Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo pakeitimo įstatymas

Šio įstatymo tikslas – užtikrinti naftos produktų ir naftos valstybės atsargų kaupimą, tvarkymą, naudojimą, priežiūrą ir sudarymo reglamentavimą.

Šio įstatymo nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

Ataskaitiniai metai – kalendoriniai metai, kurių naftos produktų ir naftos vidaus suvartojimo arba grynojo importo duomenys naudojami apskaičiuojant kauptinų arba faktiškai kaupiamų naftos produktų ir naftos atsargų kiekį.

Įpareigotosios įmonės – naftos perdirbimo įmonės, naftos produktus ir (ar) naftą importuojančios įmonės ir įvežančios įmonės, išskyrus valstybės įmonę Lietuvos naftos produktų agentūrą, kurios pagal šio įstatymo nuostatas kaupia ir tvarko naftos produktų ir naftos atsargas ir kurių perdirbtų ar pagamintų, importuotų ar įvežtų naftos produktų ir naftos kiekis per metus viršija 1 000 tonų pirmos ar trečios arba 2 500 tonų antros kategorijos naftos produktų. Nurodyti kiekiai skaičiuojami sumuojant įpareigotųjų įmonių ir su jomis susijusių asmenų, kaip tai yra apibrėžta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, įmonių perdirbtų ar pagamintų, importuotų ar įvežtų naftos produktų ir naftos kiekį per metus.

Komercinės naftos produktų ir naftos atsargos (toliau – komercinės atsargos) – įpareigotųjų įmonių kaupiamos ir tvarkomos naftos produktų ir naftos atsargos, kurių pagal šį įstatymą kaupti neprivaloma.

Naftos perdirbimo įmonė – Lietuvos Respublikoje registruota įmonė ar užsienio įmonės filialas, kurie perdirbdami nuosavybės teise sau priklausančias žaliavas ar kitokiu būdu gamina naftos produktus, skirtus vartoti šalies viduje. Prie šių įmonių taip pat priskiriamos įmonės, kurios naudojasi naftos produktų gamybos paslauga ir parduoda naftos produktus, skirtus vartoti šalies viduje.

Naftos produktus ir (ar) naftą importuojanti įmonė – Lietuvos Respublikoje registruota įmonė ar užsienio įmonės filialas, kurie iš Europos Sąjungos muitų teritorijai nepriskirtų šalių arba teritorijų importuoja naftos produktus ir (ar) naftą, skirtus vartoti šalies viduje.

Naftos produktus ir (ar) naftą įvežanti įmonė – Lietuvos Respublikoje registruota įmonė ar užsienio įmonės filialas, kurie įveža iš kitos valstybės narės naftos produktus ir (ar) naftą, skirtus vartoti šalies viduje.

Naftos produktų ir naftos atsargos (toliau – atsargos) – energetikos produktų, nurodytų 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos (OL 2008 L 304, p. 1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1099/2008) C priedo 3.1 skirsnio pirmoje pastraipoje, atsargos, įskaitant specialiąsias naftos produktų atsargas.

Naftos produktų ir naftos atsargų kaupimas (toliau – atsargų kaupimas) – naftos produktų ir naftos atsargų ir (ar) reikalavimo teisių į naftos produktus ir naftos atsargas įgijimas, vykdant šiame įstatyme nustatytus įpareigojimus.

Naftos produktų ir naftos atsargų naudojimas (toliau – atsargų naudojimas) – naftos produktų ir naftos atsargų ėmimas energijai gaminti ar kitiems tikslams, jų pardavimas laikantis šio ir kitų įstatymų nustatytos tvarkos ir apribojimų.

Naftos produktų ir naftos atsargų sudarymo reglamentavimas (toliau – atsargų sudarymo reglamentavimas) – naftos produktų ir naftos atsargų nomenklatūros, lėšų dydžio, atsargų kiekio, jų sukaupimo terminų, laikymo sąlygų nustatymas.

Naftos produktų ir naftos atsargų tvarkymas (toliau – atsargų tvarkymas) – naftos produktų ir naftos atsargų laikymas, apskaita, keitimas, nurašymas ir kiti būtini susiję veiksmai šio ir kitų įstatymų nuostatoms įgyvendinti.

Naftos produktų ir naftos grynasis importas (toliau – grynasis importas) – bendras energijos gamybai ir kitiems tikslams į šalį importuojamų naftos produktų ir naftos kiekis.

Naftos produktų ir naftos vidaus suvartojimas (toliau – vidaus suvartojimas) – bendras energijos gamybai ir kitokiems tikslams šalyje pristatytas naftos produktų ir naftos kiekis. Šis kiekis apima naftos produktų ir naftos kiekį, pristatytą energijos gamybos sektoriui ir galutiniam vartojimui pramonės, transporto ir kituose sektoriuose bei namų ūkiuose, taip pat energetikos įmonių, išskyrus naftos perdirbimo įmonių, vidaus reikmėms suvartojamus naftos produktų ir naftos kiekius.

Specialiosios naftos produktų atsargos (toliau – specialiosios atsargos) – valstybės lėšomis valstybės įmonės Lietuvos naftos produktų agentūros kaupiamos naftos produktų atsargos.

Valstybės narės subjektas – valstybės narės pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padaliniai.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (toliau – Energetikos įstatymas).

Atsargų kaupimo įgyvendinimą ir priežiūrą užtikrina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija). Atsargas šio įstatymo nustatyta tvarka kaupia valstybės įmonė Lietuvos naftos produktų agentūra (toliau – Agentūra) ir įpareigotosios įmonės.

Vyriausybė, veikdama pagal šį įstatymą ir laikydamasi šio įstatymo reikalavimų:

Energetikos ministerija, veikdama pagal šį įstatymą ir laikydamasi šio įstatymo reikalavimų:

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija) Taisyklėse nustatyta tvarka periodiškai tikrina ir prižiūri, kaip Agentūra, įpareigotosios įmonės ir kitos įmonės, teikiančios atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugas, kaupia ir tvarko atsargas, taip pat ar atsargų laikymo vietos ir sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus. Inspekcija, atlikdama šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas, turi teisę atlikti Agentūros, įpareigotųjų įmonių ir kitų įmonių, teikiančių atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugas, patikrinimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, taip pat kitas teisės aktų nustatytas teises.

Atlikdami Agentūros, įpareigotųjų įmonių ir kitų įmonių, teikiančių atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugas, patikrinimus, Inspekcijos pareigūnai turi teisę, neatsižvelgdami į atsargų nuosavybę, laikymo vietą ar sąlygas, patekti į Agentūros, įpareigotųjų įmonių ir kitų įmonių, teikiančių atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugas, teritoriją ar patalpas ir patikrinti su atsargų kaupimu ir tvarkymu susijusius dokumentus ir duomenis, atsargų tvarkymą, naudojimą, terminalų, kuriuose laikomos atsargos, techninę būklę, jų tinkamumą atsargoms laikyti. Šie patikrinimai įforminami aktu, kurio formą ir užpildymo tvarką nustato Inspekcija. Šiuose patikrinimuose gali dalyvauti ir kitų valstybės institucijų atstovai. Inspekcija informuoja Energetikos ministeriją apie šių patikrinimų rezultatus.

Atsargų kokybę Taisyklėse nustatyta tvarka kontroliuoja Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos.

Atsargų, laikomų kitose valstybėse narėse, kaupimo ir tvarkymo priežiūra atliekama šių valstybių narių teisės aktuose nustatyta tvarka.

Agentūra yra centrinė naftos produktus ir naftos atsargas kaupianti ir tvarkanti organizacija Lietuvos Respublikoje, kuri, tenkindama viešuosius interesus, atlieka šio įstatymo nustatytas funkcijas.

Agentūra, vykdydama savo veiklą, šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Agentūra, vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis, teikia ūkio subjektams paslaugas, susijusias su atsargų kaupimu ir tvarkymu, objektyviomis, skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Agentūros taikomą atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugos tarifą Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais apskaičiuoja ir tvirtina Energetikos ministerija, tačiau bet kuriuo atveju ūkio subjektų mokėjimai už Agentūros paslaugas neturi viršyti visų suteiktų paslaugų sąnaudų, ir šių mokėjimų nereikalaujama tol, kol Agentūra nesukaupia pagal susitarimus su atitinkamais ūkio subjektais reikiamo sukaupti atsargų kiekio. Sudarant susitarimus dėl atsargų kaupimo ir tvarkymo, ūkio subjektas Taisyklėse nustatyta tvarka privalo Agentūrai pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą.

Agentūra gali sudaryti terminuotus susitarimus dėl šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų atsargų kaupimo ir tvarkymo, išskyrus susitarimus dėl specialiųjų atsargų pardavimo ir įsigijimo, su:

Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytiems susitarimams sudaryti reikia gauti išankstinį Energetikos ministerijos sutikimą, o tuo atveju, kai numatoma atsargas laikyti kitų valstybių narių teritorijoje, – ir visų valstybių narių, kurių teritorijoje bus laikomos šios atsargos, kompetentingų institucijų išankstinius sutikimus. Dėl bet kokio atsargų kaupimo ir tvarkymo susitarimų, nurodytų šio straipsnio 4 dalies 1 punkte, keitimo ar pratęsimo reikia iš naujo gauti Energetikos ministerijos ir atitinkamų kitų valstybių narių kompetentingų institucijų sutikimus. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytiems susitarimams sudaryti reikia gauti išankstinį Energetikos ministerijos sutikimą ir, jeigu atitinkamų valstybių narių teisės aktuose tai nustatyta, tų valstybių narių kompetentingų institucijų išankstinius sutikimus. Energetikos ministerijos sutikimų išdavimo tvarka nustatoma Taisyklėse.

Agentūros pelnas skiriamas šiame įstatyme Agentūrai nustatytoms funkcijoms įgyvendinti.

Atsargai turi būti kaupiamas toks atsargų kiekis, apskaičiuotas vadovaujantis Taisyklėmis, kad iš sukauptų atsargų būtų galima patenkinti didesnįjį iš šių poreikių:

Dalį atsargų sudaro Agentūros valstybės lėšomis kaupiamos ir tvarkomos specialiosios atsargos, kurių Agentūra turi kaupti tiek, kad jų pakaktų ne mažiau kaip 30 dienų, skaičiuojant pagal vidutinį dienos vidaus suvartojimą per praėjusius kalendorinius metus. Likusią atsargų dalį kaupia įpareigotosios įmonės.

Atsargos turi būti kaupiamos naftos produktų ir (ar) žalios naftos, tarpinių naftos produktų ar mišinių komponentų, skirtų perdirbti į galutinius naftos produktus, pavidalu. Žalia nafta ar tarpiniai naftos produktai turi būti perskaičiuojami į naftos produktus vadovaujantis Taisyklėmis. Specialiosios atsargos turi būti kaupiamos benzino, žibalo tipo reaktyvinių variklių kuro, gazolio, dyzelino ir (ar) mazuto pavidalu.

Nuo šiame straipsnyje nurodytų atsargų kiekių galima nukrypti tik šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais.

Atsargai gali būti laikomi visų Lietuvos Respublikoje naudojamų sezoninių klasių naftos produktai. Atsargų kokybė turi atitikti Europos standartų, techninių sąlygų ir (ar) įmonių standartų reikalavimus.

Atsargai kaupiant pagal techninių sąlygų ir įmonių standartų reikalavimus pagamintus naftos produktus, kurie atitinka Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintų Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių reikalavimus, tik juos sumaišius su biokomponentais, privaloma užtikrinti, kad, prieš patiekiant tokias atsargas Lietuvos Respublikos rinkai, šios atsargos būtų sumaišytos su pakankamu biokomponentų kiekiu ir po sumaišymo atitiktų Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių reikalavimus.

Benzino ir dyzelino atsargas, kurios atitinka tik Europos standartų EN 228 ir (ar) EN 590 bendruosius reikalavimus, Agentūra, gavusi Energetikos ministerijos leidimą, gali keisti patiekdama tokias atsargas Lietuvos Respublikos rinkai ne dažniau negu kas treji metai, skaičiuojant nuo atitinkamų benzino ar dyzelino atsargų įsigijimo dienos.

Ekstremaliosios energetikos padėties atveju Lietuvos Respublikos rinkoje gali būti realizuojamos benzino ir dyzelino atsargos, atitinkančios tik Europos standartų EN 228 ir (ar) EN 590 bendruosius reikalavimus.