Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000,

Nr. 58-1712

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO

PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2000 m. birželio 29 d. Nr. VIII-1780

Vilnius

(Žin., 1996, Nr.102-2319, Nr.121-2849, 2852; 1997, Nr.91-2272)

1

straipsnis. Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos

įstatymo

nauja redakcija

Pakeisti

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS

RESPUBLIKOS

LIETUVOS

NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS

į s t a t y m a s

I

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (santrumpa -

LRT) steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, LRT

pareigas, teises ir atsakomybę.

2.

LRT savo veiklą grindžia Visuomenės informavimo įstatymu, Viešųjų įstaigų

įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat

savo įstatais.

2

straipsnis. LRT samprata ir statusas

1.

LRT - valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne pelno institucija.

2.

LRT yra juridinis asmuo, turi antspaudą ir sąskaitas bankuose įstatymų

nustatyta tvarka.

3

straipsnis. LRT veiklos principai

informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir

pasaulio kultūros įvairove bei šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti

Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir

saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą,

bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir

pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. Rengdamas ir skelbdamas laidas,

LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais,

užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, laidose turi atsispindėti įvairios

pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę

įvairių įsitikinimų žmonės. Laidose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo

teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams.

2.

LRT transliuojamų radijo ir televizijos programų priėmimo zona aprėpia visą

Lietuvos Respublikos teritoriją.

4

straipsnis. LRT programoms keliami reikalavimai

1.

LRT programose turi būti užtikrinta temų ir žanrų įvairovė, laidos turi būti

orientuotos įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių

tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms. Programose neleidžiama įsivyrauti

vienašališkoms politinėms pažiūroms; LRT informacinėse laidose, komentaruose

pateikiama informacija turi būti subalansuota, atspindinti įvairias politines

pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios turi būti autorizuotos, patikrintos ir

išsamios.

2.

LRT programose pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat

informacinėms, pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms,

šviečiamosioms, meno laidoms. Masinė kultūra atspindima apžvalginio,

pažintinio, analitinio pobūdžio laidose.

3.

Europos kūrinių bei nepriklausomų kūrėjų garso ir vaizdo (audiovizualinių)

kūrinių LRT programose mastus nustato Visuomenės informavimo įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-2070,

2000 10 17, Žin., 2000, Nr. 94-2919 (2000 11 03)

Nr. IX-155,

2001 01 25, Žin., 2001, Nr. 16-491 (2001 02 21)

5

straipsnis. LRT teisės ir pareigos

1.

LRT yra Seimo įsteigto Lietuvos radijo ir televizijos teisių ir pareigų

perėmėja. Negali būti jokių kitų LRT dalininkų. LRT visuotinio susirinkimo

funkcijos pavedamos LRT tarybai (toliau - Taryba).

2.

LRT turi leidybos teisę, taip pat teisę nemokamai įrašinėti ir transliuoti

Seimo bei Vyriausybės posėdžius, iškilmingus valstybės aktus ir disponuoti

įrašais savo nuožiūra.

3.

LRT turi teisę teikti teleteksto paslaugas, laisvai parengti ne ilgesnes kaip

90 sekundžių trukmės informacinio pobūdžio laidas apie visuomenei reikšmingus

Lietuvos ir kitų šalių politikos ar kitokius įvykius, kultūros, sporto ar kitus

renginius, apie kuriuos pateikti informaciją visuomenei kiti transliuotojai yra

įsigiję išimtinę teisę.

4.

LRT turi teisę rengti konkursus, festivalius, konferencijas, seminarus, įkurti

meno kolektyvus, nustatyti tiesioginius ryšius su užsienio organizacijomis ir

kompanijomis, dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, organizuoti radijo

ir televizijos laidas užsieniui, susitarimų pagrindu retransliuoti užsienio

radijo ir televizijos programas, steigti filialus, korespondentų punktus,

leisti informacinius leidinius apie savo veiklą.

5.

LRT turi pirmumo teisę į naujai sukoordinuotus elektroninio ryšio kanalus

(radijo dažnius), valstybinius radijo ir televizijos transliavimo įrenginius su

naujausiomis radijo ir televizijos technologijomis. LRT turi teisę turėti 2

televizijos ir 4 radijo programas.

6.

LRT suteikia laiką Respublikos Prezidentui kalbėti šalies vidaus ir užsienio

politikos klausimais Prezidento įstatymo nustatyta tvarka. Seimo ar Vyriausybės

prašymu LRT pagal galimybes kuo greičiau suteikia laiką oficialiems Seimo ar

Vyriausybės pranešimams. LRT gali leisti kalbėti opozicijos atstovui.

7.

LRT suteikia Lietuvos tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms

bendruomenėms laiką transliuoti religines apeigas dvišaliuose susitarimuose

numatytomis sąlygomis ir tvarka.

8.

LRT suteikia laiką rinkimų metu kandidatams į Respublikos Prezidentus,

politinėms partijoms ir jų kandidatams į Seimo ar savivaldybių tarybų narius

Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų

nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

9.

LRT sudaro sąlygas darbuotojams kelti kvalifikaciją.

10.

LRT naudojamuose kanaluose neleidžiama veikti kitoms radijo ir televizijos

stotims be Tarybos leidimo.

6

straipsnis. Reklama LRT programose

1.

Reklama LRT programose transliuojama įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Reklama LRT programose draudžiama:

1)

valstybės paskelbtomis gedulo dienomis;

2)

transliuojant valstybinės reikšmės renginius;

3)

vaikams skirtose laidose.

3.

Reklamos trukmė tiek LRT televizijos, tiek LRT radijo programose neturi viršyti

15 procentų dienos transliavimo laiko.

4.

Didėjant valstybės rinkliavos LRT įplaukoms, Tarybos sprendimu reklamos laikas

palaipsniui proporcingai mažinamas iki 10 procentų dienos transliavimo laiko.

5.

LRT informacinėse ir švietimo programose ar laidose komercinė reklama

netransliuojama.

6.

Jeigu transliuojamų garso ir vaizdo kūrinių, tokių kaip vaidybiniai ar

televizijos filmai (išskyrus serialus, kelių serijų filmus, pramogines

programas ir dokumentinius filmus), trukmė yra ilgesnė negu 45 minutės, juos

reklama galima pertraukti vieną kartą per 45 minutes; papildomai šių kūrinių

transliaciją pertraukti reklamos intarpu galima tik tais atvejais, kai šių

kūrinių trukmė ne mažiau kaip 20 minučių ilgesnė negu du ar daugiau ištisi 45

minučių tarpai.

7.

LRT netransliuojami teleparduotuvės skelbimai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-2070,

2000 10 17, Žin., 2000, Nr. 94-2919 (2000 11 03)

7

straipsnis. LRT programų rėmimas

LRT

programos gali būti remiamos Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka.

8

straipsnis. LRT veiklos reikalavimai darbuotojų streikų ar ypatingų situacijų

metu

1.

Streikuojant LRT darbuotojams, radijas ir televizija privalo užtikrinti

klausytojams ir žiūrovams Tarybos nustatytą informacijos minimumą.

2.

Gaivalinių nelaimių, epidemijų, nepaprastosios ar karo padėties atveju LRT

privalo skelbti Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Konstitucinio

Teismo, Generalinės prokuratūros oficialius pranešimus.

II

SKYRIUS

LIETUVOS

NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS VALDYMAS

9

straipsnis. LRT taryba

organai yra Taryba ir administracija.

2.

Taryba yra aukščiausioji LRT valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės

interesams. Ji sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros

veikėjų. Pirmajai Tarybos, sudaromos šio įstatymo nustatyta tvarka, kadencijai

4 tarybos narius 6 metams skiria Respublikos Prezidentas; 4 narius 4 metams

skiria Seimas (2 nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4

narius kaip savo atstovus (po vieną) 2 metams skiria šios organizacijos:

Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų

asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Pasibaigus Tarybos nario įgaliojimų

laikui, jį paskyrusi ar delegavusi institucija (organizacija) naują narį skiria

6 metams.

3.

Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Jis

kviečia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai paprasta visų Tarybos

narių balsų dauguma 3 metams išsirenka Tarybos pirmininką.

4.

Tarybos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, Radijo ir televizijos komisijos

nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys,

dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, įskaitant LRT,

taip pat radijo ir televizijos stočių savininkai ir bendraturčiai.

5.

Tarybos narys negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų

laikas, išskyrus atvejus, kai:

1)

Tarybos narys atsistatydina;

2)

Tarybos narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip 4 mėnesius nedalyvauja

Tarybos darbe;

3)

Tarybos nariui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;

4)

Tarybos narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

5)

pakinta Tarybos nario paskyrimo įstatyminis pagrindas.

6.

Pasibaigus kurio nors Tarybos nario įgaliojimų laikui, šis Tarybos narys gali

būti pakartotinai skiriamas į Tarybą su sąlyga, jeigu dėl tokio paskyrimo

nesusidaro daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės.

7.

Kai Taryboje atsiranda laisva vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į

instituciją, paskyrusią ar delegavusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas

paskirti naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas

atsistatydinęs ar atšauktas Tarybos narys, pabaigos.

8.

Taryba turi teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Jeigu Taryba atsistatydina,

Tarybos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta naujai sudarytai Tarybai

susirinkus į pirmąjį posėdį. Tarybos atsistatydinimo atveju šio straipsnio 7

dalies nuostata netaikoma.

9.

Kai Taryba atsistatydina, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ne

vėliau kaip per 10 dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias ar delegavusias

Tarybos narius, prašydamas paskirti Tarybos narius.

10.

Institucijos, įgaliotos skirti Tarybos narius, privalo juos paskirti ne vėliau

kaip per 10 dienų nuo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto kreipimosi

dienos. Paskyrus visus Tarybos narius, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros

komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų organizuoja Tarybos pirmininko rinkimą.

Tarybos pirmininkas renkamas 3 metams paprasta visų Tarybos narių balsų

dauguma, jeigu nesusidaro daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės. Tarybos

pirmininko pavaduotojas renkamas ta pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu.

11.

Tarybos posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Tarybos pirmininkas, o

kai jis neina pareigų, – pirmininko pavaduotojas, savo iniciatyva arba

trečdalio Tarybos narių reikalavimu. Posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja

daugiau kaip pusė Tarybos narių. Nutarimai priimami paprasta visų Tarybos narių

balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį.

12.

Taryba dirba pagal savo pačios patvirtintą darbo reglamentą.

13.

Taryba finansuojama (apmokama už posėdžius, administracinės išlaidos) iš LRT

lėšų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1911,

2000 08 31, Žin., 2000, Nr. 78-2362 (2000 09 15), įsigalioja nuo 2000 10 01

10

straipsnis. Tarybos funkcijos, teisės ir atskaitomybė

1.

Taryba:

1)

formuoja LRT programų valstybinę strategiją;

2)

formuoja LRT programų mastus ir struktūrą, nustato LRT programų transliavimo

trukmę, kasmet tvirtina LRT programų sudėtį ir jų pakeitimus;

3)

nustato kanalų skaičių ir jų naudojimą programoms transliuoti;

4)

tvirtina LRT įstatus;

5)

prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose

transliuotojams keliamų reikalavimų;

6)

svarsto ir tvirtina LRT veiklos perspektyvinius ir kasmetinius planus;

7)

tvirtina LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas

bei jų vykdymo ataskaitas;

8)

svarsto ir tvirtina metines LRT veiklos ataskaitas;

9)

tvirtina LRT kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis,

taip pat darbuotojų, priimamų viešo konkurso tvarka, pareigybes;

10) tvirtina

konkursų LRT laidoms rengti rezultatus;

11)

steigia LRT ūkinės ir finansinės veiklos klausimams svarstyti Administracinę

komisiją;

12) tvirtina

Administracinės komisijos nuostatus;

13) skiria

Administracinės komisijos narius;

14)

nustato konkurso LRT generalinio direktoriaus (toliau - generalinis

direktorius) pareigoms tvarką;

15)

ne vėliau kaip per 15 dienų po Tarybos pirmininko išrinkimo skelbia konkursą

generalinio direktoriaus pareigoms;

16)

viešo konkurso būdu 5 metams skiria generalinį direktorių, nustato jo

atlyginimą;

17) nustato

generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių;

18) generalinio

direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia jo pavaduotojus.

negali būti generaliniu direktoriumi.

nutarimai LRT yra privalomi.

4.

Jei generalinis direktorius nesutinka su Tarybos nutarimu, jis gali kreiptis į

Tarybą su motyvuotu prašymu persvarstyti nutarimą, išskyrus Tarybos nutarimą

dėl Tarybos atsistatydinimo. Taryba privalo ne vėliau kaip per 10 dienų

svarstyti generalinio direktoriaus prašymą. Pakartotinai balsavus už tą patį

nutarimą daugiau kaip pusei visų Tarybos narių, generalinis direktorius

nutarimą privalo vykdyti.

5.

Taryba turi teisę siųsti savo atstovus į LRT administracijos bei

Administracinės komisijos posėdžius, taip pat gauti iš LRT administracijos,

Administracinės komisijos, valstybės ir savivaldybių institucijų bei

įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti.

6.

Tarybos veikla yra vieša. Tarybos reglamento numatytais atvejais gali būti

rengiami uždari Tarybos posėdžiai. Tarybos nutarimai LRT įstatų nustatyta

tvarka skelbiami LRT radijo ir (ar) televizijos laidose. LRT taryba kasmet

spaudoje paskelbia metinę veiklos ataskaitą, o Tarybos pirmininkas kartą per

metus už LRT veiklą atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-155,

2001 01 25, Žin., 2001, Nr. 16-491 (2001 02 21)

11

straipsnis. Administracinė komisija, jos funkcijos, teisės ir atskaitomybė

1.

Administracinė komisija sudaroma iš 5 narių. Administracinės komisijos narius 4

metams skiria Taryba. Administracinės komisijos nariais negali būti Seimo,

Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai,

asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir (ar) televizijos stotyse,

įskaitant ir LRT. Pasibaigus Administracinės komisijos nario kadencijai, jis

gali būti skiriamas pakartotinai, su sąlyga, jeigu dėl tokio paskyrimo

nesusidaro daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės.

2.

Administracinės komisijos nariai turi būti vadybos ir (ar) finansų

specialistai.

3.

Jeigu dėl kokių nors priežasčių Administracinės komisijos narys negali atlikti

savo pareigų arba nedalyvauja Administracinės komisijos posėdžiuose daugiau

kaip 4 mėnesius, Taryba turi teisę jį atšaukti ir į jo vietą skirti kitą

asmenį. Administracinės komisijos narys turi teisę atsistatydinti.

4.

Administracinė komisija veikia pagal Tarybos patvirtintus nuostatus.

5.

Administracinės komisijos nariai išsirenka pirmininką, kuris ne rečiau kaip

kartą per 2 mėnesius šaukia Administracinės komisijos posėdžius. Posėdis

teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė Administracinės komisijos narių.

Administracinė komisija išvadas priima paprasta Administracinės komisijos narių

balsų dauguma.

6.

Administracinė komisija atlieka šias funkcijas:

1) teikia

išvadas Tarybai dėl LRT veiklos perspektyvinių ir kasmetinių planų ekonominio

bei finansinio pagrįstumo;

2) teikia

išvadas Tarybai dėl LRT metinių pajamų ir išlaidų sąmatos bei jos

vykdymo ataskaitos;

3) teikia išvadas Tarybai dėl

bankų kreditų, garantijų suteikimo bei įsipareigojimų vykdymo;

4) teikia

išvadas Tarybai sudarant sutartis dėl investicijų, jei sandorio suma yra ne

mažesnė kaip 100 000 litų;

5) teikia išvadas dėl konkursui

pateiktų LRT laidų projektų finansinio pagrįstumo;

6) teikia išvadas generaliniam

direktoriui dėl lėšų, kurios nėra numatytos patvirtintoje LRT sąmatoje,

panaudojimo;

7) teikia išvadas generaliniam

direktoriui dėl sutarties su LRT darbuotojų profesinėmis sąjungomis projekto

ekonominio pagrįstumo;

8) konsultuoja

Tarybą ir generalinį direktorių finansų klausimais;

9) gali siūlyti

Tarybai inicijuoti LRT ar atskirų jos padalinių ūkinės ir finansinės veiklos

auditą.

7.

Administracinė komisija turi teisę siųsti savo atstovą į LRT administracijos

posėdžius, gauti iš LRT administracijos ir Tarybos informaciją, būtiną savo

funkcijoms atlikti.

8.

Administracinė komisija yra finansuojama iš LRT lėšų Administracinės komisijos

nuostatų nustatyta tvarka.

9.

Administracinė komisija ne rečiau kaip kartą per metus už savo veiklą

atsiskaito Tarybai LRT įstatų nustatyta tvarka.

12

straipsnis. Generalinis direktorius

1.

LRT vadovauja ir atstovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius

atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, taip pat už

Tarybos nutarimų įgyvendinimą.

2.

Generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams skiria Taryba daugiau kaip

pusės visų Tarybos narių balsų dauguma. Negavus tokio balsų skaičiaus,

rengiamas naujas konkursas.