Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas

Šis įstatymas nustato aviacijos valdymą, oro erdvės, orlaivių, kitų įrenginių naudojimą aviacijoje, oro uostų veiklą, aviacijos saugumą, keleivių, krovinių, bagažo ir pašto vežimą, paiešką ir gelbėjimą, leidimų ir licencijų vykdyti oro susisiekimą išdavimo, antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose sąlygas, karinės aviacijos specialistų, aerodromų statybos, naudojimo ir priežiūros reikalavimus, subjektų, susijusių su aviacija, turtinę atsakomybę ir draudimą.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo 3 priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Aerodromas – nustatyta sausumos ar vandens zona arba stacionariojo sausumos, stacionariojo jūrinio ar plūdriojo statinio zona, įskaitant visus ten esančius pastatus, įrenginius ir įrangą, kuri visa arba kurios dalis skirta naudoti orlaiviams atskristi, išskristi ir judėti paviršiumi.

Aerodromo apsaugos zona – erdvės, kurioje ribojamos aerodromo kliūtys, horizontali projekcija sausumos arba vandens paviršiuje. Skirtingos aerodromo apsaugos zonos nustatomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka.

Antžeminės paslaugos – šio įstatymo 1 ir 2 prieduose išvardytos paslaugos, oro uoste teikiamos jo naudotojams.

Antžeminių paslaugų savateikis (toliau – savateikis) –  oro uosto naudotojas, kuris pats sau teikia vienos arba kelių rūšių antžemines paslaugas.

Antžeminių paslaugų saviteika (toliau – saviteika) – oro uosto naudotojo vienos arba kelių rūšių antžeminių paslaugų teikimas pačiam sau su trečiąja šalimi nesudarant jokios sutarties dėl tų paslaugų teikimo; pagal šią apibrėžtį oro uosto naudotojai tarpusavyje trečiosiomis šalimis nelaikomi, jeigu vienas oro uosto naudotojas turi kontrolinį kito oro uosto naudotojo akcijų paketą arba vienas asmuo turi visų oro uosto naudotojų kontrolinius akcijų paketus.

Antžeminių paslaugų teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys (toliau – fizinis ar juridinis asmuo), teikiantys trečiajai šaliai vienos arba kelių rūšių antžemines paslaugas.

Aviacijos specialistas – fizinis asmuo, turintis specialų aviacijos išsilavinimą ir tam tikrą kvalifikaciją.

Neteko galios nuo 2023-06-01

Civilinės aviacijos saugumas – priemonių ir procedūrų, žmogiškųjų ir materialinių išteklių visuma, skirta civilinei aviacijai nuo neteisėto įsikišimo į jos veiklą apsaugoti.

Civilinis aerodromas – aerodromas, kurio tinkamumas naudoti civilinei aviacijai patvirtinamas viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros (toliau – Agentūra) išduodamu pažymėjimu.

Civilinis orlaivis – bet kuris orlaivis, išskyrus valstybės orlaivį.

Draudžiamoji zona – nustatytojo dydžio oro erdvė virš valstybės sausumos teritorijos arba teritorinių vandenų, kurioje orlaiviui draudžiama skristi.

Eksperimentinės kategorijos orlaiviai – orlaiviai, išvardyti Reglamento (ES) 2018/1139 2 straipsnio 8 dalyje ir I priede.

Eksperimentinės kategorijos orlaivio tinkamumo skraidyti patikros inspektorius – fizinis asmuo, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktą teisę atlikti eksperimentinės kategorijos orlaivio tinkamumo skraidyti patikrą ir pateikti rekomendacijas dėl specialiojo tinkamumo skraidyti pažymėjimo išdavimo ar galiojimo laiko pratęsimo.

Karinė aviacija – Lietuvos kariuomenės vado (toliau – kariuomenės vadas) ir jo įgaliotų asmenų reguliuojama aviacinė veikla.

Karinės aviacijos specialistas – krašto apsaugos sistemoje tarnaujantis ar dirbantis asmuo, turintis karinės aviacijos specialisto licenciją ir atliekantis funkcijas karinės aviacijos srityje.

Karinis aerodromas – aerodromas, kurio tinkamumas naudoti karinei aviacijai patvirtinamas kariuomenės vado išduodamu pažymėjimu.

Karinis orlaivis – orlaivis, įregistruotas Lietuvos Respublikos karinių orlaivių registre.

Kliūtys – statiniai ir įrenginiai, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 100 m ir daugiau, o pasienio ruože ir 500 m atstumu abipus geležinkelio kelio, kuriuo vyksta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvyriausybiniuose susitarimuose nurodytų tranzitinių traukinių eismas, ašies – 30 m ir daugiau, taip pat visi aerodromo apsaugos zonoje esantys nejudantys (laikini arba nuolatiniai) ir judantys objektai ir jų dalys, kurie yra numatytame orlaiviams judėti paviršiuje arba iškilę virš nustatytų ribojančių paviršių (plokštumų), skirtų skrendančių orlaivių saugai užtikrinti.

Kontroliuojamoji zona – oro uosto judėjimo laukas, gretima teritorija ir pastatai ar jų dalys, į kuriuos patekimas yra ribojamas.

Lauko aikštelė – žemės arba vandens paviršiaus plotas, turintis minimalią įrangą ir skirtas oro susisiekimo nevykdantiems orlaiviams atskristi, išskristi ir judėti paviršiumi.

Licencija vykdyti oro susisiekimą – kompetentingos licencijas išduodančios institucijos įmonei išduotas leidimas, suteikiantis teisę teikti oro susisiekimo paslaugas, kaip nurodyta licencijoje vykdyti oro susisiekimą.

Nevaldomoji oro erdvė – nustatyto dydžio oro erdvė, kurioje skrendantiems orlaiviams neteikiamos skrydžių valdymo paslaugos.

Orlaivio įgula – skrydžio įgula ir keleivių salono įgula.

Orlaivio įgulos narys – skrydžio įgulos arba keleivių salono įgulos narys.

Orlaivio naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris pagal sutartį ar kitu teisėtu pagrindu naudoja orlaivį.

Orlaivis – aparatas (mašina), kuris atmosferoje laikosi dėl sąveikos su oru, bet ne dėl oro atoveikio nuo žemės paviršiaus.

Oro eismas – visi skrendantys arba aerodromo manevravimo lauke judantys orlaiviai.

Oro eismo paslaugos – skrydžių informacijos, įspėjimo, konsultacinės oro eismo ir skrydžių valdymo paslaugos.

Oro navigacijos paslaugos – oro eismo paslaugos, ryšių, navigacijos ir stebėjimo paslaugos, oro navigacijai skirtos meteorologijos paslaugos, oro navigacijos informacijos paslaugos.

Oro susisiekimas – keleivių, krovinių, bagažo ir (arba) pašto vežimas oru už atlygį ir (arba) samdos pagrindais.

Oro susisiekimo formalumų supaprastinimas – priemonių, padedančių paspartinti ir optimizuoti orlaivių, skrydžio įgulų, keleivių, krovinių, pašto ir atsargų judėjimą, visuma, kartu užtikrinanti visapusišką atitiktį nacionalinės ir tarptautinės teisės aktams, kuriais reglamentuojama imigracija, atvykimas ir išvykimas, karantinai, muitai.

Oro uosto infrastruktūra – transporto infrastruktūra, kurią sudaro aerodromas, specialios paskirties statiniai ir įrenginiai.

Oro uosto naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, vežantis oru keleivius, paštą arba krovinius iš oro uosto arba į jį.

Oro vežėjas (toliau – vežėjas) – oro transporto įmonė, turinti galiojantį vežėjo pažymėjimą.

Paprastieji orlaiviai – eksperimentinės kategorijos orlaiviai, keliantys minimalų potencialų pavojų:

Pasienio zona – keturių jūrmylių Lietuvos Respublikos nevaldomosios oro erdvės dalis nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kuri ribojasi su ne Europos Sąjungos valstybe nare, į teritorijos gilumą. Atnaujinus vidaus sienų kontrolę, pasienio zona yra keturių jūrmylių Lietuvos Respublikos nevaldomosios oro erdvės dalis nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos į teritorijos gilumą.

Pavojingoji zona – nustatyto dydžio oro erdvė, kurioje tam tikru laiku skraidyti orlaiviams gali būti pavojinga.

Ribojamoji zona – nustatyto dydžio oro erdvė virš valstybės sausumos teritorijos arba teritorinių vandenų, kurioje orlaivio skrydis yra ribojamas pagal tam tikras kariuomenės vado nustatytas sąlygas.

Skrydžio įgula – asmenys, kuriems suteikta teisė eksploatuoti orlaivį.

Skrydžio įgulos narys – licencijuotas įgulos narys, kuris yra įgaliotas tarnybinį skrydžio laiką vykdyti orlaivio naudojimui būtinas pareigas.

Skrydžio laikas – bendras laikas nuo tada, kai orlaivis pajuda kilti, iki galutinio sustojimo pasibaigus skrydžiui.

Specialusis tinkamumo skraidyti pažymėjimas – dokumentas, kuriuo patvirtinama eksperimentinės kategorijos orlaivio atitiktis galiojantiems tinkamumo skraidyti reikalavimams ir suteikiama teisė naudoti šį orlaivį pagal nustatytus apribojimus, kurie turi būti įrašyti šio orlaivio specialiojo tinkamumo skraidyti pažymėjimo priede.

Tarptautinio oro uosto žemė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų žemės plotas, skirtas tarptautinio oro uosto reikmėms.

Tarptautinis oro uostas – oro uostas, į kurį atskrenda ir iš kurio išskrenda tarptautinius skrydžius atliekantys orlaiviai ir kuriame atliekamos pasienio, muitinės, medicininio karantino, higieninės kontrolės ir kitos procedūros.

Valdomoji oro erdvė – nustatyto dydžio oro erdvė, kurioje  pagal oro erdvės klasifikaciją teikiamos skrydžių valdymo paslaugos.

Valstybės bepilotis orlaivis – krašto apsaugos sistemos institucijų, žvalgybos institucijų, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ir statutinių įstaigų naudojamas bepilotis orlaivis.

Valstybės orlaivis – krašto apsaugos, muitinės ir vidaus reikalų įstaigų naudojamas orlaivis.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, Reglamente (EEB) Nr. 95/93, Reglamente (EB) Nr. 549/2004, Reglamente (EB) Nr. 300/2008, Reglamente (EB) Nr. 1008/2008, Reglamente (ES) Nr. 1178/2011, Reglamente (ES) Nr. 923/2012, Reglamente (ES) Nr. 965/2012, Reglamente (ES) 2017/373, Reglamente (ES) 2018/1139, Reglamente (ES) 2019/945, Reglamente (ES) 2019/947 ir Reglamente (ES) 2021/664.

Aviacijos veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurią sudaro žemės gelmės, vidaus vandenys, teritoriniai vandenys ir oro erdvė virš jų, galima tik vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, šiame įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, susijusiuose su aviacijos veikla, nustatytomis sąlygomis.

Už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esantiems Lietuvos Respublikoje registruotiems orlaiviams šis įstatymas ir kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja tos valstybės, kurios teritorijoje yra šie orlaiviai, teisės aktams, Čikagos konvencijai ir kitoms Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims.

Užsienio valstybių teisės aktai taikomi šių valstybių orlaiviams, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jie neprieštarauja Čikagos konvencijai ir kitoms Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, šiam įstatymui ir kitiems Lietuvos Respublikos teisės aktams, susijusiems su aviacijos veikla.

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyti kitokie su aviacijos veikla susiję reikalavimai negu tie, kuriuos numato Lietuvos Respublikos teisės aktai, taikomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimai.

Šio įstatymo III skyriaus pirmojo ir antrojo skirsnių nuostatos netaikomos eksperimentinės kategorijos orlaiviams. Eksperimentinės kategorijos orlaivių, išskyrus paprastuosius orlaivius, projektavimo, gamybos, registravimo, techninės priežiūros, tinkamumo skraidyti, naudojimo, pilotavimo reikalavimus ir specialiojo tinkamumo skraidyti pažymėjimo išdavimo, pratęsimo, sustabdymo ar panaikinimo kriterijus ir sąlygas suderinusi su Agentūra tvirtina Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – LTSA), atsižvelgdama į skrydžių saugos užtikrinimą. Paprastųjų orlaivių, išskyrus vaikų aviaciniam švietimui naudojamus orlaivius, apskaitos, ženklinimo ir tinkamumo skraidyti reikalavimus nustato LTSA arba jos nustatyta tvarka atrinkta ir įgaliota atitinkama įstaiga ar asociacija. Vaikų aviaciniam švietimui skirtų orlaivių naudojimo tvarką nustato ir jos vykdymą kontroliuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

LTSA yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga, kuriai lėšos skiriamos ir administruojamos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka.

LTSA pagal savo kompetenciją:

Agentūra yra civilinės aviacijos skrydžių saugos priežiūros įstaiga, kurios vienintelė dalininkė arba savininkė yra valstybė. Agentūros vadovas inter alia yra atsakingas už Agentūrai šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų funkcijų atlikimą.

Agentūrai išlaikyti naudojamos šios lėšos:

Agentūra pagal savo kompetenciją:

Agentūros darbuotojų komandiruočių, susijusių su ne Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių orlaivių tinkamumo skraidyti priežiūra, išlaidas atlygina orlaivių savininkai arba naudotojai. Agentūros darbuotojų komandiruočių, susijusių su ne Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių vežėjų veiklos priežiūra, mokymo įstaigų akreditavimu ir priežiūra, orlaivių ir jų įrangos gamybos ir techninės priežiūros organizacijų, orlaivių tinkamumo skraidyti tęstinumo vadybos organizacijų tvirtinimu ir priežiūra, išlaidas atlygina atitinkamai vežėjai, šioje dalyje nurodytos įstaigos ir organizacijos. Šioje dalyje nurodytų išlaidų atlyginimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras.

Agentūra sprendimus dėl pažymėjimų, patvirtinimų, leidimų ar aviacijos specialistų licencijų išdavimo priima per 30 kalendorinių dienų nuo tinkamai užpildyto prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos arba jiems priimti reikalingų auditų ir (ar) patikrinimų atlikimo dienos, jeigu kituose šio įstatymo straipsniuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nenustatyta kitaip.

Jeigu sprendimo priėmimas yra susijęs su didelės apimties dokumentų patikrinimu arba auditų ir (ar) patikrinimų atlikimu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas Agentūros sprendimu gali būti vieną kartą pratęstas 30 kalendorinių dienų. Šiuo atveju Agentūra, priėmusi sprendimą pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, privalo iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos pranešti pareiškėjui apie termino pratęsimą ir priežastis, dėl kurių terminas buvo pratęstas.

Jeigu į tinkamai užpildytą prašymą išduoti pažymėjimą, patvirtinimą, leidimą ar aviacijos specialisto licenciją, pateiktą kartu su visais pažymėjimui, patvirtinimui, leidimui ar aviacijos specialisto licencijai išduoti reikalingais dokumentais, neatsakoma per šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą terminą, atsakymo dėl pažymėjimo, patvirtinimo, leidimo ar aviacijos specialisto licencijos išdavimo nepateikimas nelaikomas pažymėjimo, patvirtinimo, leidimo ar aviacijos specialisto licencijos išdavimu.

Kariuomenės vadas įgyvendina karinės aviacijos politiką ir teikia Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui pasiūlymus dėl karinės aviacijos plėtros planų.

Kariuomenės vadas, suderinęs su LTSA, nustato karinės aviacijos reikalavimus šio įstatymo numatytais atvejais, taip pat yra atsakingas už karinės aviacijos, įskaitant antžeminius įrenginius ir aviacijai teikiamas paslaugas, valstybinę priežiūrą. Lietuvos kariuomenė atlieka karinės aviacijos, įskaitant antžeminius įrenginius ir aviacijai teikiamas paslaugas, valstybinės priežiūros funkcijas.

Kariuomenės vadas nustato karinės aviacijos skrydžių saugos reikalavimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, išduoda arba atsisako išduoti karinės aviacijos specialisto licencijas naudoti karinius orlaivius ir atlikti jų techninę priežiūrą, atlikti karinėms reikmėms skirtų ir skrydžių saugą užtikrinančių įrenginių techninę priežiūrą, teikti skrydžių valdymo paslaugas (toliau – karinės aviacijos specialisto licencija), išduoda karinių orlaivių tinkamumo skraidyti, karinės aviacijos skrydžiams vykdyti ir skrydžių saugai užtikrinti skirtų įrenginių tinkamumo naudoti pažymėjimus ar kitus pažymėjimus, užtikrinančius karinės aviacijos skrydžių saugos reikalavimus, ir nustato jų galiojimo terminus, sustabdo, pratęsia, panaikina karinės aviacijos specialisto licencijų ir pažymėjimų galiojimą arba panaikina galiojimo sustabdymą.

Kariuomenės vadas nustato karinių aerodromų reikalavimus.

Teisės aktų, susijusių su karinės aviacijos veikla, nustatyta tvarka kariuomenės vadas gali suteikti įgaliojimus jam pavaldiems asmenims šiame įstatyme jam nustatytiems veiksmams atlikti.

Karinės aviacijos specialisto licencija išduodama ir pratęsiama, jeigu:

Karinės aviacijos specialisto licenciją atsisakoma išduoti ir pratęsti, jeigu asmuo neatitinka bent vieno iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

Apie sprendimą atsisakyti išduoti ar pratęsti karinės aviacijos specialisto licenciją asmuo informuojamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pratęsti karinės aviacijos specialisto licenciją priėmimo dienos.

Karinės aviacijos specialisto licencijos galiojimo terminas sutampa su karinės aviacijos specialistui išduotos medicininės pažymos, atitinkančios krašto apsaugos ministro nustatytus sveikatos būklės reikalavimus, galiojimo terminu.

Karinės aviacijos specialisto licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu:

Gavus duomenų dėl šio straipsnio 5 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodytų aplinkybių, karinės aviacijos specialisto licencijos galiojimas sustabdomas tol, kol kariuomenės vadas panaikina karinės aviacijos specialisto licencijos galiojimą arba, jeigu šio straipsnio 5 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodyto tyrimo metu priimama neigiama išvada arba tyrimas yra nutraukiamas, kariuomenės vadas panaikina karinės aviacijos specialisto licencijos galiojimo sustabdymą per 3 darbo dienas nuo neigiamos išvados priėmimo ar tyrimo nutraukimo dienos. Karinės aviacijos specialisto licencijos galiojimas sustabdomas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo duomenų dėl šio straipsnio 5 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodytų aplinkybių gavimo dienos.

Gavus duomenų dėl šio straipsnio 5 dalies 4 ar 5 punkte nurodytų aplinkybių, karinės aviacijos specialisto licencijos galiojimas sustabdomas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių terminui. Karinės aviacijos specialisto licencijos galiojimas sustabdomas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo duomenų dėl šio straipsnio 5 dalies 4 ar 5 punkte nurodytų aplinkybių gavimo dienos. Jeigu per nustatytą terminą šio straipsnio 5 dalies 4 ar 5 punktuose nurodytos aplinkybės išnyksta ar yra pašalinamos, kariuomenės vadas panaikina karinės aviacijos specialisto licencijos galiojimo sustabdymą per 3 darbo dienas nuo informacijos apie aplinkybių išnykimą ar pašalinimą pateikimo.

Karinės aviacijos specialisto licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu:

Apie sprendimą sustabdyti ar panaikinti karinės aviacijos specialisto licencijos galiojimą asmuo informuojamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo sustabdyti ar panaikinti karinės aviacijos specialisto licencijos galiojimą priėmimo dienos.

Licencija, susijusi su aviacija, išduota Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių kompetentingos institucijos, kariuomenės vado sprendimu gali būti pripažinta karinės aviacijos specialisto licencija, jeigu asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir toks pripažinimas atitinka nacionalinio saugumo interesus.

Karinės aviacijos specialisto licencijų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, pratęsimo, galiojimo sustabdymo, panaikinimo ir galiojimo sustabdymo panaikinimo, taip pat šio straipsnio 10 dalyje nustatytų aviacijos specialistų licencijų pripažinimo tvarką nustato kariuomenės vadas.

Karinių orlaivių tinkamumo skraidyti, karinės aviacijos skrydžiams vykdyti ir skrydžių saugai užtikrinti skirtų įrenginių tinkamumo naudoti pažymėjimų ar kitų karinės aviacijos įrenginių pažymėjimų, užtikrinančių karinės aviacijos skrydžių saugos reikalavimus, išdavimo ir pratęsimo, galiojimo sustabdymo, panaikinimo ir galiojimo sustabdymo panaikinimo pagrindus ir tvarką nustato kariuomenės vadas.

Aerodromo apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos aerodromo apsaugos ir aerodromo triukšmo apsauginėse zonose nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

Aerodromo triukšmo apsauginė zona nustatoma viename iš Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų dokumentų, kuriuose nurodomos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, teritorijoje aplink aerodromą su dirbtine orlaivių kilimo ir tūpimo tako danga, kai kilimo ir tūpimo tako ilgis ne trumpesnis kaip 1 200 metrų. Aerodromo triukšmo apsauginė zona nustatoma, atsižvelgus į modeliavimo būdu parengtą perspektyvinį triukšmo žemėlapį, kai prognozuojamas nakties triukšmo rodiklio (Lnakties) lygis viršija 55 dBA, dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklio (Ldvn) lygis viršija 65 dBA. Perspektyvinių triukšmo žemėlapių rengimo, derinimo, tvirtinimo ir viešinimo tvarka nustatyta Vyriausybės patvirtintose Perspektyvinių triukšmo žemėlapių rengimo, derinimo, tvirtinimo, viešinimo ir triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės).

LTSA turi teisę uždrausti civilinių aerodromų apsaugos zonose, o kariuomenės vadas – karinių aerodromų apsaugos zonose įrengti arba naudoti žiburius, jeigu jie kelia pavojų orlaivių skrydžių saugai.

Statinių ir įrenginių, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 100 m ir daugiau, statyba, rekonstravimas ar įrengimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus aerodromų, radiolokatorių ir meteorologinių radiolokatorių apsaugos zonas, Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti suderinti su Agentūra ir kariuomenės vadu, o pasienio ruože ir 500 m atstumu abipus geležinkelio kelio, kuriuo vyksta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvyriausybiniuose susitarimuose nurodytų tranzitinių traukinių eismas, ašies statinių ir įrenginių, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 30 m ir daugiau, – ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba).

Kliūtys turi būti ženklinamos nakties ir dienos ženklais. Jų įrengimo ir naudojimo tvarką nustato LTSA, suderinusi su Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kariuomenės vadu.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose aerodromo triukšmo apsauginėse zonose nemokamos, kai aerodromo triukšmo apsauginės zonos nustatytos aplink esamus civilinius aerodromus, esamus ir naujus karinius aerodromus. Šios kompensacijos mokamos, kai aerodromo triukšmo apsauginės zonos nustatytos aplink naujus civilinius aerodromus ir (ar) kai, atsižvelgus į perspektyvinį triukšmo žemėlapį, aplink esamą civilinį aerodromą nustatyta aerodromo triukšmo apsauginė zona teisės aktų nustatyta tvarka padidinama, kompensacijas mokant įvertinus specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, taikomas padidėjusioje nustatytos aerodromo triukšmo apsauginės zonos dalyje.

Aplink civilinį aerodromą nustatytoje aerodromo triukšmo apsauginėje zonoje civilinį aerodromą valdanti įmonė pagal Taisykles kompensuoja triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidas įgyvendinus triukšmo mažinimo priemones esamuose gyvenamosios, poilsio, gydymo paskirties pastatuose (patalpose), bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių  mokslo paskirties pastatuose (patalpose), skirtuose švietimo reikmėms, ir kituose pastatuose (patalpose), skirtuose neformaliajam švietimui. Triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidos iš rinkliavų už naudojimąsi oro uostais kompensuojamos šioje dalyje nurodytų pastatų (patalpų) savininkams ir (ar) patikėtiniams. Triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo tame pačiame pastate (patalpoje) išlaidos kompensuojamos tik vieną kartą.

Vyriausybė nustato konkrečias triukšmo mažinimo priemones, maksimalius kompensacijų už jas dydžius, atsižvelgdama į triukšmo lygį, pastatų (patalpų) dydį ir (ar) paskirtį.

Prašymai dėl kompensacijų už triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimą pateikiami ne vėliau kaip per trejus metus nuo perspektyvinių triukšmo žemėlapių viešo paskelbimo dienos ir kompensacijos pareiškėjams išmokamos ne ilgiau kaip per 3 metus nuo prašymų patvirtinimo dienos. Prašymų nagrinėjimo tvarka ir  kompensacijų mokėjimo sąlygos nustatomos Taisyklėse. Ginčus dėl šiame straipsnyje nurodytų kompensacijų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.

Kariniai valstybės orlaiviai registruojami Lietuvos Respublikos karinių orlaivių registre.

Lietuvos Respublikos karinių orlaivių registro valdytoja yra Krašto apsaugos ministerija.

Lietuvos Respublikos karinių orlaivių registro tvarkytoją skiria Vyriausybė.

Karinių orlaivių duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos karinių orlaivių registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Karinių orlaivių skrydžių reikalavimus tvirtina kariuomenės vadas, suderinęs su Agentūra. Šie reikalavimai turi nekelti grėsmės civilinių orlaivių saugai. Karinių orlaivių eksploatavimo priežiūrą atlieka kariuomenės vadas.

Nekariniai valstybės orlaiviai registruojami Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre šio įstatymo III skyriuje nustatyta tvarka. Agentūra gali padaryti taikomų reikalavimų išimtis. Nekarinių valstybės orlaivių tinkamumo skraidyti reikalavimus tvirtina atitinkamos vidaus reikalų ar muitinės įstaigos vadovas, suderinęs su Agentūra. Šie reikalavimai turi nekelti grėsmės civilinių orlaivių saugai. Nekarinių valstybės orlaivių eksploatavimo  priežiūrą atlieka Agentūra.

Karinių orlaivių avarijos ir incidentai tiriami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Karinių orlaivių ženklinimo tvarką nustato kariuomenės vadas.

Valstybės bepiločių orlaivių, išskyrus krašto apsaugos sistemos institucijų naudojamus valstybės bepiločius orlaivius, naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Valstybės bepiločių orlaivių, kuriuos naudoja krašto apsaugos sistemos institucijos, taip pat karinei įrangai priskiriamų Lietuvos šaulių sąjungos naudojamų bepiločių orlaivių naudojimo tvarką nustato kariuomenės vadas.

Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į virš jos sausumos teritorijos, vidaus ir teritorinių vandenų esančią oro erdvę.

Vyriausybė užtikrina tinkamą Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimą, paskirstymą ir kontrolę, siekdama užtikrinti, kad civiliniai orlaiviai ją naudotų efektyviausiai, atsižvelgiant į oro erdvės poreikius nacionalinio saugumo tikslams.

Vyriausybė nustato oro erdvės pažeidimų fiksavimo ir informacijos apie užfiksuotus oro erdvės pažeidimus perdavimo tvarką.

Lietuvos Respublikos oro erdvė, nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies nuostatų, gali būti funkcinio oro erdvės bloko dalimi, kaip tai numatyta Reglamente (EB) Nr. 550/2004.

Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisykles rengia LTSA ir kariuomenės vadas, tvirtina Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos oro erdvėje vykdomi skrydžiai yra skirstomi į:

Visuomenės saugos sumetimais susisiekimo ministras nustato draudžiamąsias, ribojamąsias arba pavojingąsias zonas. Tokie sprendimai priimami LTSA teikimu, suderintu su kariuomenės vadu, arba, reaguojant į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, pagal savo pobūdį neprilygstančius agresijos aktams, – kariuomenės vado teikimu. Draudimai ir apribojimai neturi būti taikomi ilgiau, negu to reikalauja juos lėmusios priežastys.

Bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas Lietuvos Respublikos oro erdvėje, išskyrus zonas virš karinių teritorijų ir krašto apsaugos ministro nustatytu ne didesniu negu 2 km spinduliu aplink šias teritorijas bei pasienio zonoje, pagal Reglamentą (ES) 2019/947 ir Reglamentą (ES) 2021/664, suderinusi su oro eismo paslaugų teikėju, o šių reglamentų numatytais atvejais remdamasi ir Agentūros atliktu bei LTSA pateiktu oro erdvės rizikos vertinimu, nustato LTSA savo nustatyta tvarka.

Bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą (ES) 2019/947, kuriose visi arba tam tikri bepiločių orlaivių skrydžiai ribojami arba draudžiami, LTSA gali nustatyti:

Bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą (ES) 2019/947, virš karinių teritorijų ir krašto apsaugos ministro nustatytu ne didesniu negu 2 km spinduliu aplink šias teritorijas bei pasienio zonoje, suderinęs su LTSA, nustato kariuomenės vadas savo nustatyta tvarka. Bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinės zonos pasienio zonoje papildomai suderinamos su Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir valstybės saugumą, krašto apsaugos sistemos institucijos, žvalgybos institucijos, Vadovybės apsaugos tarnyba ir statutinės įstaigos turi teisę nustatyti laikinas bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą (ES) 2019/947, kuriose bepiločių orlaivių skrydžiai ribojami arba draudžiami. Šios laikinos bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinės zonos nustatomos kariuomenės vado nustatyta tvarka, suderinta su vidaus reikalų ministru ir LTSA, ir jos negali galioti ilgiau, negu to reikalauja jų nustatymą lėmusios priežastys. Atitinkamos institucijos pasirašo su vieninteliu bendros informacijos paslaugos teikėju veiklos susitarimus dėl informacijos apie laikinas bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas skelbimo.

Krašto apsaugos sistemos institucijos, žvalgybos institucijos, Vadovybės apsaugos tarnyba ir statutinės įstaigos jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis turi teisę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje:

Oro eismo paslaugas civiliniams ir valstybės orlaiviams teikia susisiekimo ministro paskirtas juridinis asmuo, turintis atitinkamą oro navigacijos paslaugų teikėjo pažymėjimą.

Oro eismo paslaugų teikimo tvarką tvirtina LTSA, suderinusi su kariuomenės vadu.

Teikiant oro eismo paslaugas galima naudoti tik tuos ryšių, navigacijos, stebėjimo ir skrydžių valdymo sistemos įrenginius, kurie atitinka LTSA nustatytus reikalavimus. Karinėje aviacijoje ir koviniam valdymui naudojamiems įrenginiams, turintiems įtakos civilinių orlaivių skrydžių saugai, taikomi LTSA nustatyti reikalavimai.

Susisiekimo ministras turi teisę sudaryti su kitų valstybių paslaugų teikėjais, turinčiais Europos Sąjungoje išduotą paslaugų teikėjo pažymėjimą, institucijomis arba tarptautinėmis organizacijomis susitarimus dėl oro eismo paslaugų teikimo ir su tuo susijusių kitų funkcijų perdavimo tam tikrose Lietuvos Respublikos oro erdvės dalyse arba prisiimti tokius įsipareigojimus iš kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų.

Oro navigacijos informacijos paslaugų teikimo tvarką nustato LTSA.

Asmenys, turintys oro navigacijos informacijos, privalo ją nemokamai teikti LTSA arba jos įgaliotam juridiniam asmeniui.

Reglamento (ES) 2019/947 18 straipsnio f punkte nurodytą informaciją teikia susisiekimo ministro paskirtas juridinis asmuo, turintis atitinkamą oro navigacijos paslaugų teikėjo pažymėjimą.

Meteorologijos paslaugas teikia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro paskirtas juridinis asmuo, turintis atitinkamą oro navigacijos paslaugų teikėjo pažymėjimą.

Susisiekimo ministras, suderinęs su aplinkos ministru, turi teisę sudaryti su kitų valstybių paslaugų teikėjais, turinčiais Europos Sąjungoje išduotą paslaugų teikėjo pažymėjimą, institucijomis arba tarptautinėmis organizacijomis susitarimus dėl meteorologijos paslaugų teikimo ir su tuo susijusių kitų funkcijų perdavimo tam tikrose Lietuvos Respublikos oro erdvės dalyse arba prisiimti tokius įsipareigojimus iš kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų.

Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro valdytoja yra Susisiekimo ministerija.

Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro tvarkytoją skiria Vyriausybė.

Orlaivis, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytą atvejį, registruojamas Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre, jeigu:

Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai tinkamumo skraidyti pažymėjimui išduoti būtina atlikti bandomuosius skrydžius.

Orlaivis 4 mėnesiams gali būti laikinai įregistruotas Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre, jeigu jo savininkas ar naudotojas yra vienas iš šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytų asmenų, tačiau ne visos sąlygos, būtinos galutiniam įregistravimui, yra patenkintos. Tam, kad orlaivis būtų laikinai įregistruotas Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre, turi būti įvykdytos ir šio straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytos sąlygos.

Orlaivio registravimas panaikinamas, jeigu:

Jeigu Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre įrašyta, kad orlaivis yra įkeistas arba areštuotas, jo registravimas negali būti panaikintas be įkaito davėjo sutikimo arba valstybės įmonės Registrų centro išrašo ar teismo rašytinio pranešimo, kad orlaivio įkeitimas arba areštas panaikintas.

Šio straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4, 5 dalys, 6 dalies 5 punktas netaikomi Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre registruojant šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytus objektus.

Bepiločių orlaivių ir bepiločių orlaivių naudotojų, nurodytų Reglamento (ES) 2019/947 14 straipsnio 1 dalyje, ir orlaivių duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro tvarkytojas fiziniams ir juridiniams asmenims neatlygintinai teikia šio registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas.

Įregistravus orlaivį, jo savininkui arba jo įgaliotam atstovui išduodamas orlaivio registravimo liudijimas.

Panaikinus orlaivio registravimą, orlaivio savininkas arba jo įgaliotas atstovas orlaivio registravimo liudijimą grąžina jį išdavusiai institucijai.

Orlaiviai, registruoti Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre, ženklinami ICAO suteiktu valstybės nacionaliniu ženklu „LY“ ir registro tvarkytojo suteiktu registravimo ženklu.

Registravimo ženklų suteikimo ir orlaivių ženklinimo tvarką nustato LTSA.

Gaminių ir dalių, aerodromų, aerodromų įrangos, oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų sistemų ir sudedamųjų dalių projektavimui, gamybai, techninei priežiūrai ir naudojimui, taip pat šią veiklą vykdantiems fiziniams ir juridiniams asmenims taikomi Reglamente (ES) 2018/1139 ir šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytuose reglamentuose nustatyti reikalavimai.

Vykdydami šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose reglamentuose numatytą fizinių ir juridinių asmenų veiklos priežiūrą, Agentūros įgalioti atstovai turi teisę nekliudomi patekti į fizinių ir juridinių asmenų patalpas, kuriose jie vykdo prižiūrimą veiklą, apžiūrėti jas ir įrangą, taip pat gauti visą informaciją ir dokumentus, kurių reikia priežiūrai vykdyti.

Aviacijos saugos valdymui užtikrinti susisiekimo ministras LTSA teikimu tvirtina valstybinę aviacijos saugos programą, kurioje numatomi aspektai, susiję su valstybės aviacijos saugos valdymo įpareigojimais, nustatytais tarptautiniuose standartuose ir rekomenduojamoje praktikoje, ir valstybinį aviacijos saugos planą, kuriame identifikuojamos aviacijos veiklos saugos rizikos ir priemonės joms mažinti, nustatomas siektinas aviacijos saugos užtikrinimo veiksmingumo lygis valstybės mastu ir jo stebėsenai užtikrinti skirti aviacijos saugos veiksmingumo rodikliai. Valstybinė aviacijos saugos programa turi būti proporcinga aviacijos veiklos mastui ir sudėtingumui ir atitikti Europos aviacijos saugos programą.

Susisiekimo ministro sudaryta Valstybinė aviacijos saugos komisija koordinuoja valstybinės aviacijos saugos programos įgyvendinimą, vykdo aviacijos saugos užtikrinimo veiksmingumo lygio stebėseną atsižvelgdama į valstybiniame aviacijos saugos plane nustatytus aviacijos saugos veiksmingumo lygio rodiklius. Prireikus Valstybinė aviacijos saugos komisija teikia pasiūlymus dėl aviacijos saugos veiksmingumo Lietuvoje stiprinimo.“

Civilinis aerodromas, taip pat jo apsaugos zonoje esantys statiniai statomi arba rekonstruojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių civilinio aerodromo ir jo apsaugos zonoje esančių statinių statybą ir rekonstravimą, nustatyta tvarka ir suderinus su Agentūra. Civilinio aerodromo vieta numatoma teritorijų planavimo dokumentuose.

Jeigu aerodromo apsaugos zonoje augantys medžiai, jų grupės ir krūmai kelia pavojų skrydžių saugai, jie kertami ar kitaip pertvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka.

Orlaivių atskridimo ir išskridimo laikas koordinuojamas vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 95/93 nuostatomis.

Įgyvendindamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą koordinavimą, susisiekimo ministras paskelbia oro uostą, kuriame darbas palengvinamas sudarant tvarkaraščius arba kuris yra koordinuojamas, nustato orlaivių atskridimo ir išskridimo laiko koordinavimo oro uostuose sąlygas ir tvarką, skiria oro uosto tvarkaraščių sudarytoją arba laiko tarpsnių koordinatorių. Susisiekimo ministrui paskyrus laiko tarpsnių koordinatorių, oro uostą valdančios įmonės vadovas koordinuojamajame oro uoste sudaro laiko tarpsnių koordinavimo komitetą.

Oro uosto laiko tarpsnių koordinatoriui netaikoma civilinė atsakomybė už žalą, padarytą vykdant Reglamente (EEB) Nr. 95/93 numatytas funkcijas, išskyrus atvejus, kai žala padaryta dėl didelio neatsargumo ar tyčios.

Tarptautinių oro uostų žemė yra valstybės nuosavybė.

Tarptautinį oro uostą valdanti įmonė, valstybės institucija ar įstaiga oro uosto žemę valdo, naudoja ir disponuoja ja turto patikėjimo teise, vadovaudamasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymu. Tarptautinio oro uosto teritorijos ribas ir plotą tvirtina Vyriausybė. Tarptautinį oro uostą valdančiai įmonei, valstybės institucijai ar įstaigai žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Vyriausybei nutarus patvirtinti tarptautinio oro uosto teritorijos ribas ir plotą. Tarptautinį oro uostą valdanti įmonė, valstybės institucija ar įstaiga šių žemės sklypų negali perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu jais užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą.

Tarptautinį oro uostą valdanti įmonė, valstybės institucija ar įstaiga turi teisę išnuomoti tarptautinio oro uosto žemės sklypus (jų dalis) su šio oro uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat juridiniams ar fiziniams asmenims, kurių veikla nesusijusi su šio oro uosto veikla, šiems asmenims nuosavybės teise priklausantiems ar jų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams, esantiems tarptautinio oro uosto teritorijoje, eksploatuoti. Kontroliuojamojoje zonoje esanti tarptautinio oro uosto žemė gali būti išnuomojama ir subnuomojama tik su šio oro uosto veikla susijusioms reikmėms. Tarptautinį oro uostą valdančios įmonės, valstybės institucijos ar įstaigos išnuomotas žemės sklypas (jo dalis), nepažeidžiant žemės nuomos sutarties sąlygų, subnuomojamas tik gavus rašytinį žemės nuomotojo sutikimą, ne aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės subnuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis už nuomos sutarties terminą.

Tarptautinio oro uosto žemės nuomos aukciono ir ne aukciono būdu tvarką, oro uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nustato ir oro uosto žemės nuomos mokesčio dydžius tvirtina Vyriausybė.

Valstybės institucijoms, kurių veikla tarptautiniame oro uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, susijusius su šių institucijų veikla, oro uosto žemė perduodama neatlygintinai naudotis Žemės įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimus perduoti neatlygintinai naudotis oro uosto žeme priima tarptautinį oro uostą valdančios įmonės, valstybės institucijos ar įstaigos vadovas.

Oro susisiekimui vykdyti vežėjas privalo turėti LTSA išduotą licenciją vykdyti oro susisiekimą.

Licencijų vykdyti oro susisiekimą išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Išduodamos šių rūšių licencijos vykdyti oro susisiekimą:

LTSA:

Licencija vykdyti oro susisiekimą išduodama tik toms įmonėms, kurios atitinka visus Reglamente (EB) Nr. 1008/2008 nustatytus reikalavimus.

LTSA, gavusi visus reikiamus dokumentus ir duomenis, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo visų dokumentų ir duomenų gavimo dienos privalo juos išnagrinėti ir priimti sprendimą išduoti licenciją vykdyti oro susisiekimą arba jos neišduoti.

LTSA, nustačiusi, kad pareiškėjas nurodė ne visus reikiamus duomenis ir (ar) pateikė ne visus reikiamus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką dokumentus, apie tai raštu praneša pareiškėjui ir nustato terminą trūkstamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Šis terminas negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo pateikti trūkstamus duomenis ir (ar) dokumentus įteikimo dienos.

LTSA priima sprendimą neišduoti licencijos vykdyti oro susisiekimą, jeigu:

LTSA priima sprendimą sustabdyti licencijos vykdyti oro susisiekimą galiojimą vykdydama Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat kai licencijos vykdyti oro susisiekimą turėtojas savo veikloje nesilaiko civilinę aviaciją reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, tarptautinių konvencijų, reglamentuojančių civilinę aviaciją, reikalavimų.

Apie licencijos vykdyti oro susisiekimą galiojimo sustabdymą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos LTSA praneša licencijos vykdyti oro susisiekimą turėtojui ir nustato terminą, per kurį licencijos vykdyti oro susisiekimą turėtojas privalo atlikti reikiamus veiksmus licencijos vykdyti oro susisiekimą galiojimo sustabdymo priežastims pašalinti. Pagal šią dalį nustatytas terminas negali būti ilgesnis kaip vieni metai nuo LTSA sprendimo sustabdyti licencijos vykdyti oro susisiekimą galiojimą priėmimo dienos.

Licencijos vykdyti oro susisiekimą galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai licencijos vykdyti oro susisiekimą turėtojas per LTSA nustatytą terminą atlieka reikiamus veiksmus licencijos vykdyti oro susisiekimą galiojimo sustabdymo priežastims pašalinti.

LTSA priima sprendimą panaikinti licencijos vykdyti oro susisiekimą galiojimą vykdydama Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat jeigu:

Orlaiviuose, skrendančiuose Lietuvos Respublikos valdomąja oro erdve, nevaldomąja oro erdve virš teritorinės jūros, Kuršių marių, virš draudžiamųjų zonų viršutinės ribos, taip pat užsienio šalių valstybės orlaiviuose, skrendančiuose Lietuvos Respublikos nevaldomąja oro erdve, turi būti:

Orlaivių, kuriuose nėra radiolokacinio atsakiklio, veikiančio „A + C“ arba „S“ režimu, išskyrus užsienio šalių valstybės orlaivius, skrydžiai Lietuvos Respublikos valdomąja oro erdve galimi tik gavus oro eismo paslaugų teikėjo leidimą oro eismo paslaugų teikėjo teikimu LTSA nustatyta tvarka. Apie suteiktus leidimus oro eismo paslaugų teikėjas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo leidimo suteikimo, praneša Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadui ar jo įgaliotam karininkui.

Orlaivių skrydžiai pasienio zonoje galimi, jeigu:

Atnaujinus vidaus sienų kontrolę, šio straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimai netaikomi visiems tarptautiniams skrydžiams.

Šio straipsnio 3 dalies reikalavimai netaikomi orlaivių skrydžiams, vykdomiems aerodromų, esančių pasienio zonoje, oro eismo zonose, ir valstybės bepiločių orlaivių skrydžiams.

Skristi draudžiamojoje arba ribojamojoje zonoje orlaiviams galima tik kariuomenės vado nustatyta tvarka.

Bepiločių orlaivių skrydžiai:

Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės civilinių orlaivių registre įregistruotų orlaivių skrydžiai leidžiami tik iš aerodromų, turinčių pagal Reglamento (ES) Nr. 139/2014 arba LTSA nustatytus reikalavimus Agentūros išduotą aerodromo pažymėjimą ar aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimą, arba į aerodromus, turinčius pagal Reglamento (ES) Nr. 139/2014 arba LTSA nustatytus reikalavimus Agentūros išduotą aerodromo pažymėjimą ar aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimą, taip pat iš lauko aikštelių arba į lauko aikšteles, kurioms yra išduotas leidimas naudoti jas skrydžiams. Ši nuostata netaikoma:

Neteko galios nuo 2023-06-01