Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatymas

Įstatymas reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų santykius, susijusius su augalų veislių teisine apsauga ir naudojimu.

Įstatymas taikomas visų žemės ūkio, daržo, sodo ir dekoratyvių augalų genčių ir rūšių veislėms.

Šiuo Įstatymu įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, nurodytas Įstatymo priede.

Augalų medžiaga – augalai arba jų dalys.

Augalų gentis – sistematikos vienetą sudaranti organizmų grupė, apimanti artimas, bendrą protėvį turinčias augalų rūšis.

Augalų rūšis – sistematikos vienetą sudaranti giminiškų organizmų grupė, gyvojoje gamtoje užimanti palyginti pastovią vietą ir atliekanti savo funkcijas visuotinėje biologinėje medžiagų apykaitoje tik tai grupei savitu būdu.

Augalų veislė (toliau – veislė) – augalų grupė, priklausanti pačiam žemiausiam žinomam augalų taksonui, kuri, nepaisant to, ar atitinka sąlygas, kad veislei būtų suteikta teisinė apsauga:

Augalų taksonas – bet kuri taksonominė augalų grupė (klasė, eilė, šeima, gentis, rūšis, porūšis, varietetas, forma).

Dauginamoji medžiaga – sėkla, visas augalas ar vegetatyvinė augalo dalis (skiepūgliai, poskiepiai, ūgliai, šakniastiebių dalys, stiebagumbiai ir kt.), skirti tam tikros veislės augalams dauginti.

Genotipas – organizmo paveldimumo veiksnių visuma.

Licencinė sutartis – raštiškas selekcininko susitarimas su fiziniais ar juridiniais asmenimis ar Lietuvos Respublikoje įsteigtais Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtų įmonių filialais, kuriuo šiems asmenims suteikiama teisė nurodytoje teritorijoje sutartomis sąlygomis dauginti ir tiekti rinkai veislės, kuriai suteikta teisinė apsauga, dauginamąją medžiagą.

Licencinis užmokestis – pagal licencinę sutartį mokamas užmokestis.

Selekcininkas:

Selekcinis užmokestis – žemės naudotojo selekcininkui mokamas užmokestis už savo naudojamoje žemėje užaugintą ir toliau sėjai savo reikmėms naudojamą saugomos veislės dauginamąją medžiagą.

Neteko galios nuo 2021-09-01

Veislės teisinės apsaugos paraiška – Lietuvos Respublikoje saugomų augalų veislių sąrašo tvarkytojui pateikiamas raštiškas prašymas suteikti veislei teisinę apsaugą.

Visuotinai žinoma veislė – veislė, kuri tampa visuotinai žinoma nuo paraiškos pateikimo bet kurioje valstybėje dienos, sudarius galimybę suteikti veislei teisinę apsaugą arba įrašyti ją į oficialų veislių sąrašą.

Veislė laikoma nauja, jeigu iki veislės teisinės apsaugos paraiškos (toliau – paraiška) pateikimo datos jos dauginamoji ar augalų medžiaga nebuvo parduota ar kitaip perleista naudoti kitiems asmenims paties selekcininko iniciatyva arba sutikimu:

Parduodant ar kitaip perleidžiant veislės dauginamosios ar augalų medžiagos valdymo teisę kitiems asmenims, veislės naujumas neprarandamas, jeigu:

Veislė laikoma išskirtine, jeigu ji bent vienu požymiu aiškiai skiriasi nuo bet kurios kitos iki paraiškos pateikimo datos visuotinai žinomos veislės.

Bet kuri kita veislė laikoma visuotinai žinoma nuo paraiškos pateikimo bet kurioje valstybėje dienos, sudarius galimybę suteikti veislei teisinę apsaugą arba įrašyti ją į oficialų veislių sąrašą.

Lietuvos Respublikoje saugomų augalų veislių sąrašas (toliau – Saugomų veislių sąrašas) – sąrašas augalų veislių, kurioms Lietuvoje suteikta teisinė apsauga.

Saugomų veislių sąrašą sudaro ir tvarko Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas – Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija.

Selekcininkas arba jo įgaliotasis atstovas (toliau – pareiškėjas), pageidaujantis, kad jo sukurtai ar atrastai ir išskirtai veislei būtų suteikta teisinė apsauga, pateikia Saugomų veislių sąrašo tvarkytojui paraišką.

Paraišką sudaro prašymas suteikti veislei teisinę apsaugą ir kiti dokumentai, kurių sąrašą, formą ir pateikimo tvarką nustato Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas.

Dėl kiekvienos veislės pateikiama atskira paraiška. Paraiška ir kiti su paraiška susiję šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai pateikiami lietuvių kalba. Kai paraišką ir su ja susijusius šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus teikia kitos valstybės selekcininkas ar jo įgaliotasis atstovas, paraiška ir šie dokumentai gali būti pateikiami anglų kalba. Tuo atveju, kai paraiška ir kiti su paraiška susiję šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai pateikiami kita negu lietuvių ar anglų kalba, pateikiamas jų oficialus vertimas į lietuvių kalbą.

Jeigu veislę sukūrė ar atrado ir išskyrė keli fiziniai ar juridiniai asmenys, įsteigti Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos ir jų filialai, pateikiama viena paraiška.

Paraiškos pateikimas Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos šaliai narei ar Europos Sąjungos šaliai narei neapriboja pareiškėjo teisės, dar negavus atsakymo dėl veislės teisinės apsaugos suteikimo, pateikti paraišką Saugomų veislių sąrašo tvarkytojui.

Paraiškos pateikimo data laikoma diena, kurią Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas gavo paraišką. Jeigu pareiškėjas pateikė ne visus Saugomų veislių sąrašo tvarkytojo nustatytus dokumentus ar (ir) nesumokėjo valstybės rinkliavos už paraiškos ekspertizę, Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas per 3 darbo dienas nuo paraiškos gavimo dienos praneša pareiškėjui raštu apie nustatytus trūkumus ir nurodo šių trūkumų pašalinimo terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 10 darbo dienų. Šiuo atveju paraiškos pateikimo data laikoma diena, kurią pateikiami visi trūkstami dokumentai ar (ir) sumokama valstybės rinkliava už paraiškos ekspertizę.

Paraiškos pirmenybė nustatoma pagal paraiškos pateikimo datą.

Pareiškėjas turi teisę pirmąją paraišką pateikti bet kurios Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos šalies narės ar valstybės Europos Sąjungos narės kompetentingai institucijai. Jeigu prieš pateikiant paraišką Saugomų veislių sąrašo tvarkytojui Lietuvoje jau buvo pateikta to paties pareiškėjo paraiška suteikti tai pačiai veislei teisinę apsaugą vienoje iš Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos šalių narių ar Europos Sąjungos šalyje narėje, tai pareiškėjo prašymu paraiškos pirmenybė gali būti nustatoma pagal pirmosios paraiškos pateikimo datą. Šiuo atveju paraiška Saugomų veislių sąrašo tvarkytojui turi būti pateikta ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo pirmosios paraiškos pateikimo datos. Paraiškos pateikimo diena į šį laikotarpį neįeina.

Pareiškėjas, norintis pasinaudoti paraiškos pirmenybės teise šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo paraiškos pateikimo Saugomų veislių sąrašo tvarkytojui dienos pateikti pirmosios paraiškos kopiją, patvirtintą ją priėmusios kompetentingos kitos valstybės institucijos. Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas gali pareikalauti iš pareiškėjo papildomų dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad abiejų paraiškų objektas yra ta pati veislė.

Selekcininkui suteikiama teisė per dvejus metus po to, kai pasibaigė paraiškos pirmenybės teisės galiojimo laikotarpis, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, o jeigu pirmoji paraiška buvo atmesta arba atsiimta, – per Saugomų veislių sąrašo tvarkytojo nustatytą laikotarpį nuo atmetimo ar atsiėmimo, Saugomų veislių sąrašo tvarkytojui, kuriam jis pateikė paskesnę paraišką, šio Įstatymo nustatyta tvarka pateikti būtinus dokumentus ar medžiagą tyrimams, numatytiems šio Įstatymo 11, 12 ir 13 straipsniuose.

Tokie veiksmai kaip kitos paraiškos padavimas tos pačios veislės teisinei apsaugai suteikti, paraiškos viešas paskelbimas arba veislės, nurodytos pirmojoje paraiškoje, panaudojimas, jeigu tai įvyksta per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį, nesudaro pagrindo Saugomų veislių sąrašo tvarkytojui pateiktą paraišką atmesti. Tokie veiksmai taip pat nesudaro pagrindo jokioms trečiųjų šalių teisėms atsirasti.

Kai selekcininkas šio Įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia skundą dėl pareiškėjo, kuris neturėjo teisės į veislės apsaugą, ir Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas priima sprendimą šiuo pagrindu nesuteikti veislei teisinės apsaugos, selekcininkas turi teisę reikalauti, kad atmestosios paraiškos data būtų laikoma jo paraiškos pateikimo data. Šiuo atveju selekcininkas privalo pateikti paraišką Saugomų veislių sąrašo tvarkytojui per vieną mėnesį nuo sprendimo nesuteikti veislei teisinės apsaugos priėmimo.

Išankstinę paraiškos ekspertizę per vieną mėnesį nuo paraiškos pateikimo dienos atlieka Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas. Ekspertizės metu nustatoma paraiškos pirmenybė, taip pat ar paraiška atitinka Saugomų veislių sąrašo tvarkytojo nustatytus reikalavimus.

Per vieną mėnesį nustatęs, kad pateikti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų, Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas raštu praneša apie tai pareiškėjui. Pareiškėjui per Saugomų veislių sąrašo tvarkytojo nurodytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 10 darbo dienų, ištaisius nustatytus trūkumus, paraiškos pateikimo data laikoma diena, kurią Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas gavo reikiamus patikslintus dokumentus. Jeigu trūkumai neištaisyti, paraiška laikoma nepateikta ir pareiškėjui apie tai pranešama raštu.

Jeigu paraiška atitinka nustatytus reikalavimus, Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas apie tai raštu praneša pareiškėjui.