kurie paveikia biudžeto rodiklius tik nurodytu laikotarpiu, sumažindami (ar padidindami) valdžios sektoriaus balanso rodiklį arba valstybės skolą (vienkartinis poveikis) arba pagerindami (ar pablogindami) biudžeto būklę biudžeto būklės ateityje sąskaita. Struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis vertinamas remiantis 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo su visais pakeitimais nuostatomis.

Valstybės biudžetas – Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamas valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams.

Vidutinės trukmės konsoliduotasis biudžetas – konsoliduotojo biudžeto pajamų ir asignavimų planas, sudaromas pamečiui kiekvieniems 3 biudžetiniams metams.

Vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto asignavimai – vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto lėšų suma, kurią sudaro valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai ir valstybės socialinių fondų biudžetų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme ir Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatyme.

Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai:

Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių administracijos ir (ar) jų struktūriniai padaliniai bei savivaldybių biudžetinės įstaigos, nurodyti savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete.

Valstybės biudžeto asignavimų valdytojų vadovai ar ministerijose jų įgalioti ministerijų kancleriai, teismuose jų įgalioti teismų kancleriai privalo:

Ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programas ir turinčių biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas jos įgyvendina, vadovai privalo:

Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų vadovai ar savivaldybių administracijose jų įgalioti asmenys privalo:

Biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, vadovai, ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir neturinčių biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas jos įgyvendina, vadovai, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministrų valdymo sričių įstaigos, vadovai, taip pat kitų subjektų, kuriems asignavimų valdytojai yra skyrę biudžeto lėšų, vadovai asignavimus privalo naudoti pagal jų paskirtį, teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai.

Asignavimų valdytojų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, vadovams, ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas, vadovams, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministrų valdymo sričių įstaigos, vadovams, taip pat kitų subjektų, kuriems asignavimų valdytojai yra skyrę biudžeto lėšų, vadovams už šio įstatymo ir kitų biudžeto asignavimų paskirstymą ir (ar) panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus skiriamos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytos administracinės nuobaudos.