Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas

Aptvarai medžiojamiesiems gyvūnams laikyti – teritorijos, aptvertos taip, kad medžiojamieji gyvūnai, kuriems laikyti šie aptvarai yra paruošti, negalėtų iš jų pabėgti, o laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai negalėtų į juos patekti.

Atrankinė medžioklė – medžiojamųjų gyvūnų medžiojimas pagal tam tikrą eiliškumą, siekiant užtikrinti, kad, nesant natūralios atrankos ar jai susilpnėjus, būtų atrenkami ir laiku sumedžiojami silpni individai, o gerai besivystantys, perspektyvūs žvėrys – saugomi.

Bendro naudojimo medžioklės plotai – medžiotojų asociacijos arba pavienių medžiotojų poreikiams tenkinti skirti medžioklės plotai.

Biotechninės priemonės – specialių želdinių ir pasėlių veisimas, specialūs miško kirtimai, papildomas medžiojamųjų gyvūnų šėrimas, dirbtinių lizdaviečių įrengimas ir kitos priemonės, gerinančios natūralias medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas.

Leidimas medžiojamųjų gyvūnų ištekliams naudoti – dokumentas, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikia teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete.

Licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti – dokumentas, suteikiantis teisę sumedžioti jame nurodytą medžiojamąjį gyvūną tam tikru laikotarpiu.

Medžiojamieji gyvūnai – laukiniai gyvūnai, kurie Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse yra priskirti medžiojamiesiems dėl visuomeniniais ir asmeniniais tikslais grindžiamos vertės ir atsižvelgiant į šalies medžioklės kultūros tradicijas. Medžiojamieji gyvūnai yra ribotos civilinės apyvartos objektai.

Medžioklė – medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas vadovaujantis šiuo Įstatymu, kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei šalies medžioklės kultūros tradicijas.

Medžiojimas – laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant.

Medžioklės įrenginiai – įrenginiai, reikalingi saugiai, sėkmingai ir etiškai medžioti bei vykdyti medžiojamųjų gyvūnų atranką:

Medžioklės plotai – žemės, miškų ir vandens telkinių plotai, kuriuose šio Įstatymo nustatyta tvarka gali būti medžiojama.

Medžioklės plotų naudojimas – medžiojimas ir su juo susijusi veikla medžioklės plotuose taikant biotechnines priemones, statant ir eksploatuojant medžioklės įrenginius, įgyvendinant medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemones, saugant medžiojamuosius gyvūnus nuo neteisėto naudojimo.

Medžioklės plotų naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, galintis būti laukinės gyvūnijos išteklių naudotoju pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą ir turintis šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.

Medžioklės plotų vienetas – vientisa medžioklės plotų teritorija, kuri sudaryta vadovaujantis medžioklėtvarkos principais šio Įstatymo nustatyta tvarka ir kurioje planuojamas ir organizuojamas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimas.

Medžioklės plotų vienetų sudarymas – teritorijos, kurioje fizinis ar juridinis asmuo turėdamas leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete gali planuoti ir organizuoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą bei medžiojamųjų gyvūnų apsaugą, ploto ir ribų nustatymas.

Medžioklės trofėjai – teisėtai sumedžiotų gyvūnų dalys, kurios matuojamos ir vertinamos pagal Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) medžioklės trofėjų vertinimo formules arba kitas vertinimo sistemas.

Medžioklėtvarka – kompleksas priemonių, projektuojamų medžioklės plotams naudoti bei medžiojamųjų gyvūnų ištekliams saugoti, gausinti bei medžioti.

Medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas – medžiotojas, įrašytas į aplinkos ministro nustatytos formos medžioklės lapą medžioti ir esantis šiame dokumente nurodytu laiku nurodytame medžioklės plotų vienete.

Medžiotojas – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje.

Medžiotojų asociacija – Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos piliečių ir (ar) užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti ir įgyvendinti.

Mokslo ir mokymo medžioklės plotai – biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigų naudojami medžioklės plotai, kuriuose vykdomi laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės moksliniai tyrimai, studentų, medžiotojų arba siekiančių jais tapti asmenų mokymas.

Neblaivumas – etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) yra 0,41 promilės ar daugiau.

Žuvininkystės tvenkiniai – vandens telkiniai, kuriuose pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytus kriterijus veisiamos ir auginamos žuvys.

Profesionalios medžioklės plotai – miškų urėdijos prižiūrimi ir profesionaliai tvarkomi medžioklės plotai, kuriuose įgyvendinamos specialios medžiojamųjų gyvūnų populiacijų gausinimo priemonės bei plėtojamas medžioklės turizmas.

Smulkieji medžiojamieji gyvūnai – visi medžiojamieji gyvūnai, išskyrus kanopinius žvėris, rudąsias meškas, vilkus, lūšis ir kurtinius.

Laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei.

Laisvėje esantys medžiojamieji gyvūnai, kurie laikantis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų buvo pagauti arba nušauti, tampa juos pagavusio ar nušovusio medžioklės plotų naudotojo nuosavybe, išskyrus medžioklės trofėjus, kurie nuosavybės teise priklauso medžiojamąjį gyvūną sumedžiojusiam asmeniui.

Nelaisvėje laikomi medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise priklauso juos įsigijusiam fiziniam arba juridiniam asmeniui.

Teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos apsaugos departamentas, išduodamas leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.

Medžiojamųjų gyvūnų, laikomų ir naudojamų nelaisvėje pagal su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba suderintas ir aplinkos ministro patvirtintas Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, išteklių naudojimo teisė priklauso šių gyvūnų savininkui.

Sodybose ir negyvenamuose pastatuose bei jų priklausiniuose šių objektų savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę, nepaisydami Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytų medžioklės terminų, naudodami šiose taisyklėse numatytas leistinas gaudymo priemones, gaudyti bei pasiimti tų rūšių plėšriuosius medžiojamuosius žvėris, kuriems minėtose taisyklėse yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas. Ši veikla nelaikoma medžiojimu, ir ją vykdantis asmuo neprivalo būti medžiotojas.

Medžioklės plotų naudotojai įgytus laukinių medžiojamųjų gyvūnų išteklius gali sunaudoti savo reikmėms arba realizuoti Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

Aplinkos ministerija:

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su Aplinkos ministerija nustato veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimus.

Neteko galios nuo 2010-07-01

Savivaldybės:

Medžiotojų asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius:

Medžioklės plėtra, medžioklėtvarkos projektų rengimas, kai kurios medžiojamųjų gyvūnų išteklių apsaugos ir gausinimo bei medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonės finansuojamos iš lėšų, gautų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, kuriuos moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, įgiję teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose, išskyrus biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigas, vykdančias laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus bei studentų mokymą. Mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą dydis priklauso nuo medžioklės plotų vienete potencialiai galimų išgauti (sunaudoti) medžiojamųjų gyvūnų išteklių kiekio ir apskaičiuojamas pagal medžioklės plotų dydį ir šių plotų tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis.

Mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą objektus, šio mokesčio mokėjimo tvarką bei jį administruojančias institucijas nustato Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, Mokesčių administravimo įstatymai bei kiti teisės aktai.