Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras (toliau – signataras) – tautos išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, kuris nustatyta tvarka 1990 m. kovo 11 d. užpildė vardinio balsavimo kortelę, joje pasirašė, balsavo už Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“ ir po juo pasirašė.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatus ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusius asmenis, kuriems suteikiamas signataro statusas, nustato šis Įstatymas (Įstatymo priedėlis).

Signatarui išduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto pavyzdžio Signataro pažymėjimas ir Signataro ženklas.

Signataro pažymėjimus ir Signataro ženklus išduoda, jų apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.

Signataras, pateikęs pažymėjimą, turi teisę:

Signataras turi teisę raštu teikti siūlymus dėl valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų darbo gerinimo, svarstomų teisės aktų projektų. Į signataro rašytinius pasiūlymus, rekomendacijas ir pastabas atitinkamų institucijų ir įstaigų vadovai privalo atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.

Kelionėms į užsienio valstybes signataras turi teisę naudotis Lietuvos Respublikos diplomatiniu pasu.

Nepriklausomybės Akto signatarų klubas (toliau – Signatarų klubas) – įstatymų nustatyta tvarka įsteigta visuomeninė signatarus vienijanti organizacija.

Signatarų klubo buveinė yra Seimo rūmuose. Signatarų klubo buveinė išlaikoma, Signatarų klubo veikla aprūpinama reikiamomis paslaugomis ir priemonėmis Seimo kanceliarijos lėšomis.

Signataras turi teisę gauti valstybinę signataro rentą. Valstybinės signataro rentos dydis yra 38,79 procento Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.

Valstybinę signataro rentą turi teisę tomis pačiomis sąlygomis gauti ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, 1990 m. kovo 11–14 dienomis vykdę svarbią valstybinę užduotį Maskvoje.

Valstybinė signataro renta skiriama ir mokama šio Įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims.

Valstybinė signataro renta neskiriama, o paskirtoji nemokama, jeigu:

Valstybinės signataro rentos gavėjas privalo pranešti jam rentą mokančiai institucijai apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimą per 10 dienų nuo jų atsiradimo. Jeigu apie nurodytas aplinkybes laiku nepranešama ir dėl to permokama renta, permokėtos rentos suma išieškoma iš rentos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.

Kreiptis dėl valstybinės signataro rentos paskyrimo galima bet kuriuo metu po teisės gauti šią rentą įgijimo dienos.

Kreipiantis dėl valstybinės signataro rentos paskyrimo, būtina pateikti visus Valstybinės signataro rentos skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus.

Valstybinė signataro renta skiriama nuo teisės į šią rentą įgijimo dienos, tačiau už praėjusį laikotarpį mokama ne daugiau kaip už 12 mėnesių, skaičiuojant nuo dienos, kurią Socialinės apsaugos ir darbo ministerija arba jos įgaliota institucija gavo visus reikiamus dokumentus.

Valstybinę signataro našlių ir našlaičių rentą turi teisę gauti mirusio signataro (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) sutuoktinis, vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, vyresni kaip 18 metų, jeigu jie tapo neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidai), taip pat nustatyta tvarka įregistruotų švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio mokymo programų mokiniai ir dieninių ar nuolatinių studijų programų studentai iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, kurie turi teisę gauti valstybinę signataro našlaičių rentą iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai.

Valstybinę signataro našlių ir našlaičių rentą turi teisę tomis pačiomis sąlygomis gauti ir šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatų našlės ir našlaičiai.

Valstybinės signataro našlių ir našlaičių rentos dydis yra 25 procentai valstybinės signataro rentos dydžio kiekvienam šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui.

Valstybinė signataro našlių ir našlaičių renta neskiriama, o paskirtoji nemokama, jeigu:

Valstybinės signataro našlių ir našlaičių rentos gavėjas privalo pranešti rentą mokančiai institucijai apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimą per 10 dienų nuo jų atsiradimo. Jeigu apie nurodytas aplinkybes laiku nepranešama ir dėl to renta permokama, permokėtos rentos suma išieškoma iš rentos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.

Teisė gauti valstybinę signataro našlaičių rentą išlieka šio straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus atitinkantiems našlaičiams, kurie tais pačiais kalendoriniais metais baigė bendrojo ugdymo programą ir įstojo į švietimo įstaigą mokytis pagal formaliojo profesinio ugdymo programą ar studijuoti pagal nuolatinių studijų programą – laikotarpiu nuo rugsėjo 1 dienos iki dienos, kurią švietimo įstaigoje prasideda mokslo ar studijų metai pagal formaliojo profesinio ugdymo programą ar nuolatinių studijų programą, pagal kurią mokytis ar studijuoti įstojo našlaitis.

Valstybinę signataro rentą, valstybinę signataro našlių ir našlaičių rentą skiria Vyriausybė.

Valstybinę signataro rentą, valstybinę signataro našlių ir našlaičių rentą moka Seimo kanceliarija.

Seimo kanceliarija, mokėdama valstybines signataro rentas, valstybines signataro našlių ir našlaičių rentas, vadovaujasi šiuo ir kitais įstatymais bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinės signataro rentos skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Kai valstybinės signataro rentos gavėjas miršta, renta jį laidojusiems asmenims išmokama už tą mėnesį, kurį valstybinės signataro rentos gavėjas mirė, jei renta dar nebuvo išmokėta.

Valstybinės signataro rentos, valstybinės signataro našlių ir našlaičių rentos mokamos iš valstybės biudžeto.

Signatarui mirus, jo atminimas įamžinamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Signataro sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių) pageidavimu signatarai laidojami valstybės lėšomis pagal Vyriausybės patvirtintą laidojimo ceremonialą. Signataro sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių) pageidavimu laidotuves organizuoja Seimo valdybos sudaroma komisija.

Signataro kapavietė ir antkapis tvarkomi pagal Vyriausybės patvirtintą Signataro antkapio atributiką.

Šis Įstatymas, išskyrus 14 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Šio Įstatymo nustatytos valstybinės signataro rentos ir valstybinės signataro našlių ir našlaičių rentos skiriamos ir mokamos nuo 2004 m. sausio 1 d.

Aleksandras Algirdas ABIŠALA

Povilas AKSOMAITIS

Nijolė AMBRAZAITYTĖ

Aleksandras AMBRAZEVIČIUS

Laima Liucija ANDRIKIENĖ

Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS

Irena ANDRUKAITIENĖ

Kazimieras ANTANAVIČIUS

Leonas APŠEGA

Mykolas ARLAUSKAS

Rimantas ASTRAUSKAS

Zbignevas BALCEVIČIUS

Vilius BALDIŠIS

Julius BEINORTAS

Vladimiras BERIOZOVAS

Egidijus BIČKAUSKAS

Algirdas Mykolas BRAZAUSKAS

Audrius BUTKEVIČIUS

Medardas ČOBOTAS

Arūnas DEGUTIS

Juozas DRINGELIS

Algirdas ENDRIUKAITIS

Balys GAJAUSKAS

Eugenijus GENTVILAS

Bronislovas GENZELIS