LegalizeLietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS PAŠTO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAŠTO ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2012 m. lapkričio 8 d. Nr. XI-2379
Vilnius
(Žin., 1999, Nr. 36-1070; 2004, Nr. 60-2125; 2010, Nr. 1-33, Nr. 153-7785; 2011, Nr. 161-7618; 2012, Nr. 122-6114)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos pašto įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAŠTO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, taikymas ir tikslai
Šis įstatymas reglamentuoja pašto paslaugos teikimo veiklą, pašto srities politikos formavimo ir pašto paslaugos teikimo veiklos reguliavimo institucijų sistemą, pašto paslaugos teikėjų ir naudotojų teises ir pareigas, pašto paslaugos teikėjų atsakomybę ir žalos atlyginimą.
Šis įstatymas nereglamentuoja diplomatinio pašto veiklos.
Šiuo įstatymu įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, nurodytas šio įstatymo priede.
2 straipsnis. Pašto paslaugos teikimo veiklos reguliavimo principai
Pašto paslaugos teikimo veikla reguliuojama vadovaujantis laisvės teikti pašto paslaugą, sąžiningos konkurencijos ir universaliosios pašto paslaugos prieinamumo visiems naudotojams principais.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Asmuo – fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų padalinys.
Galutinis atlygis – atlygis universaliosios pašto paslaugos teikėjui už gaunamų tarptautinių pašto siuntų surinkimą, paskirstymą, vežimą ir pristatymą gavėjams.
Gavėjas – asmuo, kuriam adresuota pašto siunta.
Išperkamoji pašto siunta – pašto siunta, įteikiama gavėjui, kai jis sumoka pašto paslaugos teikėjui siuntėjo nurodytą pinigų sumą.
Įvertintoji pašto siunta – pašto siunta, kurią sugadinus ar kuriai dingus siuntėjui atlyginama jo nurodyta pašto siuntos vertė.
Korespondencijos siunta – pašto siunta, kurią sudaro ant bet kokios fizinės medžiagos užrašytas pranešimas, įskaitant smulkiuosius paketus, siųstina ir pristatytina ant jos nurodytu gavėjo adresu. Knygos, katalogai, laikraščiai ir kiti periodiniai leidiniai nelaikomi korespondencijos siuntomis.
Naudotojas – pašto siuntos siuntėjas arba gavėjas.
Pašto mokos ženklas – galiojantis Lietuvos Respublikos pašto ženklas, pašto blokas, ženklintas vokas ir atvirukas (atvirlaiškis), ženklinta aerograma, ženklintuvo spaudas ir specialus patvirtintas mokėjimo už pašto paslaugą spaudas.
Pašto paslauga – pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas.
Pašto paslaugos teikėjas – pašto paslaugą teikiantis Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų padalinys.
Pašto paslaugos teikimo vieta – pašto tinklo dalis, įskaitant viešai naudoti skirtas pašto dėžutes, esančias šalia viešųjų kelių arba pašto paslaugos teikėjo patalpose. Šioje vietoje pašto siuntų siuntėjai gali pateikti siuntas pašto tinklui, o gavėjai – jas atsiimti.
Pašto siunta – adresuota ir išsiųsti paruošta siunta, įskaitant korespondencijos siuntas, pašto siuntinius, siuntas, kuriose siunčiamos knygos, katalogai, laikraščiai, kiti periodiniai leidiniai, kurią turi pristatyti pašto paslaugos teikėjai.
Pašto siuntinys – iki 50 kilogramų sverianti pašto siunta, kurią sudaro daiktas ar prekė (daiktai ar prekės), tarp jų ir neturintys komercinės vertės.
Pašto tinklas – visuma pašto infrastruktūros elementų ir kitų priemonių, naudojamų pašto paslaugai teikti.
Periodinių leidinių pristatymas kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams – laikraščių ir žurnalų, išskyrus priskirtų prie erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio leidinių ir tų, kurių daugiau kaip 50 procentų teksto sudaro reklama, priėmimas iš leidėjų, paskirstymas ir pateikimas kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams.
Pristatymas – visuma veiksmų, atliekamų nuo pašto siuntų rūšiavimo iki jų pateikimo gavėjams per pašto tinklą, įskaitant įteikimą asmeniškai pasirašytinai gavėjams.
Registruotoji pašto siunta – pašto siunta, už kurią sumokamas šiame įstatyme ar sutartyje su siuntėju nustatyto dydžio atlyginimas, jei ji dingsta, būna pavogta ar sugadinta dėl pašto paslaugos teikėjo kaltės. Siuntėjo prašymu pateikiami įrodymai, kad pašto siunta buvo pateikta asmeniškai pasirašytinai gavėjui.
Rūšiavimas – visuma veiksmų, atliekamų su pašto siuntomis nuo jų patekimo į rūšiavimo vietą iki jų pateikimo vežti arba pristatyti – skirstymas pagal įvairius pristatyti būtinus kriterijus.
Siuntėjas – asmuo, kuris nurodytas ant pašto siuntos. Jeigu siuntėjas nenurodytas ant pašto siuntos, juo laikomas asmuo, kuris pateikia pašto siuntą pašto paslaugos teikėjui pristatyti gavėjui.
Surinkimas – pašto paslaugos teikėjo veiksmai, kuriuos atliekant pašto siuntos patenka į pašto tinklą.
Tarptautinė pašto siunta – pašto siunta, siunčiama iš vienos valstybės į kitą.
Universalioji pašto paslauga – teisės aktų nustatytos kokybės pašto paslauga, kuri už prieinamą kainą turi būti teikiama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems tokią paslaugą pageidaujantiems gauti naudotojams.
Universaliosios pašto paslaugos teikėjas – pašto paslaugos teikėjas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įpareigotas teikti universaliąją pašto paslaugą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Pasaulinės pašto sąjungos Pašto siuntinių reglamente, Pašto korespondencijos reglamente, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – Viešojo administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme.
II SKYRIUS
PAŠTO SRITIES POLITIKOS FORMAVIMO IR PAŠTO PASLAUGOS TEIKIMO VEIKLOS REGULIAVIMO SISTEMA
4 straipsnis. Valstybinio valdymo institucijos pašto srityje
Valstybinio valdymo institucijos pašto srityje yra:
1) Vyriausybė;
2) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija);
3) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba).
5 straipsnis. Vyriausybės ir Susisiekimo ministerijos funkcijos pašto srityje
Vyriausybė:
1) tvirtina universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo tvarkos aprašą ir įpareigoja pašto paslaugos teikėją teikti universaliąją pašto paslaugą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) praneša Europos Komisijai apie pašto paslaugos teikėją, įpareigotą teikti universaliąją pašto paslaugą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, apie valstybinio valdymo instituciją, nurodytą šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat apie naudotojams ir pašto paslaugos teikėjams sudarytas galimybes naudotis informacija, nurodyta šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte;
3) tvirtina nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisykles, įskaitant nepagrįstai didelės finansinės naštos nustatymo kriterijus, ir nuostolingos periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos kompensavimo taisykles;
4) tvirtina periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos tarifų nustatymo kriterijus ir kas 3 metai tvirtina periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos didžiausius tarifus.
Susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką pašto srityje, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.
Susisiekimo ministerija:
1) rengia įstatymų, įstatymų įgyvendinamųjų ir kitų teisės aktų, susijusių su pašto paslaugos teikimo veikla ir užtikrinančių pašto srities ekonominę plėtrą ir konkurencingumą, projektus;
2) užtikrina, kad universaliosios pašto paslaugos plėtra atitiktų technikos pažangą, ekonomines, socialines aplinkybes ir naudotojų poreikius;
3) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo tvarkos aprašo projektą;
4) tvirtina universaliosios pašto paslaugos teikimo taisykles;
5) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos tarifų nustatymo kriterijus;
6) ekstremaliųjų situacijų atvejais nustato išskirtines sąlygas, užtikrinančias universaliosios pašto paslaugos teikimą;
7) tvirtina universaliosios pašto paslaugos kokybės reikalavimus;
8) tvirtina pašto mokos ženklų išleidimo, išėmimo iš apyvartos ir apskaitos taisykles;
9) tvirtina universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo charakteristikas;
10) nustato Lietuvos standartų ir kitų leidinių, tarptautinių ir Europos specifikacijų ir (ar) rekomendacijų, susijusių su pašto paslaugos teikimu, privalomą taikymą;
11) bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis, atsakingomis už pašto sritį, pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
12) atlieka kitas funkcijas, nustatytas pašto paslaugos teikimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos pašto srityje
Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija pagal šio įstatymo priede nurodytą 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/6/EB. Tarnybos statusas, finansavimo šaltiniai, sąlygos, tvarka ir kiti veiklos aspektai nustatyti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme (toliau – Elektroninių ryšių įstatymas).
Ryšių reguliavimo tarnyba:
1) prižiūri, kaip laikomasi šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų;
2) įgyvendina šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas;
3) Europos Komisijai paprašius, pagal kompetenciją teikia informaciją;
4) dalyvauja rengiant universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo tvarkos aprašo projektą;
5) pagal pašto siuntų svorio pakopas tvirtina universaliosios pašto paslaugos didžiausius tarifus;
6) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisyklių, įskaitant nepagrįstai didelės finansinės naštos nustatymo kriterijus, projektą;
7) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti nuostolingos periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos kompensavimo taisyklių projektą;
8) tvirtina pašto paslaugos teikimo taisykles ir prižiūri, kaip laikomasi jose nustatytų reikalavimų;
9) rengia ir teikia pasiūlymus Susisiekimo ministerijai dėl universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo charakteristikų;
10) rengia ir teikia tvirtinti Susisiekimo ministerijai universaliosios pašto paslaugos teikimo taisykles;
11) prižiūri, kaip universaliosios pašto paslaugos teikėjas laikosi Susisiekimo ministerijos nustatytų universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo charakteristikų, universaliosios pašto paslaugos kokybės reikalavimų;
12) prižiūri, kaip universaliosios pašto paslaugos teikėjas organizuoja universaliosios pašto paslaugos kokybės patikrinimą ir vieną kartą per metus viešai skelbia šio patikrinimo rezultatus;
13) nustato universaliosios pašto paslaugos teikėjui pagrindinius sąnaudų apskaitos tvarkymo principus ir sąnaudų apskaitos sistemai keliamus reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius reikalavimus;
14) tvirtina naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčų nagrinėjimo taisykles ir nagrinėja ginčus tarp naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų;
15) tvirtina pašto paslaugos teikėjų ginčų nagrinėjimo taisykles ir nagrinėja ginčus tarp pašto paslaugos teikėjų;
16) tvirtina universaliosios pašto paslaugos nuostolių apskaičiavimo taisykles;
17) pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja šio įstatymo pažeidimus ir pažeidėjams taiko sankcijas šio įstatymo nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka;
18) atlieka universaliosios pašto paslaugos tarifų ir periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos tarifų taikymo priežiūrą;
19) skelbia informaciją, reikalingą atviros ir konkurencingos rinkos plėtrai. Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į teisės aktus, reglamentuojančius konfidencialios informacijos apsaugą, nustato šios informacijos skelbimo taisykles, įskaitant ir teikiamos informacijos mastą;
20) savo nustatyta tvarka skelbia informaciją, susijusią su šio įstatymo įgyvendinimu;
21) bendradarbiauja su užsienio valstybių pašto paslaugos teikimo veiklos reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų ir darbo grupių veikloje;
22) teikia pasiūlymus Susisiekimo ministerijai dėl Lietuvos standartų ir kitų leidinių, tarptautinių ir Europos specifikacijų ir (ar) rekomendacijų, susijusių su pašto paslaugos teikimu, privalomo taikymo;
23) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikdama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, turi šiame ir kituose įstatymuose jai suteiktas teises.
III SKYRIUS
PAŠTO PASLAUGOS TEIKIMO VEIKLOS REGULIAVIMO PAGRINDAI
7 straipsnis. Teisė teikti pašto paslaugą
Asmuo turi teisę teikti pašto paslaugą be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamasis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, kai jis šiame straipsnyje nustatyta tvarka praneša apie tai Ryšių reguliavimo tarnybai.
Asmuo, norintis pradėti teikti pašto paslaugą, turi pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai pranešimą apie pašto paslaugos teikimo pradžią (toliau – pranešimas). Pranešimą galima pateikti raštu, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į Ryšių reguliavimo tarnybą.
Pranešimo formą ir jo pateikimo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba pašto paslaugos teikimo taisyklėse. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama pranešimo formą ir jo pateikimo tvarką, gali reikalauti pateikti tik tokią informaciją ir dokumentus, kurių reikia, kad asmenį būtų galima identifikuoti ir įrašyti į pašto paslaugos teikėjų sąrašą (vardą ir pavardę arba pavadinimą, kodą, adresą, kitą kontaktinę informaciją, trumpą pašto paslaugos, kurią asmuo ketina teikti, aprašymą, pašto paslaugos teikimo pradžios datą ir kt.).
Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos įrašo asmenį į pašto paslaugos teikėjų sąrašą ir praneša apie tai asmeniui, pateikusiam pranešimą. Pašto paslaugos teikėjų sąrašas yra viešai skelbiamas Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje.
Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad pranešimas neatitinka pašto paslaugos teikimo taisyklėse nustatytų reikalavimų, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos informuoja apie tai asmenį ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytiems trūkumams pašalinti. Tokiu atveju šio straipsnio 4 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas nuo patikslinto pranešimo gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos.
Asmeniui nepašalinus trūkumų per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą arba pateikus klaidingus duomenis, Ryšių reguliavimo tarnyba neįrašo asmens į pašto paslaugos teikėjų sąrašą ir per 5 darbo dienas informuoja apie tai asmenį, nurodydama neįrašymo į pašto paslaugos teikėjų sąrašą motyvus.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.