Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas

Neteko galios nuo 2010 m. balandžio 27 d.

Ūkininkas - asmuo, besiverčiantis prekine žemės ūkio produkcijos gamyba ir naudojantis šiai veiklai žemės ūkio paskirties žemę.

Nelaimingas atsitikimas darbe - ūmus darbuotojo sveikatos pakenkimas dėl trumpalaikio darbo aplinkos pavojingo, kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio, kai darbuotojas netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl to miršta.

Profesinė liga - darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl darbo aplinkos kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga.

Darbo vieta - vieta, kur darbuotojas dirba arba privalo dirbti darbo sutartyje sulygtą darbą.

Žalos atlyginimo mokėtojai - juridiniai ir fiziniai asmenys, pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus privalantys mokėti nukentėjusiajam žalos atlyginimą dėl sveikatos sužalojimo darbe, susirgimo profesine liga ar jo mirties.

Nukentėjusysis - asmuo, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga, jeigu jis pagal šį įstatymą turi teisę gauti žalos atlyginimą.

Netektas dalyvumas – procentais išreiškiamas sumažėjęs asmens pajėgumas veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba dėl susirgimo profesine liga. Jeigu nukentėjusysis miršta dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar dėl profesinės ligos, laikoma, kad netekta 100 procentų dalyvumo. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga netekto dalyvumo procentą nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nukentėjusiajam dėl kelių įvykių nustatomas netekto dalyvumo procentas dėl kiekvieno įvykio atskirai.

Netekto dalyvumo koeficientas (d) – vieneto dalimis išreiškiamas dydis, apskaičiuojamas netekto dalyvumo procentą dalijant iš 100.

Vidutinis šalies darbo užmokestis (D) – ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme.

Kompensavimo koeficientas (k) – nukentėjusiojo vidutinio darbo užmokesčio (šio įstatymo 11 straipsnis) santykis su mėnesių, pagal kuriuos apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, einamųjų metų draudžiamųjų pajamų vidurkiu. Tuo atveju, kai nukentėjusiojo dėl susirgimo profesine liga asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, nustatytas socialinio draudimo pensijos byloje, didesnis negu kompensavimo koeficientas, taikomas asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, nustatytas socialinio draudimo pensijos byloje. Iki 1995 metų kompensavimo koeficientui apskaičiuoti vietoj draudžiamųjų pajamų imamas Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytas atitinkamo mėnesio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, o iki 1991 metų – vidutinis atitinkamų metų mėnesinis darbo užmokestis. Jei nukentėjusiojo vidutinio darbo užmokesčio nėra ar jo negalima nustatyti arba taip apskaičiuotas kompensavimo koeficientas yra mažesnis už 0,35, laikoma, kad kompensavimo koeficientas lygus 0,35. Kompensavimo koeficientas negali būti didesnis už 3.

Šis įstatymas taikomas:

Lietuvos Respublikos nuolatiniams gyventojams, kurių sveikata buvo sužalota arba kurie dėl to mirė ar susirgo profesine liga dirbdami užsienyje esančiose įmonėse, Lietuvos Respublikai prisijungus prie tarptautinių konvencijų arba sudarius tarptautines sutartis dėl žalos atlyginimo, žala atlyginama tarptautinėse sutartyse nustatyta tvarka.

Įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkinės bendrijos, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės organizacijos (toliau - įmonė), ūkininkai, dėl kurių kaltės buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata arba dėl to jis mirė, susirgo profesine liga, privalo atlyginti šiame įstatyme nustatytą žalą, jeigu tai įvyksta:

Nelaimingas atsitikimas, įvykęs ne dėl darbuotojo kaltės, įprastiniu, tiesioginiu maršrutu jam vykstant į darbą arba grįžtant iš darbo, prilyginamas nelaimingam atsitikimui darbe. Išlaidas, patirtas išmokant žalos atlyginimą, įmonė ar ūkininkas atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja iš atsakingo už padarytą žalą juridinio ar fizinio asmens – nelaimingo atsitikimo kaltininko.

Juridiniai ir fiziniai asmenys, atsakingi už žalos atlyginimą dėl nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo darbe, susirgimo profesine liga ar jo mirties, privalo atlyginti su darbo užmokesčio ar jo dalies netekimu susijusią žalą, apskaičiuotą šio įstatymo nustatyta tvarka, taip pat atlyginti nukentėjusiajam kitus nuostolius (papildomas išlaidas), turėtus dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga (pagerintas maitinimas, protezavimas, slauga, gydymo išlaidos ir kt.).

Šiame straipsnyje nurodytas žalos atlyginimas mokamas nepaisant nukentėjusiojo gaunamų kitų pajamų.

Jeigu nukentėjusysis dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos miršta, teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties. Žala atlyginama:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims žalos atlyginimas, kuris lygus periodinei netekto dalyvumo kompensacijai (šio įstatymo 13 straipsnis), padalytai iš vienetu padidinto šio straipsnio 1 dalyje nustatytų asmenų skaičiaus, mokamas kas mėnesį.

Šiame straipsnyje nurodyta žala atlyginama nepaisant žalos atlyginimo gavėjų gaunamų kitų pajamų.

Jeigu paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltės laipsnį, žalos atlyginimas turi būti sumažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą turi būti atmetamas, jei Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kitaip.

Žala visais atvejais neatlyginama, jeigu:

Jeigu nukentėjusysis neteko iki 20 procentų (imtinai) dalyvumo, jam išmokama 10 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio dydžio vienkartinė netekto dalyvumo kompensacija; jeigu nukentėjusysis neteko daugiau negu 20, bet mažiau negu 30 procentų dalyvumo, jam išmokama 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio dydžio vienkartinė netekto dalyvumo kompensacija.

Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas dauginant nukentėjusiojo kompensavimo koeficientą (k) (šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) iš 50,43 procento vidutinio šalies darbo užmokesčio (D) (šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalis), galiojusio teisės į vienkartinę netekto dalyvumo kompensaciją atsiradimo mėnesį, t. y. pagal formulę k × 0,5043 × D.

Jeigu nukentėjusiajam netektas dalyvumas nustatytas neterminuotai, jam išmokama trigubai didesnė vienkartinė netekto dalyvumo kompensacija, negu nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Vienkartinė netekto dalyvumo kompensacija gali būti išmokama lygiomis dalimis, bet ne ilgiau kaip per metus. Nuo neišmokėtos per vienkartinės netekto dalyvumo kompensacijos mokėjimo dalimis laikotarpį sumos skaičiuojami ir mokami delspinigiai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir dydžiais.

Jeigu nukentėjusiajam, kuriam jau buvo išmokėta vienkartinė netekto dalyvumo kompensacija (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vienkartinė netekto darbingumo kompensacija) (toliau kartu – vienkartinė netekto dalyvumo (darbingumo) kompensacija), netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) procentai pasikeičia, bet neviršija šiame straipsnyje nustatytų dydžių, o naujai apskaičiuota vienkartinė netekto dalyvumo kompensacija yra didesnė už gautąją, išmokamas iš naujo apskaičiuotos ir jau išmokėtos netekto dalyvumo (darbingumo) kompensacijos skirtumas.

Šiame straipsnyje nurodyta vienkartinė netekto dalyvumo kompensacija mokama nepaisant nukentėjusiojo gaunamų kitų pajamų.

Vienkartinė netekto dalyvumo kompensacija skiriama pasibaigus Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) sprendimo dėl dalyvumo lygio (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo dėl darbingumo lygio) dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos nustatymo apskundimo terminui. Jeigu šis sprendimas yra apskundžiamas Agentūrai Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, Agentūra ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos apie tai raštu praneša (arba šie duomenys teikiami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba).