LegalizeLietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2013 m. gegužės 9 d. Nr. XII-270
Vilnius
(Žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18-572; 2006, Nr. 130-4890; 2008, Nr. 50-1841; 2009, Nr. 46-1801; 2011, Nr. 155-7356; 2012, Nr. 76-3929)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS
ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.
Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymą.
Šis įstatymas netaikomas užsieniečiams, kurių teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nustato Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais atvejais organizuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – antrinė teisinė pagalba) – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.
Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatorius baudžiamojoje byloje (toliau – koordinatorius) – advokatas ar kitas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas asmuo, padedantis organizuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamosiose bylose pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytą sutartį.
Gynyba ir atstovavimas bylose – įstatymų reglamentuojami procesiniai veiksmai ginant įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar atstovaujamojo teises ir interesus baudžiamosiose, civilinėse (išskyrus arbitražo bylas) ir administracinėse bylose, taip pat tarptautinėse teisminėse institucijose, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, jeigu šiose institucijose nėra teikiama teisinė pagalba.
Europos Sąjungos valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus Danijos Karalystę.
Pareiškėjas – fizinis asmuo, kuris pateikia prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir (ar) kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba.
Pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – pirminė teisinė pagalba) – šio įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Pirminė teisinė pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo.
Taikinimo tarpininkas – šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtas nešališkas trečiasis fizinis asmuo, kuris dalyvauja sprendžiant kitų asmenų ginčą, siekdamas padėti jį išspręsti taikiai.
Tarptautinis ginčas – ginčas, kai pareiškėjas, pateikdamas prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar daugiausiai gyvena ne toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje teismas nagrinėja bylą arba kurioje vykdomas teismo sprendimas. Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje pareiškėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nustatoma pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 59 straipsnį.
Teisinė informacija – informacija apie teisės sistemą, įstatymus ir kitus teisės aktus, teisinės pagalbos teikimą.
Teisinė konsultacija – patarimai teisės klausimais.
Valstybės garantuojama teisinė pagalba – šio įstatymo nustatyta tvarka teikiama pirminė teisinė pagalba, antrinė teisinė pagalba ir valstybės užtikrinamas neteisminis taikinamasis tarpininkavimas.
Valstybės užtikrinamas neteisminis taikinamasis tarpininkavimas (toliau – taikinamasis tarpininkavimas) – pagal šį įstatymą atliekama ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli taikinimo tarpininkai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą.
3 straipsnis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai
Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis šiais principais:
1) lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos;
2) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo;
3) taikaus ginčų sprendimo prioriteto;
4) draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis.
4 straipsnis. Pareiškėjų pareigos
Pareiškėjas privalo:
1) bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
2) teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją;
3) nedelsdamas pranešti institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
4) kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatytos formos metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti). Ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms nuo metų pabaigos;
5) laikydamasis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.
ANTRASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS VALDYMAS
5 straipsnis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo institucijos
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo institucijos yra:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė);
2) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija);
3) savivaldybių institucijos;
4) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – tarnybos);
5) Lietuvos advokatūra.
6 straipsnis. Vyriausybės funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje
Vyriausybė:
1) nustato turto ir pajamų lygius antrinei teisinei pagalbai gauti;
2) nustato už antrinę teisinę pagalbą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydį ir jo mokėjimo taisykles;
3) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
7 straipsnis. Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje
Teisingumo ministerija:
1) teikia Vyriausybei su valstybės garantuojama teisine pagalba susijusių teisės aktų projektus;
2) kontroliuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą;
3) organizuoja mokymą, susijusį su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu;
4) organizuoja ir atlieka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo stebėseną;
5) siekdama užtikrinti vienodą šio įstatymo taikymą, teikia rekomendacijas;
6) informuoja gyventojus apie galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas;
7) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Siekiant užtikrinti Teisingumo ministerijai pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimą, sudaroma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryba (toliau – Koordinavimo taryba). Ši taryba yra kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija.
Koordinavimo tarybą sudaro Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetų, Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos teisininkų draugijos, Teisėjų tarybos, kitų institucijų ir asociacijų, kurių veikla susijusi su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu arba žmogaus teisių apsauga, atstovai. Koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras.
Koordinavimo taryba:
1) teikia pasiūlymus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tobulinimo;
2) analizuoja savivaldybių institucijų veiklos organizuojant ir teikiant pirminę teisinę pagalbą ataskaitas ir teikia pasiūlymus dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo;
3) analizuoja tarnybų veiklą ir teikia pasiūlymus dėl tarnybų veiklos;
4) teikia pasiūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti ir dėl efektyvaus jų naudojimo;
5) teikia pasiūlymus dėl šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo ir keitimo;
6) teikia pasiūlymus dėl užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą ir taikinamąjį tarpininkavimą.
8 straipsnis. Savivaldybių institucijų funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje
Savivaldybės institucija:
1) organizuoja ir (ar) teikia pirminę teisinę pagalbą;
2) moka už pirminę teisinę pagalbą, kai pagal su savivaldybės vykdomąja institucija sudarytą sutartį pirminę teisinę pagalbą teikia advokatai (advokatų profesinės bendrijos), advokatų padėjėjai ar viešosios įstaigos;
3) nuolat savivaldybių interneto svetainėse, per visuomenės informavimo priemones, susitikimuose su gyventojais informuoja vietos gyventojus apie galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas.
Pirminės teisinės pagalbos teikimas yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija.
Savivaldybių institucijos privalo kiekvienais metais teisingumo ministro nustatyta tvarka pateikti tarnyboms veiklos organizuojant ir teikiant pirminę teisinę pagalbą ataskaitas.
9 straipsnis. Tarnybos
Tarnybos yra įstaigos prie Teisingumo ministerijos. Tarnybos veiklos teritorija atitinka apygardos teismo veiklos teritoriją.
Tarnybų uždavinys yra užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal šį įstatymą.
Tarnyba:
1) koordinuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą apygardos teismo veiklos teritorijoje (teikia savivaldybių institucijoms metodinę pagalbą įgyvendinant joms priskirtas funkcijas pirminės teisinės pagalbos srityje, analizuoja šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytas ataskaitas, jas apibendrina ir teikia Teisingumo ministerijai informaciją apie pirminės teisinės pagalbos organizavimą ir teikimą tarnybos veiklos teritorijoje, teikia pasiūlymus savivaldybių institucijoms dėl pirminės teisinės pagalbos organizavimo ir teikimo tobulinimo užtikrinant šio įstatymo įgyvendinimą);
2) organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą apygardos teismo veiklos teritorijoje;
3) priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo;
4) sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą. Sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nustatyta advokato pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą, šios pareigos atlikimo sąlygos ir tvarka, sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka. Pavyzdinę sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra;
5) teisingumo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimo;
6) teisingumo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartis dėl taikinamojo tarpininkavimo paslaugų teikimo, kontroliuoja šių sutarčių vykdymą ir tvarko taikinimo tarpininkų sąrašus;
7) organizuoja ir administruoja taikinamąjį tarpininkavimą;
8) moka užmokestį už suteiktą pirminę teisinę pagalbą, kai šio įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju tarnyba organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą, už antrinę teisinę pagalbą, antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą;
9) informuoja gyventojus apie galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas;
10) surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus už neteisingų duomenų pateikimą siekiant gauti antrinę teisinę pagalbą;
11) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Tarnybos privalo kiekvienais metais pateikti Teisingumo ministerijai savo veiklos ataskaitas.
Siekiant užtikrinti tarnyboms pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimą ir skatinti antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų ir tarnybų bendradarbiavimą, sudaroma kolegiali tarnybų patariamoji institucija – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegija (toliau – Kolegija). Kolegijos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras.
Kolegiją sudaro tarnybų direktoriai, penki advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, atstovai, paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijos nuostatuose nustatyta tvarka, ir Teisingumo ministerijos atstovas.
Kolegija:
1) svarsto tarnybų veikloje kilusius antrinės teisinės pagalbos teikimo užtikrinimo, pirminės teisinės pagalbos koordinavimo, taikinamojo tarpininkavimo organizavimo ir tarnybų bendros praktikos atliekant priskirtas funkcijas formavimo klausimus;
2) svarsto klausimus, susijusius su sutarčių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tinkamo vykdymo užtikrinimu;
3) teikia pasiūlymus tarnyboms sprendžiant šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus klausimus;
4) teikia pasiūlymus Teisingumo ministerijai dėl rekomendacijų siekiant užtikrinti vienodą šio įstatymo taikymą priėmimo;
5) teikia pasiūlymus Teisingumo ministerijai dėl valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo.
10 straipsnis. Lietuvos advokatūros funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje
Lietuvos advokatūra, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą:
1) tikrina antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybę pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles. Sprendimas dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės įvertinimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo informacijos, kuri buvo pagrindas pradėti antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato veiklos kokybės tikrinimą, gavimo dienos;
2) atlieka kitas šio įstatymo, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
TREČIASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS TEIKIMO SĄLYGOS
11 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą
Pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.
Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti:
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.