Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas

Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų (toliau – savo funkcijų).

Antstolius šio Įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia teisingumo ministras.

Šio Įstatymo nustatyta tvarka teisingumo ministras nustato antstolių skaičių ir priskiria antstoliams veiklos teritorijas.

Antstolių skaičius antstolių veiklos teritorijose nustatomas pagal teisingumo ministro tvirtinamą antstolių skaičiaus nustatymo metodiką, atsižvelgiant į gyventojų skaičių tam tikroje antstolių veiklos teritorijoje ir praėjusių trejų kalendorinių metų antstolio pajamų medianą toje teritorijoje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kiekvienais kalendoriniais metais iki spalio 1 dienos įvertina poreikį keisti antstolių skaičių ir jų veiklos teritorijas.

Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu.

Antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines teisės studijų krypties pirmosios ir antrosios studijų pakopų ar vientisąsias studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažiau kaip dvejus metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ar antstoliu ir laimėjęs viešą konkursą.

Teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti teisinį darbą.

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

Jeigu asmuo padaro korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kuri suprantama taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti terminai, kai asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, ilginami vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi teisę gauti iš visų teisėsaugos institucijų, valstybės bei savivaldybių institucijų ir informacinių sistemų, kurios suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, (toliau – informacinės sistemos) informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus įsitikinti, kad asmuo atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Antstolio vietai užimti ir antstolio veiklai vykdyti organizuojamas viešas konkursas. Jį skelbia Teisingumo ministerija. Antstolių viešą konkursą sudaro antstolio kvalifikacinis egzaminas ir pretendentų į antstolius privalumų vertinimas.

Antstolio kvalifikacinį egzaminą vykdo Antstolio kvalifikacinio egzamino komisija. Šios komisijos personalinę sudėtį, Antstolio kvalifikacinio egzamino komisijos nuostatus ir Antstolio kvalifikacinio egzamino tvarkos aprašą tvirtina teisingumo ministras. Antstolio kvalifikacinio egzamino komisiją sudaro penki nariai, turintys aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Iš jų du narius, įskaitant komisijos pirmininką, skiria teisingumo ministras, du narius – Lietuvos antstolių rūmai ir vieną narį – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Antstolio kvalifikacinio egzamino rezultatai galioja penkerius metus nuo egzamino išlaikymo dienos. Jeigu per penkerius metus nuo antstolio kvalifikacinio egzamino išlaikymo dienos asmuo pradeda eiti antstolio pareigas, egzamino rezultatų galiojimo terminas pratęsiamas tol, kol asmuo eina šias pareigas. Antstolis, dalyvaujantis viešame konkurse eiti antstolio pareigas kitoje antstolių veiklos teritorijoje, asmuo, ne mažiau kaip penkerius metus buvęs antstoliu, jeigu nuo jo atleidimo iš antstolių praėjo ne daugiau kaip treji metai, ir socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo daktaro laipsnį turintis asmuo nuo antstolio kvalifikacinio egzamino atleidžiami. Antstolio kvalifikacinio egzamino programą tvirtina teisingumo ministras.

Pretendentų į antstolius privalumų vertinimą atlieka Antstolių viešo konkurso komisija. Šios komisijos personalinę sudėtį, Antstolių viešo konkurso komisijos nuostatus ir Antstolių viešo konkurso tvarkos aprašą tvirtina teisingumo ministras. Antstolių viešo konkurso komisiją sudaro septyni nariai. Iš jų tris narius, įskaitant komisijos pirmininką, skiria teisingumo ministras, tris narius – Lietuvos antstolių rūmai ir vieną narį – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Vienas iš trijų teisingumo ministro skiriamų komisijos narių turi būti asmuo, turintis aukštąjį ekonominį išsilavinimą, vienas iš trijų Lietuvos antstolių rūmų skiriamų komisijos narių turi būti asmuo, turintis aukštąjį psichologo išsilavinimą. Penki iš septynių Antstolių viešo konkurso komisijos narių turi būti asmenys, turintys aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Šios komisijos nariu negali būti Antstolio kvalifikacinio egzamino komisijos narys.

Antstolių viešame konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio Įstatymo nustatytus reikalavimus, pateikę Teisingumo ministerijai Antstolių viešo konkurso tvarkos apraše nustatytus dokumentus. Antstolis, norintis dalyvauti viešame konkurse eiti antstolio pareigas kitoje antstolių veiklos teritorijoje, turi būti išdirbęs toje pačioje antstolių veiklos teritorijoje ne mažiau kaip penkerius metus.

Antstolio kvalifikacinio egzamino komisiją ir Antstolių viešo konkurso komisiją aptarnauja ir jų darbą užtikrina Teisingumo ministerija.

Antstolių viešo konkurso komisija konkurso rezultatus teikia tvirtinti teisingumo ministrui. Antstolių viešo konkurso rezultatai tvirtinami įsakymu, nurodant konkursą laimėjusį asmenį (asmenis).

Teisingumo ministras gali atsisakyti patvirtinti antstolių viešo konkurso rezultatus, jei paaiškėja, jog viešas konkursas vyko pažeidžiant šio Įstatymo, Antstolių viešo konkurso komisijos nuostatų ar Antstolių viešo konkurso tvarkos reikalavimus.

Teisingumo ministro įsakymas dėl antstolių viešo konkurso rezultatų patvirtinimo ar atsisakymas patvirtinti viešo konkurso rezultatus gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teisę vykdyti antstolio veiklą turi viešą konkursą laimėję asmenys, šio Įstatymo nustatyta tvarka apdrausti profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, teisingumo ministro įsakymu paskirti antstoliais ir šio Įstatymo nustatyta tvarka prisiekę. Teisę vykdyti antstolio veiklą įgiję asmenys deklaruoja savo ir šeimos narių turtą Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Antstolių viešą konkursą laimėjęs asmuo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo antstolių viešo konkurso rezultatų patvirtinimo dienos privalo įkurti antstolio kontorą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį dėl darbo antstolių kontoroje, Lietuvos antstolių rūmams sumokėti nustatytą privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmoką ir pateikti Teisingumo ministerijai tai patvirtinančius dokumentus.

Antstolių viešą konkursą laimėjęs asmuo, įvykdęs šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo dokumentų, patvirtinančių šių sąlygų įvykdymą, pateikimo teisingumo ministro įsakymu skiriamas antstoliu.

Antstoliu paskirtam asmeniui, prisiekusiam šio Įstatymo nustatyta tvarka, Teisingumo ministerija išduoda liudijimą, patvirtinantį teisę vykdyti antstolio veiklą, o Lietuvos antstolių rūmai – antstolio pažymėjimą.

Lietuvos antstolių rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos antstolių sąrašą. Šiame sąraše nurodomi antstolių kontorų pavadinimai, antstolių vardai ir pavardės, antstolių kontorų adresai, telefono ryšio ir fakso (jeigu yra) numeriai, elektroninio pašto adresai, antstolių veiklos teritorijos. Šie duomenys skelbiami tol, kol pasibaigia antstolio įgaliojimai.

Teisingumo ministro įsakymas dėl asmens skyrimo antstoliu ar atsisakymas skirti antstoliu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Antstolių asmens bylos saugomos Teisingumo ministerijoje.

Asmuo, prieš pradėdamas vykdyti antstolio veiklą, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo paskyrimo antstoliu, prisiekia. Priesaiką priima teisingumo ministras.

Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

Neteko galios 2005-12-08.

Prisiekęs antstolis priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas saugomas antstolio asmens byloje.