Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymas

Šis įstatymas nustato asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas prioritetų tvirtinimą, delegavimo koordinavimą, pretendentų į pareigas, į kurias gali būti deleguojama, atrankos principus, delegavimo tvarką, delegavimo į rinkimų stebėjimo misijas rezervo sudarymą, deleguojamų asmenų darbo užmokesčio nustatymą ir socialinių garantijų deleguojamiems asmenims suteikimą.

Šis įstatymas taikomas karjeros valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams, įskaitant ir tuos atvejus, kai šio straipsnio 31 dalyje nustatyta tvarka jie siunčiami dirbti į Europos išorės veiksmų tarnybą ar laikinai perkeliami į ją pagal Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų, nustatytų 1961 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu Nr. 31 (EEB), Nr. 11 (EAEB), nustatančiu Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, su visais pakeitimais (toliau – Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos), 2 straipsnio b ir e punktus, taip pat valstybės pareigūnams, kuriems netaikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir kurie pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus ir šį įstatymą gali būti deleguojami, (toliau – valstybės pareigūnai), viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pavesta administruoti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamos paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektus arba vykdyti veiklą, skatinančią inovacijas, verslo plėtrą ir investicijų pritraukimą, darbuotojams (toliau – viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojai) ir kitiems asmenims.

Šis įstatymas netaikomas kariams ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, dalyvaujantiems užsienyje vykstančiose tarptautinėse karinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, kariams, siunčiamiems į užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, pedagoginiams darbuotojams, siunčiamiems dirbti į Europos mokyklas, asmenims, vykdantiems ar vykstantiems vykdyti lituanistinį švietimą užsienyje, specialistams, vykstantiems dirbti į Lietuvos diasporos organizacijas ir kultūros įstaigas, taip pat asmenims, kurių negalima deleguoti pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus.

Šio įstatymo 7 straipsnio ir III skyriaus nuostatos netaikomos karjeros valstybės tarnautojams ir statutiniams valstybės tarnautojams, siunčiamiems dirbti į pareigas Europos išorės veiksmų tarnyboje ar laikinai į jas perkeliamiems pagal Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio b ir e punktus; kitos šio įstatymo nuostatos jiems taikomos mutatis mutandis. Karjeros valstybės tarnautojo ar statutinio valstybės tarnautojo, dalyvaujančio Europos išorės veiksmų tarnybos atrankoje į šioje dalyje nurodytas pareigas, prašymu užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka Užsienio reikalų ministerija išduoda Europos išorės veiksmų tarnybos reikalaujamą pažymą, patvirtinančią valstybės tarnautojo statusą ir kitas Europos išorės veiksmų tarnybos nurodytas aplinkybes, ir nurodo remianti atrankoje dalyvaujančio karjeros valstybės tarnautojo ar statutinio valstybės tarnautojo kandidatūrą. Tokia pažyma išduodama tik šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos institucijos, deleguojančios asmenis į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, (toliau – deleguojančioji institucija), pritarimu.

Šis įstatymas netaikomas asmenims į Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijas siųsti, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnį, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, 12, 13, 14 straipsnius ir 16 straipsnio 2 dalį, kurie mutatis mutandis taikomi pretendentų vykti į šias misijas atrankai, ir 23 straipsnio 2 dalį.

Šis įstatymas netaikomas asmenims į užsienio reikalų ministro tvirtinamame sąraše nurodytas žemesnes negu misijos vadovo ar jo pavaduotojo pareigas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos misijose, įskaitant jos išorinius biurus, siųsti, kai ši organizacija apmoka pragyvenimo ir apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis išlaidas, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnį, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 16 straipsnio 2 dalį, kurie mutatis mutandis taikomi pretendentų vykti į šias misijas, įskaitant jos išorinius biurus, atrankai, ir 23 straipsnio 2 dalį.

Delegavimas – karjeros valstybės tarnautojų, statutinių valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų ir viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojų perkėlimas ar siuntimas ir kitų asmenų siuntimas dirbti į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas.

Delegavimo į rinkimų stebėjimo misijas rezervas – pretendentų, kurie gali būti deleguojami į tarptautines ir Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijas, sąrašas, sudaromas šio įstatymo IV skyriuje nustatyta tvarka.

Delegavimo išlaidos – pretendentų, atrinktų į pareigas tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose, ir asmenų, įrašytų į delegavimo į rinkimų stebėjimo misijas rezervą, mokymo išlaidos, taip pat išlaidos, susijusios su deleguotų asmenų darbo užmokesčiu ir deleguotų asmenų bei jų šeimos narių socialinių ir kitų šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų garantijų įgyvendinimu.

Delegavimo prioritetai – tarptautinių ir Europos Sąjungos institucijų ar užsienio valstybių institucijų veiklos sritys, pareigybės tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose, į kurias deleguojamų asmenų darbas atitinka Lietuvos vidaus ir užsienio politikos prioritetus, tikslus ir tarptautinius įsipareigojimus.

Kiti asmenys – asmenys, kurie nėra karjeros valstybės tarnautojai, statutiniai valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai arba viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojai.

Nacionalinis kontingentas – visi civilinėje tarptautinėje arba Europos Sąjungos misijoje ar operacijoje esantys Lietuvos Respublikos deleguoti asmenys.

Šeimos nariai – su deleguotu asmeniu į užsienį išvykę ir kartu gyvenantys jo sutuoktinis arba partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), deleguoto asmens ir (ar) jo sutuoktinio arba partnerio nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ar pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 20 metų, jeigu jie nėra sudarę santuokos arba įregistravę partnerystės, dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo ir su deleguotu asmeniu turi bendrą ūkį, ir išlaikytiniai (nesvarbu, koks jų amžius). Išlaikytiniais laikomi asmenys, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų, reglamentuojančių globos ir rūpybos klausimus, nustatyta tvarka yra paskirtas deleguotas asmuo ir (ar) jo sutuoktinis arba partneris.

Tarptautinės ir Europos Sąjungos institucijos – tarptautinės organizacijos ir institucijos, Europos Sąjungos institucijos ir įstaigos, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtos institucijos, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtos organizacijos (konsorciumai), civilinės tarptautinės ir Europos Sąjungos misijos ar operacijos, kurios priima deleguojamus asmenis.

Užsienio valstybių institucijos – užsienio valstybių atstovaujamosios, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos ir kitos užsienio valstybių institucijos ir įstaigos, kurioms užsienio valstybių įstatymai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus.

Delegavimo prioritetai yra nacionaliniai ir žinybiniai.

Nacionalinius delegavimo prioritetus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė užsienio reikalų ministro teikimu, apsvarsčius Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitete. Juos tvirtinant atsižvelgiama į Lietuvos vidaus ir užsienio politikos prioritetus, tikslus ir tarptautinius įsipareigojimus, taip pat į deleguojančiųjų institucijų pasiūlymus. Šie prioritetai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per 4 metus. Tvirtinant nacionalinius delegavimo prioritetus taip pat nustatomos preliminarios lėšų paskirstymo proporcijos delegavimui į Europos Sąjungos institucijas ir įstaigas ir delegavimui į kitas tarptautines institucijas ar užsienio valstybių institucijas.

Ministerijos, ministrų valdymo sritims nepriskirtos šio įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos deleguojančiosios institucijos, kurių vadovai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų (toliau – valstybės biudžeto asignavimai) valdytojai pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą, ir šio įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nurodytos deleguojančiosios institucijos, atsižvelgdamos į jų kompetencijai priskirtą atstovavimą tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose, gali nustatyti žinybinius delegavimo prioritetus, tvirtinamus šios institucijos vadovo. Ministrų valdymo sritims priskirtos šio įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos deleguojančiosios institucijos vadovaujasi tos valdymo srities ministro tvirtinamais žinybiniais delegavimo prioritetais. Žinybiniai delegavimo prioritetai papildo nacionalinius delegavimo prioritetus deleguojančiosioms institucijoms priskirtomis atstovavimo tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose veiklos sritimis ir pareigybėmis, neįtrauktomis į nacionalinius delegavimo prioritetus. Žinybiniais delegavimo prioritetais deleguojančioji institucija vadovaujasi priimdama sprendimą sutikti apmokėti delegavimo išlaidas iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos teisėtai gautų lėšų pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 3 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį, kai veiklos sritys arba pareigos, į kurias numatoma deleguoti, neįtrauktos į nacionalinius delegavimo prioritetus.

Delegavimą koordinuoja Užsienio reikalų ministerija.

Deleguojančiosios institucijos kiekvieno metų ketvirčio pirmąjį mėnesį Užsienio reikalų ministerijai pateikia informaciją apie kiekvieno asmens delegavimo išlaidas per praėjusį ketvirtį, kurias apmokėjo deleguojančioji institucija, taip pat informaciją apie per praėjusį ketvirtį prasidėjusį arba pasibaigusį delegavimą.

Deleguojančiosios institucijos, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybės prie tarptautinių organizacijų, konsulinės įstaigos ir specialiosios misijos, gavusios informaciją apie laisvas pareigas tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose (toliau kartu – priimančiosios institucijos), į kurias gali būti deleguojami asmenys iš Lietuvos, visą gautą informaciją Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia Vyriausybės įgaliotai įstaigai ir Užsienio reikalų ministerijai. Vyriausybės įgaliota įstaiga gautą informaciją paskelbia Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Deleguojančiosios institucijos, įvertinusios šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir atsižvelgdamos į delegavimo į tas pareigas poreikius, Užsienio reikalų ministerijai ir Vyriausybės įgaliotai įstaigai pateikia motyvuotus pasiūlymus dėl pareigybių pripažinimo atitinkančiomis nacionalinius delegavimo prioritetus ir delegavimo išlaidų padengimo iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų tikslingumo. Deleguojančioji institucija, atsižvelgdama į delegavimo prioritetus, taip pat gali informuoti apie savo sutikimą delegavimo išlaidas apmokėti iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų deleguojančiosios institucijos teisėtai gautų lėšų.

Užsienio reikalų ministerija, gavusi šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą deleguojančiosios institucijos motyvuotą pasiūlymą arba savo iniciatyva įvertinusi šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, parengia išvadą dėl pareigybių priimančiojoje institucijoje pripažinimo atitinkančiomis nacionalinius delegavimo prioritetus ir delegavimo išlaidų padengimo galimybės, jeigu tokių išlaidų neapmoka priimančioji institucija (toliau – išvada).

Rengdama išvadą, Užsienio reikalų ministerija vadovaujasi nacionaliniais delegavimo prioritetais, atsižvelgia į motyvuotus deleguojančiųjų institucijų pasiūlymus dėl pareigybių priimančiosiose institucijose pripažinimo atitinkančiomis nacionalinius delegavimo prioritetus ir įvertina delegavimo išlaidų padengimo iš Užsienio reikalų ministerijai tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų galimybę, atsižvelgdama į šių asignavimų sumą konkrečiais metais.

Kai pareigybė priimančiojoje institucijoje ar civilinėje tarptautinėje arba Europos Sąjungos misijoje ar operacijoje (toliau – misija) atitinka nacionalinius delegavimo prioritetus, tačiau Užsienio reikalų ministerija, atsižvelgdama į tam tikslui jai skirtus valstybės biudžeto asignavimus, neturi galimybės skirti tokių asignavimų delegavimui į šias pareigas finansuoti ir jeigu kitos deleguojančiosios institucijos Užsienio reikalų ministerijai nebuvo pranešusios apie sprendimą sutikti apmokėti delegavimo išlaidas, Užsienio reikalų ministerija, gavusi deleguoto (-ų) asmens (-ų) prašymą (-us) leisti dalyvauti priimančiosios institucijos paskelbtoje atrankoje į kitas pareigas toje pačioje institucijoje ar misijoje, atsižvelgusi į galimą papildomų delegavimo lėšų poreikį, gali nuspręsti, kad pretendentų atranka į laisvas pareigas vykdoma tik iš pagal šį įstatymą į tą pačią instituciją ar misiją deleguotų asmenų.

Išvada pateikiama Vyriausybės įgaliotai įstaigai, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 9 straipsnį pretendentų atranką vykdo Užsienio reikalų ministerija.