Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas

Šis Įstatymas nustato nepaprastosios padėties įvedimo pagrindus ir tvarką, laikiną fizinių asmenų naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimą, laikiną juridinių asmenų veiklos apribojimą, laikinus valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus nepaprastosios padėties metu, taip pat šių institucijų veiklos teisėtumo kontrolę ir nepaprastosios padėties atšaukimo tvarką.

Įstatymo nuostatų įgyvendinimas turi apsaugoti valstybės konstitucinę santvarką, užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei žmogaus teisių apsaugą nepaprastosios padėties metu.

Nepaprastoji padėtis – ypatingas teisinis režimas valstybėje ar jos dalyje, leidžiantis taikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) ir šiame Įstatyme nustatytus laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus ir laikinus juridinių asmenų veiklos apribojimus.

Nepaprastosios priemonės – šio Įstatymo nustatyti laikino pobūdžio apribojimai, veiksmai, taikomi nepaprastosios padėties metu, siekiant pašalinti grėsmę konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai.

Viešosios tvarkos apsaugos komendantūra – valstybės institucija, sudaryta iš vidaus tarnybos sistemos, Valstybės saugumo departamento pareigūnų, krašto apsaugos sistemos institucijų karių ir tarnautojų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atstovų ir Lietuvos šaulių sąjungos narių (šaulių) siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką nepaprastosios padėties metu.

Specialus leidimas – viešosios tvarkos apsaugos komendantūros arba, jeigu komendantūros nesteigiamos, institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, ar jos įgaliotos institucijos išduotas dokumentas, suteikiantis asmeniui ar transporto priemonei teisę būti tam tikru nustatytu laiku ir (ar) tam tikroje teritorijoje, kur yra įvesta nepaprastoji padėtis.

Komendanto valanda – paros laikas, kai teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, draudžiama būti viešose vietose be specialaus leidimo ir asmens dokumentų. Be specialaus leidimo teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, gali būti tik asmenys, išvardyti šio Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje.

Neteko galios nuo 2023-01-01

Neteko galios nuo 2023-01-01

Laikinasis turto paėmimas ir turto rekvizicija suprantami taip, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme.

Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai valstybėje kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir šiame Įstatyme įtvirtintų nepaprastųjų priemonių.

Nepaprastoji padėtis gali būti įvesta, kai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai kyla dėl kitose valstybėse susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės.

Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje (atskiruose valstybės teritorijos administraciniuose vienetuose, pasienio ruože ar kitose valstybės teritorijos dalyse).

Teritorijos, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, ribos gali būti keičiamos Seimo nutarimu šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, tam tikroje valstybės teritorijos dalyje atsiradus arba išnykus šio Įstatymo 3 straipsnyje numatytiems nepaprastosios padėties įvedimo pagrindams.

Nepaprastosios padėties trukmė negali būti ilgesnė kaip 6 mėnesiai.

Nepaprastoji padėtis gali būti įvesta ne vieną kartą, tačiau kiekvienu atveju jos trukmė neturi viršyti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino.

Sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje priima Seimas, jeigu valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai. Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą turi teisę priimti Respublikos Prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą.

Seimas, tvirtindamas Respublikos Prezidento sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį, gali pakeisti:

Vyriausybė gali siūlyti Seimui, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentui priimti sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį. Vyriausybė teikia vienam iš šioje dalyje nurodytų subjektų sprendimo dėl nepaprastosios padėties įvedimo projektą.

Nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete dėl nepaprastosios padėties įvedimo turi būti nurodyta:

Respublikos Prezidento dekretas dėl nepaprastosios padėties įvedimo turi galią tik pasirašytas Ministro Pirmininko.

Respublikos Prezidento dekretas dėl nepaprastosios padėties įvedimo visoje valstybės teritorijoje, valstybės sostinėje ar daugiau kaip pusėje valstybės teritorijos administracinių vienetų pateikiamas svarstyti neeilinei Seimo sesijai per 24 valandas nuo jo paskelbimo, o kitais atvejais – ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo paskelbimo.

Neeilinė Seimo sesija turi prasidėti ne vėliau kaip šio straipsnio 1 dalyje nustatytu laiku.

Nepaprastoji padėtis atšaukiama, kai Seimas nutarimu panaikina Respublikos Prezidento sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį arba kai Seimas priima nutarimą dėl nepaprastosios padėties atšaukimo išnykus nepaprastosios padėties įvedimo pagrindams. Nutarimas dėl nepaprastosios padėties atšaukimo oficialiai skelbiamas ir įsigalioja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka. Apie nepaprastosios padėties atšaukimą privalo nedelsdamos pranešti visos visuomenės informavimo priemonės.

Kai baigiasi sprendime įvesti nepaprastąją padėtį nustatyta jos trukmė, laikoma, kad nepaprastoji padėtis yra atšaukta ir nesant atskiro sprendimo ją atšaukti.

Seimo nutarimas ar Respublikos Prezidento dekretas dėl nepaprastosios padėties įvedimo oficialiai skelbiamas ir įsigalioja Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka. Apie nepaprastosios padėties įvedimą privalo nedelsdamos pranešti visos visuomenės informavimo priemonės.

Apie nepaprastosios padėties įvedimą nedelsiant informuojamos Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos užsienyje, taip pat užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos Lietuvos Respublikoje.

Apie nepaprastosios padėties įvedimą ir jos metu nustatytus naudojimosi žmogaus teisėmis ir laisvėmis apribojimus bei jų priežastis nedelsiant informuojamas Europos Tarybos generalinis sekretorius ir Jungtinių Tautų Organizacijos generalinis sekretorius.

Apie nepaprastosios padėties įvedimą ir jos metu nustatytus naudojimosi žmogaus teisėmis ir laisvėmis apribojimus bei jų priežastis nedelsiant informuojamos ir kitos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių šalys arba depozitarijai, jeigu tai nustatyta tose sutartyse.

Apie nepaprastosios padėties atšaukimą informuojamos Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos užsienyje, užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos Lietuvos Respublikoje, Europos Tarybos generalinis sekretorius ir Jungtinių Tautų Organizacijos generalinis sekretorius.

Apie nepaprastosios padėties atšaukimą nedelsiant informuojamos ir kitos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių šalys arba depozitarijai, jeigu tai nustatyta tose sutartyse.

Nepaprastosios padėties metu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje veikia Konstitucijos ir kitų įstatymų nustatytos bei nustatyta tvarka įsteigtos valstybės ir savivaldybių institucijos.

Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nepaprastosios padėties metu savivaldybės teritorijoje (savivaldybių teritorijose), kurioje (kuriose) nepaprastoji padėtis įvesta, gali būti įvestas tiesioginis valdymas.

Įvedus nepaprastąją padėtį, sprendime įvesti nepaprastąją padėtį nurodyta institucija, atsakinga už nepaprastosios padėties valdymą, imasi visų reikalingų priemonių nepaprastosios padėties įvedimo tikslui pasiekti. Institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, veikla apima visą valstybės teritoriją.

Institucija, atsakinga už nepaprastosios padėties valdymą, nedelsdama imasi priemonių, siekdama šalinti nepaprastosios padėties įvedimo priežastis, organizuoja žmonių ir jų turto apsaugą; iškilus būtinybei, organizuoja gyventojų evakuaciją iš stichinių nelaimių, katastrofų ar ginkluotų veiksmų zonos, suteikia kitą reikalingą neatidėliotiną pagalbą. Institucija, atsakinga už nepaprastosios padėties valdymą, visais įmanomais būdais stengiasi sušvelninti ir pašalinti nepaprastosios padėties padarinius, koordinuoja viešosios tvarkos komendantūrų veiklą.

Prireikus nepaprastosios padėties tikslams pasiekti institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, vadovas steigia viešosios tvarkos apsaugos komendantūras, į pagalbą gali pasitelkti ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms pavaldžias tarnybas bei techniką ir joms vadovauti.

Institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, vadovo duoti teisėti nurodymai ir išleisti įsakymai yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, viešosios tvarkos apsaugos komendantūroms bei fiziniams ir juridiniams asmenims. Asmenys, nevykdantys šios institucijos nurodymų arba įsakymų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Šio Įstatymo 3 straipsnyje nurodytai grėsmei Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai pašalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų darbui koordinuoti taikant Įstatymo nustatytas nepaprastąsias priemones visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje (atskiruose valstybės teritorijos administraciniuose vienetuose, pasienio ruože ar kitose valstybės teritorijos dalyse) nepaprastosios padėties metu gali būti įsteigtos viešosios tvarkos apsaugos komendantūros (toliau – komendantūros).

Komendantūros yra pavaldžios institucijai, atsakingai už nepaprastosios padėties valdymą.

Komendantūrų darbą organizuoja ir jų veiklai vadovauja institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, vadovo teikimu Ministro Pirmininko paskirtas vyriausiasis komendantas. Vyriausiasis komendantas skiria komendantūrų komendantus.