Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO 13 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

Į S T A T Y M A S

2000 m. gruodžio 7 d. Nr. IX-70

Vilnius

(Žin., 1994, Nr. 3-40, Nr. 58-1136; 1995, Nr. 12-261; 1996, Nr. 13-343; 1997, Nr. 117-2997; 2000, Nr. 32-891, Nr. 90-2779)

1 straipsnis. 13 straipsnio 1 dalies pakeitimas

„2) 18 procentų – visoms prekėms ir paslaugoms, išskyrus išvardytas šio įstatymo 4 ir 23 straipsniuose bei šio straipsnio pirmosios dalies 1, 3 ir 4 punktuose;“.

„4) 9 procentai – už gyventojams tiekiamą šiluminę energiją, skirtą gyvenamosioms patalpoms šildyti.“

2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. PVM skaičiuojamas taikant 18 procentų, o šio įstatymo 13 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte nurodytu atveju – 5 procentų, 4 punkte nurodytu atveju – 9 procentų tarifus, skaičiuojant nuo realizuojamų ar importuojamų prekių (teikiamų paslaugų) apmokestinamosios vertės, arba atitinkamai 15,25, 4,76 ir 8,26 procentų tarifus, skaičiuojant nuo prekių ir paslaugų vertės kartu su PVM.

Skaičiuojant PVM 15,25, 4,76 ir 8,26 procentų tarifai taikomi:

1) jeigu prekės parduodamos (paslaugos teikiamos) už grynuosius pinigus neišrašant PVM sąskaitos-faktūros;

2) jeigu prekių kainos (paslaugų tarifų) dydis nustatytas valstybės valdymo institucijų;

3) jeigu sąskaitoje-faktūroje už apmokestinamas prekes (paslaugas) PVM neišskirtas. Prekių ir paslaugų gavėjai neturi teisės taip apskaičiuoti ir įtraukti į atskaitą pirkimo PVM;

4) kitais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais.“

3 straipsnis. Įstatymo galiojimas

Šis įstatymas galioja nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS