Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas

Šis įstatymas nustato suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendruosius principus bei reikalavimus, taip pat sudaro teisines, finansines ir organizacines sąlygas suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui įgyvendinti.

Šiuo įstatymu nustatomas specialusis teisinis reguliavimas taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) arba jos įgaliotos institucijos sprendimu įgyvendinamam suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui.

Teisiniams santykiams, kylantiems šio įstatymo pagrindu, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas (toliau – Gamtinių dujų įstatymas) ir kiti įstatymai, reglamentuojantys atskirų energetikos sektorių veiklą, taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui.

Plaukiojančioji suskystintų gamtinių dujų saugykla – kaip suskystintų gamtinių dujų saugykla naudojamas tanklaivis su dujinimo įrenginiais, pastatytas ir eksploatuojamas pagal jo klasei taikomus, laivo registracijos valstybėje nustatytus ir kitus reikalavimus. Plaukiojančioji suskystintų gamtinių dujų saugykla laikoma nekilnojamuoju daiktu.

Suskystintų gamtinių dujų terminalas (toliau – SGD terminalas) – visuma energetikos statinių ir įrenginių, įskaitant plaukiojančiąją suskystintų gamtinių dujų saugyklą, per kuriuos suskystintosios gamtinės dujos importuojamos į Lietuvos Respubliką, priimamos ir per kuriuos gali būti teikiamos papildomos paslaugos, būtinos suskystintų gamtinių dujų dujinimo ir vėlesnio tiekimo į gamtinių dujų perdavimo sistemą procesui.

Suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinasis kiekis (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis) – Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas, suderintas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) ir Vyriausybės patvirtintas SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingas minimalus metinis dujinamų gamtinių dujų kiekis. Minimaliu metiniu dujinamų gamtinių dujų kiekiu pripažįstamas toks gamtinių dujų kiekis, kuris pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios atsiradus poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą po to, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas, užtikrinimui palaikyti.

Suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra (toliau – SGD terminalo infrastruktūra) – SGD terminalas, SGD terminalo jungtis ir jų technologiniai priklausiniai, taip pat krantinė, skirta plaukiojančiajai suskystintų gamtinių dujų saugyklai prisišvartuoti.

Suskystintų gamtinių dujų terminalo jungtis (toliau – SGD terminalo jungtis) – dujotiekis, kuriuo gamtinės dujos iš SGD terminalo tiekiamos į gamtinių dujų perdavimo sistemą.

Suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorius (toliau – SGD terminalo operatorius) – asmuo, turintis Gamtinių dujų įstatyme nustatyta tvarka išduotą SGD pakartotinio dujinimo licenciją ir atsakingas už SGD terminalo eksploatavimą, kuriame valstybei tiesiogiai ar per jos kontroliuojamas įmones priklauso ne mažiau kaip 2/3 balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų.

Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas – projektas, apimantis SGD terminalo projektavimą, įrenginių ir technologijų įsigijimą, terminalo infrastruktūros plėtrą ir įrengimą, terminalo prijungimą prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ir kitus susijusius darbus iki terminalo eksploatavimo pradžios.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (toliau – Energetikos įstatymas), Gamtinių dujų įstatyme ir kituose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti įrengtas SGD terminalas ir jo efektyvų veikimą užtikrinanti gamtinių dujų infrastruktūra. SGD terminalas įrengiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje.

Neteko galios 2018-03-01.

Šiuo įstatymu suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas (toliau – projektas) pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos ekonominiu projektu, kurio įgyvendinimui taikomas Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (toliau – Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas), išskyrus pastarojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą reikalavimą pateikti projekto galimybių studiją.

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sprendimu projektą įgyvendina projekto įgyvendinimo bendrovė (toliau – bendrovė), kurioje valstybei priklauso ne mažiau kaip 2/3 balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų.

Bendrovė atlieka SGD terminalo infrastruktūros plėtros ir įrengimo darbus ar užtikrina jų atlikimą iki SGD terminalo prijungimo prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ir jo eksploatavimo pradžios teisės aktų nustatyta tvarka.

Bendrovė, ketinanti tapti SGD terminalo operatoriumi, privalo Gamtinių dujų įstatymo nustatyta tvarka gauti SGD pakartotinio dujinimo licenciją.

Projekto įgyvendinimą pagal kompetenciją prižiūri Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Projekto įgyvendinimo procesą vertina Vyriausybės nutarimu sudaryta tarpžinybinė komisija, kuri stebi projekto įgyvendinimo eigą, nagrinėja su projekto įgyvendinimu susijusią informaciją ir prireikus teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl projekto veiksmų plano, projekto įgyvendinimo administracinių procedūrų ir (ar) kitų su projekto įgyvendinimu susijusių klausimų. Tarpžinybinės komisijos veiklos organizavimo tvarką nustato ir personalinę sudėtį tvirtina Vyriausybė.

SGD terminalo infrastruktūros plėtra ir įrengimas finansuojami bendrovės nuosavomis ir (ar) skolintomis lėšomis.

SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties pastoviosios eksploatavimo sąnaudos, kurios nėra įtrauktos į kitas valstybės reguliuojamas kainas, bei SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos Komisijos nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji). Vyriausybė, tvirtindama SGD terminalo būtinąjį kiekį, privalo įvertinti gamtinių dujų poreikį šalies ūkiui ir visas jų tiekimo galimybes. Komisijos nustatyta papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos. Gamtinių dujų vartojimo pajėgumai apskaičiuojami ir nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius). Perdavimo sistemos operatoriaus administruojamų surinktų lėšų nuokrypis, susidaręs dėl skirtumo tarp ankstesnių metų prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų vartojimo pajėgumų, taip pat SGD terminalo operatoriaus prognozuojamų ir faktinių reguliuojamos veiklos pajamų nuokrypis Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamas nustatant papildomą dedamąją.

Projektui finansuoti gali būti panaudotos Europos Sąjungos paramos lėšos ir kitos teisėtai gautos pajamos. Teisės aktų nustatyta tvarka gali būti taikomos projekto finansavimo užtikrinimo priemonės (valstybės garantija, laidavimas, turto įkeitimas ir kitos priemonės). Sprendimas suteikti valstybės garantiją dėl paskolos projekto įgyvendinimui finansuoti priimamas Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme nustatyta tvarka.

SGD terminalo veikla, išskyrus SGD terminalo veiklos nutraukimą vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, vykdoma ne trumpiau kaip iki 2044 m. gruodžio 31 d. SGD terminalo operatorius, vadovaudamasis šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir teikdamas duomenis Komisijai papildomai dedamajai nustatyti ir (ar) koreguoti, turi įvertinti susidarysiantį SGD terminalo pastoviųjų sanaudų sumažėjimą SGD terminalo veiklos laikotarpiu ir pateikti Komisijai pasiūlymus dėl papildomos dedamosios mažinimo priemonių, sudarančių sąlygas dar iki plaukiojančiosios suskystintų gamtinių dujų saugyklos įsigijimo sumažinti papildomą dedamąją, paskirstant SGD terminalo pastoviųjų sąnaudų dalį per SGD terminalo veiklos laikotarpį.

Komisija įvertina šio straipsnio 4 dalyje numatytas SGD terminalo operatoriaus pateiktas papildomos dedamosios mažinimo priemones, taip pat, atsižvelgdama į plaukiojančiosios suskystintų gamtinių dujų saugyklos įsigijimo ir finansavimo sąnaudas, įtraukia tiesiogiai ir netiesiogiai su šiomis sąnaudomis ir papildomos dedamosios mažinimo priemonėmis susijusias pagrįstas SGD terminalo operatoriaus sąnaudas į papildomą dedamąją ir nustato SGD terminalo pastoviųjų sąnaudų kompensavimą per ne trumpesnį nei šio straipsnio 4 dalyje nurodytą SGD terminalo veiklos laikotarpį.

Valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, pagal kompetenciją priimdamos sprendimus, susijusius su projekto įgyvendinimu, visapusiškai bendradarbiauja tarpusavyje ir su bendrove, keičiasi reikalinga informacija ir užtikrina, kad būtų laiku priimti sprendimai, suteikiantys bendrovei ir (ar) kitiems asmenims teisę vykdyti SGD terminalo infrastruktūros projektavimo, plėtros, įrengimo ir kitus susijusius darbus. Su projekto įgyvendinimu susiję sprendimai turi būti priimami per įmanomai trumpiausią terminą.

Akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija visapusiškai bendradarbiauja su bendrove teisės aktų nustatyta tvarka parenkant vietą (aikštelę) SGD terminalui įrengti.

Bendrovei suteikiama teisė naudotis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorija, reikalinga SGD terminalui įrengti ir eksploatuoti, sutarties su akcine bendrove Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pagrindu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

SGD terminalo ir SGD terminalo jungties plėtros ir įrengimo darbus iki SGD terminalo prijungimo prie gamtinių dujų perdavimo sistemos taško atlieka ar jų atlikimą užtikrina bendrovė.

Sprendimus dėl SGD terminalo ir SGD terminalo jungties plėtros ir įrengimo, tarp jų sprendimą dėl SGD įrenginių ir (ar) technologijos įsigijimo nuosavybės teise ar kitais teisėto valdymo ir disponavimo pagrindais arba teisės naudotis SGD terminalo veiklai užtikrinti būtinais suskystintų gamtinių dujų įrenginiais ar technologija įgijimo pagal sutartį su tokių įrenginių ar technologijos tiekėju priima bendrovė, laikydamasi teisės aktuose ir normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų.

SGD terminalo prijungimo prie gamtinių dujų perdavimo sistemos, tai yra magistralinio dujotiekio parengimo, įskaitant dujotiekio (ar dujotiekių) įrengimą ir reikalingo pralaidumo užtikrinimą, gamtinių dujų perdavimo sistemos plėtros ir atnaujinimo, taip pat kitus su SGD terminalo integravimu bendram darbui į gamtinių dujų sistemą susijusius darbus atlieka ar jų atlikimą užtikrina perdavimo sistemos operatorius.

Perdavimo sistemos operatorius, suderinęs su Komisija, nustato ir savo interneto svetainėje paskelbia SGD terminalo nediskriminacinio prijungimo prie gamtinių dujų perdavimo sistemos skaidrias ir veiksmingas procedūras bei įkainius. SGD terminalas prijungiamas prie gamtinių dujų perdavimo sistemos laikantis teisės aktuose nustatytų techninių ir saugos reikalavimų, keliamų gamtinių dujų sistemų sujungimui, taip pat kitų techninių taisyklių, užtikrinančių sistemų sąveiką ir nustatančių būtiniausius sistemų techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus.