Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas

Šis įstatymas nustato aviacijos valdymą, oro erdvės, orlaivių, kitų įrenginių naudojimą aviacijoje, oro uostų veiklą, aviacijos saugumą, keleivių, krovinių, bagažo ir pašto vežimą, paiešką ir gelbėjimą, leidimų ir licencijų vykdyti oro susisiekimą išdavimo, antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose sąlygas, karinės aviacijos specialistų, aerodromų statybos, naudojimo ir priežiūros reikalavimus, subjektų, susijusių su aviacija, turtinę atsakomybę ir draudimą.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo 3 priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Aerodromas – nustatyta sausumos ar vandens zona arba stacionariojo sausumos, stacionariojo jūrinio ar plūdriojo statinio zona, įskaitant visus ten esančius pastatus, įrenginius ir įrangą, kuri visa arba kurios dalis skirta naudoti orlaiviams atskristi, išskristi ir judėti paviršiumi.

Aerodromo apsaugos zona – erdvės, kurioje ribojamos aerodromo kliūtys, horizontali projekcija sausumos arba vandens paviršiuje. Skirtingos aerodromo apsaugos zonos nustatomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka.

Antžeminės paslaugos – šio įstatymo 1 ir 2 prieduose išvardytos paslaugos, oro uoste teikiamos jo naudotojams.

Antžeminių paslaugų savateikis (toliau – savateikis) –  oro uosto naudotojas, kuris pats sau teikia vienos arba kelių rūšių antžemines paslaugas.

Antžeminių paslaugų saviteika (toliau – saviteika) – oro uosto naudotojo vienos arba kelių rūšių antžeminių paslaugų teikimas pačiam sau su trečiąja šalimi nesudarant jokios sutarties dėl tų paslaugų teikimo; pagal šią apibrėžtį oro uosto naudotojai tarpusavyje trečiosiomis šalimis nelaikomi, jeigu vienas oro uosto naudotojas turi kontrolinį kito oro uosto naudotojo akcijų paketą arba vienas asmuo turi visų oro uosto naudotojų kontrolinius akcijų paketus.

Antžeminių paslaugų teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys (toliau – fizinis ar juridinis asmuo), teikiantys trečiajai šaliai vienos arba kelių rūšių antžemines paslaugas.

Aviacijos specialistas – fizinis asmuo, turintis specialų aviacijos išsilavinimą ir tam tikrą kvalifikaciją.

Neteko galios nuo 2023-06-01

Civilinės aviacijos saugumas – priemonių ir procedūrų, žmogiškųjų ir materialinių išteklių visuma, skirta civilinei aviacijai nuo neteisėto įsikišimo į jos veiklą apsaugoti.

Civilinis aerodromas – aerodromas, kurio tinkamumas naudoti civilinei aviacijai patvirtinamas viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros (toliau – Agentūra) išduodamu pažymėjimu.

Civilinis orlaivis – bet kuris orlaivis, išskyrus valstybės orlaivį.

Draudžiamoji zona – nustatytojo dydžio oro erdvė virš valstybės sausumos teritorijos arba teritorinių vandenų, kurioje orlaiviui draudžiama skristi.

Eksperimentinės kategorijos orlaiviai – orlaiviai, išvardyti Reglamento (ES) 2018/1139 2 straipsnio 8 dalyje ir I priede.

Eksperimentinės kategorijos orlaivio tinkamumo skraidyti patikros inspektorius – fizinis asmuo, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktą teisę atlikti eksperimentinės kategorijos orlaivio tinkamumo skraidyti patikrą ir pateikti rekomendacijas dėl specialiojo tinkamumo skraidyti pažymėjimo išdavimo ar galiojimo laiko pratęsimo.

Karinė aviacija – Lietuvos kariuomenės vado (toliau – kariuomenės vadas) ir jo įgaliotų asmenų reguliuojama aviacinė veikla.

Karinės aviacijos specialistas – krašto apsaugos sistemoje tarnaujantis ar dirbantis asmuo, turintis karinės aviacijos specialisto licenciją ir atliekantis funkcijas karinės aviacijos srityje.

Karinis aerodromas – aerodromas, kurio tinkamumas naudoti karinei aviacijai patvirtinamas kariuomenės vado išduodamu pažymėjimu.

Karinis orlaivis – orlaivis, įregistruotas Lietuvos Respublikos karinių orlaivių registre.

Kliūtys – statiniai ir įrenginiai, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 100 m ir daugiau, o pasienio ruože ir 500 m atstumu abipus geležinkelio kelio, kuriuo vyksta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvyriausybiniuose susitarimuose nurodytų tranzitinių traukinių eismas, ašies – 30 m ir daugiau, taip pat visi aerodromo apsaugos zonoje esantys nejudantys (laikini arba nuolatiniai) ir judantys objektai ir jų dalys, kurie yra numatytame orlaiviams judėti paviršiuje arba iškilę virš nustatytų ribojančių paviršių (plokštumų), skirtų skrendančių orlaivių saugai užtikrinti.

Kontroliuojamoji zona – oro uosto judėjimo laukas, gretima teritorija ir pastatai ar jų dalys, į kuriuos patekimas yra ribojamas.

Lauko aikštelė – žemės arba vandens paviršiaus plotas, turintis minimalią įrangą ir skirtas oro susisiekimo nevykdantiems orlaiviams atskristi, išskristi ir judėti paviršiumi.

Licencija vykdyti oro susisiekimą – kompetentingos licencijas išduodančios institucijos įmonei išduotas leidimas, suteikiantis teisę teikti oro susisiekimo paslaugas, kaip nurodyta licencijoje vykdyti oro susisiekimą.

Nevaldomoji oro erdvė – nustatyto dydžio oro erdvė, kurioje skrendantiems orlaiviams neteikiamos skrydžių valdymo paslaugos.

Orlaivio įgula – skrydžio įgula ir keleivių salono įgula.

Orlaivio įgulos narys – skrydžio įgulos arba keleivių salono įgulos narys.

Orlaivio naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris pagal sutartį ar kitu teisėtu pagrindu naudoja orlaivį.

Orlaivis – aparatas (mašina), kuris atmosferoje laikosi dėl sąveikos su oru, bet ne dėl oro atoveikio nuo žemės paviršiaus.

Oro eismas – visi skrendantys arba aerodromo manevravimo lauke judantys orlaiviai.

Oro eismo paslaugos – skrydžių informacijos, įspėjimo, konsultacinės oro eismo ir skrydžių valdymo paslaugos.

Oro navigacijos paslaugos – oro eismo paslaugos, ryšių, navigacijos ir stebėjimo paslaugos, oro navigacijai skirtos meteorologijos paslaugos, oro navigacijos informacijos paslaugos.

Oro susisiekimas – keleivių, krovinių, bagažo ir (arba) pašto vežimas oru už atlygį ir (arba) samdos pagrindais.

Oro susisiekimo formalumų supaprastinimas – priemonių, padedančių paspartinti ir optimizuoti orlaivių, skrydžio įgulų, keleivių, krovinių, pašto ir atsargų judėjimą, visuma, kartu užtikrinanti visapusišką atitiktį nacionalinės ir tarptautinės teisės aktams, kuriais reglamentuojama imigracija, atvykimas ir išvykimas, karantinai, muitai.

Oro uosto infrastruktūra – transporto infrastruktūra, kurią sudaro aerodromas, specialios paskirties statiniai ir įrenginiai.

Oro uosto naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, vežantis oru keleivius, paštą arba krovinius iš oro uosto arba į jį.

Oro vežėjas (toliau – vežėjas) – oro transporto įmonė, turinti galiojantį vežėjo pažymėjimą.

Paprastieji orlaiviai – eksperimentinės kategorijos orlaiviai, keliantys minimalų potencialų pavojų:

Pasienio zona – keturių jūrmylių Lietuvos Respublikos nevaldomosios oro erdvės dalis nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kuri ribojasi su ne Europos Sąjungos valstybe nare, į teritorijos gilumą. Atnaujinus vidaus sienų kontrolę, pasienio zona yra keturių jūrmylių Lietuvos Respublikos nevaldomosios oro erdvės dalis nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos į teritorijos gilumą.

Pavojingoji zona – nustatyto dydžio oro erdvė, kurioje tam tikru laiku skraidyti orlaiviams gali būti pavojinga.

Ribojamoji zona – nustatyto dydžio oro erdvė virš valstybės sausumos teritorijos arba teritorinių vandenų, kurioje orlaivio skrydis yra ribojamas pagal tam tikras kariuomenės vado nustatytas sąlygas.

Skrydžio įgula – asmenys, kuriems suteikta teisė eksploatuoti orlaivį.

Skrydžio įgulos narys – licencijuotas įgulos narys, kuris yra įgaliotas tarnybinį skrydžio laiką vykdyti orlaivio naudojimui būtinas pareigas.

Skrydžio laikas – bendras laikas nuo tada, kai orlaivis pajuda kilti, iki galutinio sustojimo pasibaigus skrydžiui.

Specialusis tinkamumo skraidyti pažymėjimas – dokumentas, kuriuo patvirtinama eksperimentinės kategorijos orlaivio atitiktis galiojantiems tinkamumo skraidyti reikalavimams ir suteikiama teisė naudoti šį orlaivį pagal nustatytus apribojimus, kurie turi būti įrašyti šio orlaivio specialiojo tinkamumo skraidyti pažymėjimo priede.

Tarptautinio oro uosto žemė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų žemės plotas, skirtas tarptautinio oro uosto reikmėms.

Tarptautinis oro uostas – oro uostas, į kurį atskrenda ir iš kurio išskrenda tarptautinius skrydžius atliekantys orlaiviai ir kuriame atliekamos pasienio, muitinės, medicininio karantino, higieninės kontrolės ir kitos procedūros.

Valdomoji oro erdvė – nustatyto dydžio oro erdvė, kurioje  pagal oro erdvės klasifikaciją teikiamos skrydžių valdymo paslaugos.

Valstybės bepilotis orlaivis – krašto apsaugos sistemos institucijų, žvalgybos institucijų, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ir statutinių įstaigų naudojamas bepilotis orlaivis.

Valstybės orlaivis – krašto apsaugos, muitinės ir vidaus reikalų įstaigų naudojamas orlaivis.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, Reglamente (EEB) Nr. 95/93, Reglamente (EB) Nr. 549/2004, Reglamente (EB) Nr. 300/2008, Reglamente (EB) Nr. 1008/2008, Reglamente (ES) Nr. 1178/2011, Reglamente (ES) Nr. 923/2012, Reglamente (ES) Nr. 965/2012, Reglamente (ES) 2017/373, Reglamente (ES) 2018/1139, Reglamente (ES) 2019/945, Reglamente (ES) 2019/947 ir Reglamente (ES) 2021/664.

Aviacijos veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurią sudaro žemės gelmės, vidaus vandenys, teritoriniai vandenys ir oro erdvė virš jų, galima tik vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, šiame įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, susijusiuose su aviacijos veikla, nustatytomis sąlygomis.

Už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esantiems Lietuvos Respublikoje registruotiems orlaiviams šis įstatymas ir kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja tos valstybės, kurios teritorijoje yra šie orlaiviai, teisės aktams, Čikagos konvencijai ir kitoms Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims.

Užsienio valstybių teisės aktai taikomi šių valstybių orlaiviams, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jie neprieštarauja Čikagos konvencijai ir kitoms Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, šiam įstatymui ir kitiems Lietuvos Respublikos teisės aktams, susijusiems su aviacijos veikla.

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyti kitokie su aviacijos veikla susiję reikalavimai negu tie, kuriuos numato Lietuvos Respublikos teisės aktai, taikomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimai.

Šio įstatymo III skyriaus pirmojo ir antrojo skirsnių nuostatos netaikomos eksperimentinės kategorijos orlaiviams. Eksperimentinės kategorijos orlaivių, išskyrus paprastuosius orlaivius, projektavimo, gamybos, registravimo, techninės priežiūros, tinkamumo skraidyti, naudojimo, pilotavimo reikalavimus ir specialiojo tinkamumo skraidyti pažymėjimo išdavimo, pratęsimo, sustabdymo ar panaikinimo kriterijus ir sąlygas suderinusi su Agentūra tvirtina Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – LTSA), atsižvelgdama į skrydžių saugos užtikrinimą. Paprastųjų orlaivių, išskyrus vaikų aviaciniam švietimui naudojamus orlaivius, apskaitos, ženklinimo ir tinkamumo skraidyti reikalavimus nustato LTSA arba jos nustatyta tvarka atrinkta ir įgaliota atitinkama įstaiga ar asociacija. Vaikų aviaciniam švietimui skirtų orlaivių naudojimo tvarką nustato ir jos vykdymą kontroliuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.