Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas

Daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) (toliau – atnaujinimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos daugiabučio namo ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas.

Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas (toliau – investicijų planas) – daugiabučio namo atnaujinimo projekto dalis, kurioje pagal namo energinio naudingumo sertifikato ir namo fizinės būklės tyrimo ir vertinimo duomenis ir reikalavimus pagrindžiamos namo atnaujinimo priemonės, nustatant jų energinį ir ekonominį efektyvumą, investicijų dydį ir jų paskirstymą butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat nustatomos pagrindinės techninės užduoties sąlygos kitoms atnaujinimo projekto dalims parengti.

Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorius (toliau – projekto administratorius) – bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu pagal pavedimo sutartį veikiantis asmuo, teikiantis atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas, ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – bendrojo naudojimo objektų valdytojas) – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.84 straipsnį paskirtas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius – savivaldybės paskirta jos įsteigta pelno nesiekianti įstaiga arba kita kontroliuojama įmonė, kuriai butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu gali būti pavedama organizuoti atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimą.

Kitos šiame įstatyme vartojamas sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (toliau – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas), Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme ir kituose įstatymuose.

Valstybės parama daugiabučiams namams atnaujinti teikiama ir jos administravimo išlaidos, taip pat lengvatinio kredito bendra metinių palūkanų dalis, viršijanti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą lengvatinio kredito palūkanų dydį, padengiamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis ir (ar) Europos Sąjungos fondų, ir (ar) kitomis teisėtai gautomis lėšomis.

Atnaujinimo projektus įgyvendinantiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams papildomą paramą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka gali teikti ir savivaldybės.

Valstybės parama nepasiturintiems gyventojams, apmokant jiems tenkančias kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas, teikiama pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.

Sprendimą dėl atnaujinimo projekto įgyvendinimo pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas ir (ar) Plėtros programą ir investicijų plano patvirtinimo, lėšų skolinimosi atnaujinimo projekto daliai (techniniam darbo projektui) parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti) ir kreditavimo sutarties sąlygų butų ir kitų patalpų savininkai priima balsų dauguma Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo protokolo pavyzdinę formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo įgyvendinimą, vadovaudamasis butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintu investicijų planu, organizuoja projekto administratorius, atlikdamas Statybos įstatyme nurodytas statytojo (užsakovo) pareigas. Kai butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu statytojo (užsakovo) ir kitos su projekto įgyvendinimu susijusios pareigos pavedamos asmeniui, teikiančiam projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas, arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriui, sudaroma pavedimo sutartis. Pavedimo sutartį pagal butų ir kitų patalpų savininkų sprendime nustatytas sąlygas sudaro ir jos vykdymą kontroliuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Pavedimo sutarties pavyzdinę formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Dėl būsto šildymo išlaidų kompensavimo nepasiturintiems gyventojams pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius teikia savivaldybės administracijai butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo protokolo išrašą.

Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų asmens duomenys atnaujinimo projekto parengimo, įgyvendinimo ir valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo tikslais tvarkomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Daugiabučio namo atnaujinimo projektai turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus. Atnaujinimo projektui įgyvendinti skirta kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų mėnesinė įmoka, tenkanti buto ar kitos patalpos naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui, turi atitikti vykdomų darbų mastą ir buto savininkų pajamas.

Atnaujinimo projektui įgyvendinti skirta kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų mėnesinė įmoka, tenkanti buto ar kitos patalpos naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui, neturi būti didesnė už Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytąją (išskyrus atvejus, kai didesniam įmokos dydžiui raštu pritaria daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininkas). Kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti dydį, vadovaudamasis šioje dalyje nurodyta metodika, apskaičiuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas ir patvirtina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, priimdami sprendimą balsų dauguma Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka.

Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, skirtos daugiabučiam namui atnaujinti ir (ar) kiekvieno mėnesio lengvatinio kredito ir palūkanų įmokoms apmokėti, laikomos atskirose kaupiamųjų lėšų sąskaitose ar kitose sąskaitose, kuriose laikomos lėšos daugiabučiam namui atnaujinti ir (ar) kiekvieno mėnesio lengvatinio kredito ir palūkanų įmokoms apmokėti, turi būti atskirtos nuo bendrojo naudojimo objektų valdytojo ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriaus lėšų ir į apskaitą įtraukiamos atskirai. Į šias sąskaitas draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrojo naudojimo objektų valdytojo, savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų prievoles.

Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, įgyvendinantys atnaujinimo projektą, gali priimti sprendimą nekaupti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų, jeigu daugiabučio namo atnaujinimo projektui parengti ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti) yra pasirašyta kreditavimo sutartis su bankais ar kitomis kredito įstaigomis arba iš nuosavų ar (ir) skolintų lėšų pradėtas įgyvendinti daugiabučio namo atnaujinimas.

Draudžiama nukreipti išieškojimą pagal buto savininko neįvykdytas prievoles dėl atnaujinimo projektų jo dalies apmokėjimo į jo butą atnaujintame name, jeigu tai yra vienintelis šeimos (vieno gyvenančio asmens) būstas.

Buto ar kitų patalpų perleidimo atveju, išskyrus paveldėjimo atvejus, įsiskolinimus pagal atnaujinimo projektą, susidariusius iki buto ar kitos patalpos perleidimo dienos, padengia buto ar kitos patalpos pardavėjas (perleidėjas), o vykdytinos prievolės perduodamos buto ar kitų patalpų pirkėjui (įgijėjui). Paveldėjimo atveju įsiskolinimus, susidariusius iki buto ar kitos patalpos paveldėjimo momento, apmoka ir vykdytinas prievoles pagal atnaujinimo projektą perima paveldėtojas.

Bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius lengvatinio kredito įmokas lengvatinį kreditą suteikusiam bankui ar kitai finansų įstaigai moka tik iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skirtų kiekvieno mėnesio lengvatinio kredito ir palūkanų įmokoms apmokėti. Bendrojo naudojimo objekto valdytojo ir savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriaus atsakomybė už kitų įstatymuose ar sutartyje nustatytų pareigų, susijusių su atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimu, įmokų iš gyventojų surinkimu ir (ar) lengvatinio kredito grąžinimo administravimu, nevykdymą ar netinkamą vykdymą šia nuostata nėra ribojama.

Kai bendrojo naudojimo objektų valdytojas ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius lengvatinio kredito sutartį su bankais ar kitomis kredito įstaigomis sudaro savo vardu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų naudai, pareiga butų ir kitų patalpų savininkams mokėti įmokas lengvatiniam kreditui grąžinti, įskaitant šio įstatymo 9 straipsnyje numatytą atvejį, kyla pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka balsų dauguma priimtą sprendimą ir šį įstatymą, o lengvatinio kredito įmokos mokamos iki visiško daugiabučio namo butui ar kitai patalpai tenkančių investicijų padengimo.