LegalizeLietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymo pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PENSIJŲ FONDŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
Į S T A T Y M A S
2003 m. liepos 4 d. Nr. IX-1692
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAPILDOMO SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO
ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis
Šis Įstatymas reglamentuoja papildomo savanoriško pensijų kaupimo organizavimo sąlygas ir tvarką valdymo įmonės valdomuose pensijų fonduose. Jo tikslas – nustatyti būtinus priežiūros standartus ir pensijų fondų valdymo taisykles, kad būtų apsaugoti pensijų fondų dalyvių interesai.
Įstatymas taikomas visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms valdymo įmonėms, valdančioms papildomo savanoriško kaupimo pensijų fondus pagal Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją. Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondus valdančioms įmonėms šis Įstatymas taikomas taip, kaip tai nustato šiuos santykius reglamentuojantys įstatymai.
Šis Įstatymas nereglamentuoja draudimo veiklos pagrindu atsirandančių su pensiniu gyventojų aprūpinimu susijusių santykių, išskyrus 38 straipsnyje numatytus santykius.
Valdymo įmonėms taikomas Akcinių bendrovių įstatymas, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip.
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
Akcijų paketas – 1/10 arba daugiau visų pensijų fondų valdymo įmonės akcijų ar akcijų suteikiamų balsavimo teisių arba toks akcijų ar balsavimo teisių kiekis, kuris leidžia daryti esminę įtaką valdymo įmonės valdymui. Skaičiuojant akcijų paketą, atsižvelgiama į balsus, kuriuos asmuo turi pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnį.
Apskaitos vienetas – pensijų fondo dalyviui priklausančios pensijų turto vertės sąlyginis matas.
Depozitoriumas – komercinis bankas, turintis teisę teikti investicines paslaugas ir turintis buveinę arba skyrių Lietuvos Respublikoje, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas ar Europos Sąjungos valstybių centriniai vertybinių popierių depozitoriumai, jeigu jie turi teisę saugoti pinigines lėšas.
Dukterinė įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Vertybinių popierių rinkos įstatyme.
Europos Sąjungos valstybė – Europos Sąjungai ar Europos ekonominei erdvei priklausanti valstybė.
Glaudus ryšys – kaip ši sąvoka apibrėžta Vertybinių popierių rinkos įstatyme.
Grynieji aktyvai – atitinkamo pensijų fondo pensijų turto vertės ir ilgalaikių bei trumpalaikių finansinių įsipareigojimų (išskyrus įsipareigojimus pensijų fondo dalyviams) skirtumas.
Investicijų portfelis – investicinių priemonių rinkinys.
Investicinės priemonės – vertybiniai popieriai, nurodyti šio straipsnio 26 dalyje, ir investicinės priemonės, numatytos Vertybinių popierių rinkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2-6 punktuose.
Išvestinės investicinės priemonės – investicinės priemonės, kurių vertė priklauso nuo vienos investicinės priemonės ar kelių kitų investicinių priemonių.
Kontrolė – kaip ši sąvoka apibrėžta Vertybinių popierių rinkos įstatyme.
Nepriekaištingos reputacijos asmenys – kaip ši sąvoka apibrėžta Vertybinių popierių rinkos įstatyme.
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo veikla (toliau – pensijų kaupimo veikla) – finansinė veikla, kurią sudaro piniginių lėšų pagal pensijų kaupimo sutartis rinkimas, jų investavimas ar reinvestavimas į diversifikuotą investicijų portfelį ir pensijų išmokų mokėjimas šiame Įstatyme ir pensijų fondo taisyklėse nustatytomis sąlygomis kaupime dalyvaujantiems asmenims, bei kita su tuo susijusi veikla.
Pensijų anuitetas (toliau – anuitetas) – pensijų fondo dalyviui iki gyvos galvos mokama periodinė pensinė išmoka, kurios išmokėjimo visa rizika tenka išmokų mokėtojui - draudimo įmonei, vykdančiai gyvybės draudimą.
Pensijų fondas – fiziniams asmenims, savanoriškai kaupiantiems pensijas bei mokantiems pensijų įmokas į pensijų fondą, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų fondo valdymo įmonei ir kuris investuojamas pagal to pensijų fondo taisykles.
Pensijų fondo dalyvis (toliau – dalyvis) – asmuo, su kuriuo arba kurio naudai yra sudaryta pensijų kaupimo sutartis ir kurio vardu atidaryta asmeninė pensijų sąskaita.
Pensijų fondo taisyklės – dokumentas, apibrėžiantis pensijų įmokų ir išmokų mokėjimo sąlygas bei terminus, pensijų turto investavimo strategiją bei kitas pensijų įmokų mokėtojų, pensijų fondo dalyvių ir pensijų fondo valdymo įmonės teises bei pareigas.
Pensijų fondo valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – įmonė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją verstis pensijų kaupimo veikla.
Pensijų įmokų mokėtojas – pensijų fondo dalyvis, jo darbdavys ar trečiasis asmuo, mokantis pensijų įmokas ar jų dalį.
Pensijų sąskaita – pagal pensijų kaupimo sutartį atidaryta asmeninė pensijų fondo dalyvio sąskaita, į kurią dalyvio vardu įrašomi jam tenkantys pensijų fondo pensijų turto apskaitos vienetai.
Pensijų turtas – už pensijų įmokas įsigyto turto (įskaitant laikinai neinvestuotą šių lėšų dalį) bei investicijų pajamų (sąnaudų), gautų iš šio turto (lėšų), suma.
Periodinė ataskaita – pensijų fondo dalyviams ir visuomenei skirtas dokumentas, pateikiantis informaciją apie pagrindinius ataskaitinio laikotarpio įvykius.
Pinigų rinkos priemonės – likvidžios skolos investicinės priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje ir kurių vertę visada galima tiksliai nustatyti.
Pradinis kapitalas – minimalus nuosavo kapitalo dydis, kurį privalo sukaupti pensijų fondų valdymo įmonė.
Užsienio priežiūros institucija – institucija, kuri užsienio valstybėje valdymo įmonių licencijavimo ir veiklos priežiūros srityje atlieka panašias funkcijas kaip Vertybinių popierių komisija.
Vertybiniai popieriai:
1) akcinių bendrovių akcijos ir depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų;
2) skolos vertybiniai popieriai;
3) kiti perleidžiami vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę pasirašymo ar keitimo būdu įsigyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų vertybinių popierių.
ANTRASIS SKIRSNIS
VALDYMO ĮMONĖS LICENCIJAVIMAS IR VEIKLA
3 straipsnis. Teisė verstis pensijų kaupimo veikla
Verstis pensijų kaupimo veikla turi teisę uždaroji akcinė ar akcinė bendrovė (toliau – bendrovė), turinti šio Įstatymo nustatyta tvarka Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją. Tik tokią licenciją turinti bendrovė savo pavadinime ir reklamoje gali vartoti žodžius „pensijų fondų valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius.
Šio Įstatymo nustatyta tvarka teisę verstis pensijų kaupimo veikla taip pat turi valdymo įmonės, turinčios licenciją valdyti investicinius fondus ir investicines kintamojo kapitalo bendroves bei atitinkančios šio Įstatymo nustatytus reikalavimus.
Valdymo įmonė gali pradėti pensijų kaupimo veiklą tik Vertybinių popierių komisijai patvirtinus atitinkamas pensijų fondo taisykles šios nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valdymo įmonės licencija suteikia teisę verstis pensijų kaupimo veikla, valdyti investicinius fondus, investicines kintamojo kapitalo bendroves, kitų asmenų investicijų portfelius ir, jei numatyta išduotoje licencijoje, teikti šias papildomas paslaugas:
1) konsultuoti investavimo į investicines priemones klausimais;
2) saugoti ir tvarkyti investicinių fondų investicinius vienetus ar investicinių kintamojo kapitalo bendrovių akcijas.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos valdymo įmonės taip pat turi teisę valdyti Pensijų kaupimo įstatyme numatytus valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondus, jeigu jos atitinka Pensijų kaupimo įstatymo nustatytus reikalavimus.
Šio straipsnio 1 dalyje paminėtos valdymo įmonės negali verstis kita, šiame straipsnyje nenurodyta, veikla.
4 straipsnis. Licencijos išdavimo tvarka
Bendrovė, pageidaujanti verstis pensijų kaupimo veikla, turi pateikti Vertybinių popierių komisijai prašymą. Kartu su prašymu pateikiami duomenys apie bendrovę, jos veiklą ir plėtrą, akcininkus, valdymo organų narius, pradinį kapitalą, įstatinį kapitalą ir kiti dokumentai bei duomenys, kurių detalų sąrašą nustato Vertybinių popierių komisija licencijavimo taisyklėse.
Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti išduoti licenciją, jeigu:
1) prašymas neatitinka nustatytų reikalavimų, pateikiami tikrovės neatitinkantys ar ne visi dokumentai ir jeigu duomenys arba įmonės veiklos planas yra nepakankamai pagrįsti;
2) bendrovės pradinis ar įstatinis kapitalas yra mažesni už šio Įstatymo 7 straipsnyje nustatytą minimalų dydį arba netenkinami valdymo įmonės kapitalo pakankamumo reikalavimai;
3) bendrovės akcijų paketo turėtojai neatitinka šio Įstatymo nustatytų reikalavimų arba nepateikia duomenų apie savo dalyvius, jų veiklą ir finansinę būklę;
4) bent vienas bendrovės darbuotojas yra vertybinių popierių biržos, Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas;
5) bendrovės valdybos narys, administracijos vadovas ar jo pavaduotojas nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi Vertybinių popierių komisijos nustatytos kvalifikacijos ar darbo patirties;
6) bendrovės depozitoriumo valdybos narys, administracijos vadovas ar jo pavaduotojas nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi Vertybinių popierių komisijos nustatytos kvalifikacijos ar darbo patirties;
7) bendrovės buveinė yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje;
8) tarp bendrovės ir kito asmens yra toks glaudus ryšys, kad jis gali trukdyti Vertybinių popierių komisijai veiksmingai atlikti priežiūrą;
9) bendrovė yra glaudžiu ryšiu susijusi su asmeniu iš tokios valstybės ne Europos Sąjungos narės, kurios teisės aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, ar tų teisės aktų laikymosi užtikrinimo sunkumai gali trukdyti veiksmingai atlikti priežiūrą.
Vertybinių popierių komisija apie sutikimą (kartu pateikiant licenciją) ar atsisakymą išduoti licenciją pareiškėjui turi pranešti per 3 mėnesius nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo. Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti skundžiamas teismui.
Apie licencijos išdavimą ar panaikinimą Vertybinių popierių komisija turi pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
5 straipsnis. Valdymo įmonės valdymo organai
Be Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų akcinėje bendrovėje ir uždarojoje akcinėje bendrovėje privalomų sudaryti valdymo organų, valdymo įmonėje turi būti sudaroma valdyba.
6 straipsnis. Veiklos reikalavimai
Valdymo įmonė privalo:
1) sąžiningai veikti dalyvių ir rinkos patikimumo interesais;
2) veikti rūpestingai, profesionaliai ir atsargiai;
3) turėti ir taikyti reikiamas priemones ir procedūras;
4) dalyviui pakankamai atskleisti su juo susijusią ir jam reikalingą informaciją;
5) stengtis išvengti interesų konfliktų, o kai jų išvengti neįmanoma, užtikrinti, kad su dalyviais būtų elgiamasi sąžiningai;
6) užtikrinti, kad jos valdymo procedūros ir buhalterinių įrašų bei apskaitos sistemos būtų patikimos ir kad iš jų būtų galima sužinoti visų sandorių šalis, turinį, laiką ir vietą, nustatyti, ar turtas investuojamas laikantis numatytų sąlygų ir teisės aktų;
7) vykdyti vidaus kontrolę, kontroliuoti savo vadovų ir darbuotojų sudaromus vertybinių popierių sandorius laikantis Vertybinių popierių komisijos nustatytos vidaus kontrolės vykdymo tvarkos;
8) atliktų operacijų dokumentus saugoti ne mažiau kaip 10 metų nuo jų įvykdymo dienos, jei kiti teisės aktai nenustato ilgesnio termino;
9) turėti tokią organizacinę struktūrą, kad būtų išvengta valdymo įmonės interesų konflikto su dalyviais, dalyvių tarpusavio interesų konflikto;
10) užtikrinti, kad sprendimus dėl turto valdymo priimantys asmenys turėtų Vertybinių popierių komisijos nustatytą kvalifikaciją ir darbo patirtį.
7 straipsnis. Valdymo įmonės kapitalo reikalavimai
Valdymo įmonės nei pradinis, nei įstatinis kapitalas negali būti mažesni kaip 150 000 eurų. Tuo atveju, kai valdymo įmonės valdomų investicijų portfelių vertė viršija 250 000 000 eurų, valdymo įmonė privalo padidinti nuosavą kapitalą suma, kuri turi būti ne mažesnė kaip 0,02 procento dydžio, kuriuo viršijama 250 000 000 eurų valdomų investicijų portfelių vertė. Didėjant valdomų investicijų portfelių vertei, toks valdomo ir nuosavo kapitalo santykis turi būti užtikrinamas nuolat, kol nuosavo kapitalo dydis pasiekia 10 000 000 eurų.
Valdymo įmonės įstatinį kapitalą sudaro įstatuose nustatytas visiškai apmokėtas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas kapitalas. Registruojamas tik visiškai apmokėtas įstatinis kapitalas.
Turtiniai įnašai negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų valdymo įmonės įstatinio kapitalo. Turtiniu įnašu gali būti tik nekilnojamasis turtas, būtinas tiesioginei valdymo įmonės veiklai.
Ne mažiau kaip 125 000 eurų valdymo įmonės nuosavo kapitalo turi būti investuota į diversifikuotą investicijų portfelį, kuriam taikomi šio Įstatymo 46, 47 ir 49 straipsniuose nustatyti reikalavimai. Likusią nuosavo kapitalo dalį valdymo įmonė valdo savo nuožiūra, laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos.
Valdymo įmonė privalo laikytis Vertybinių popierių komisijos nustatytų kapitalo pakankamumo reikalavimų.
8 straipsnis. Garantijų rezervas
Tuo atveju, kai valdymo įmonė prisiima įsipareigojimus garantuoti pensijų fondo dalyviams tam tikrą pajamingumą, turi būti formuojamas garantijų rezervas. Šio rezervo formavimo, investavimo ir naudojimo tvarka turi būti suderinta su Vertybinių popierių komisija. Vertybinių popierių komisija turi teisę duoti nurodymus pakeisti ir (ar) papildyti garantijų formavimo, investavimo ir naudojimo tvarką.
Garantijų rezervas investuojamas į diversifikuotą investicijų portfelį, kuriam taikomi šio Įstatymo 46, 47 ir 49 straipsniuose nustatyti reikalavimai.
9 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos teisės
Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti:
1) konfidencialios informacijos saugojimo tvarką;
2) vidaus kontrolės vykdymo tvarką;
3) periodinių ataskaitų, kitų ataskaitų, pranešimų visuomenei ir Vertybinių popierių komisijai turinį ir pateikimo tvarką bei kitokios informacijos skelbimo tvarką;
4) valdymo įmonės kapitalo pakankamumo reikalavimus;
5) pradinio kapitalo ir grynųjų aktyvų apskaičiavimo tvarką ir principus;
6) sandorio šalies rizikos tikrinant, ar laikomasi diversifikavimo reikalavimų, skaičiavimo tvarką;
7) pensijų fondų valdymo perdavimo bei pensijų fondų panaikinimo ir panaikintų pensijų fondų turto pardavimo tvarką;
8) pensijų sąskaitų atidarymo, tvarkymo ir uždarymo bei apskaitos vienetų apskaitos tvarkymo reikalavimus;
9) papildomus pensijų įmokų ir į kitą pensijų fondą pervedamų piniginių lėšų konvertavimui į apskaitos vienetus (ir atvirkščiai) reikalavimus;
10) pensijų fondų taisyklių tvirtinimo tvarką;
11) šiame Įstatyme numatytų leidimų ir licencijų išdavimo tvarką.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.