Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 16, 17, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 31, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2012, Nr. 127-6391

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINIO

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 16, 17, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 31, 36

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2012 m. spalio 17 d. Nr. XI-2302

Vilnius

(Žin., 1991, Nr.

17-447;

2004, Nr. 171-6295;

2005, Nr. 71-2557,

Nr. 144-5235,

Nr. 144-5236,

Nr. 153-5642;

2006, Nr. 57-2024,

Nr. 72-2673;

2007, Nr. 138-5651,

Nr. 138-5652;

2008, Nr. 131-5025,

Nr. 135-5236,

Nr. 149-6019;

2009, Nr. 25-972,

Nr. 77-3171,

Nr. 93-3981,

Nr. 141-6197,

Nr. 159-7208,

Nr. 159-7209;

2010, Nr. 67-3343,

Nr. 76-3867,

Nr. 81-4227,

Nr. 86-4517,

Nr. 137-7003,

Nr. 145-7423,

Nr. 145-7424;

2011, Nr. 86-4161,

Nr. 160-7561,

Nr. 160-7562,

Nr. 160-7563;

2012, Nr. 6-180,

Nr. 83-4343)

1

straipsnis. 2 straipsnio 12 dalies pakeitimas

2

straipsnio 12 dalyje išbraukti žodį „sveikatos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„12.

Valstybinis socialinio draudimo fondas (toliau – Fondas) – šio

įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir

materialiniai ištekliai, kurie yra įtraukiami į apskaitą nuo valstybės ir

savivaldybių biudžetų atskirtame Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete

ir yra naudojami valstybiniam socialiniam pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo

bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimui finansuoti,

valdyti ir administruoti.“

2

straipsnis. 3 straipsnio 5 punkto pakeitimas

Pakeisti

3 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5)

sveikatos draudimas, kai draudėjas draudžia sveikatos priežiūros paslaugoms ir

kompensacijoms, numatytoms Sveikatos draudimo įstatyme. Sveikatos draudimas

vykdomas Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“

3 straipsnis. 4 straipsnio 1, 5, 10 dalių pakeitimas

ir 9, 11 dalių pripažinimas netekusiomis galios

1.

Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„1. Šio įstatymo 3

straipsnio 1–4 punktuose nustatytų rūšių socialiniu draudimu privalomai

draudžiami:“.

2.

Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5.

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio

įstatyme (toliau šioje dalyje – nuolatiniai Lietuvos gyventojai), kurie nėra

išvardyti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir gauna pajamas pagal autorines

sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, kaip ši sąvoka apibrėžta Gyventojų

pajamų mokesčio įstatyme (toliau šioje dalyje – Lietuvos vienetas), privalomai

draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos

dalims (šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), ligos ir motinystės socialiniu

draudimu (šio įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), išskyrus atvejus, kai tokios

pajamos gaunamos verčiantis individualia veikla. Nuolatiniai Lietuvos

gyventojai, gaunantys pajamas iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, kaip šios

sąvokos apibrėžtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, iš draudėjo – Lietuvos

vieneto, su kuriuo jie nesusiję darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais

santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio

įstatyme, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir

papildomai pensijos dalims (šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), ligos ir

motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir

motinystės (tėvystės) išmokoms gauti (šio įstatymo 3 straipsnio 2 punktas),

išskyrus atvejus, kai tokios pajamos gaunamos verčiantis individualia veikla.

Nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie verčiasi atitinkama (kūrybine,

atlikėjo ar sporto) individualia veikla, taikomos šio straipsnio 3 dalies

nuostatos. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir asmenims, kuriems

vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos

Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais taikomi Lietuvos

Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.“

3.

4 straipsnio 9 dalį pripažinti netekusia galios.

4.

Pakeisti 4 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10.

Pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (šio

įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) privalomai draudžiami operatyvinės veiklos

slaptieji dalyviai, kuriems pagal su jais sudarytas rašytines slapto

bendradarbiavimo sutartis mokamas atlygis, – šiose sutartyse nustatytu slapto

bendradarbiavimo laikotarpiu.“

5.

4 straipsnio 11 dalį pripažinti netekusia galios.

4

straipsnis. 5 straipsnio 3 dalies pakeitimas

5

straipsnio 3 dalyje išbraukti žodžius „Meno kūrėjo statusą turintys asmenys

privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami Sveikatos draudimo įstatymo

nustatyta tvarka“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„3.

Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte, pagrindinei

socialinio draudimo pensijos daliai draudžiami valstybės lėšomis. Asmenys,

nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose, draudžiami

valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų

pajamų. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo valstybės tarnautojo ar profesinės

tarnybos kario 0,5 pareiginės algos arba pagal delegavimo sutartį deleguoto

asmens 0,5 darbo užmokesčio, arba Respublikos Prezidento 0,5 darbo užmokesčio.

Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 punktuose,

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse

nustatyta tvarka draudžiami valstybės lėšomis pagrindinei ir papildomai

socialinio draudimo pensijos dalims ir nedarbo socialiniu draudimu,

skaičiuojant pensijų ir nedarbo socialinio draudimo įmokas nuo Vyriausybės

patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Meno kūrėjo statusą turintys

darbingo amžiaus asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir

papildomai pensijos dalims (šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), ligos ir

motinystės socialiniu draudimu (šio įstatymo 3 straipsnio 2 punktas) valstybės

lėšomis nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos tuo atveju,

jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų. Meno kūrėjo statusą turintys darbingo

amžiaus asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per kalendorinius metus mažesnė

už atitinkamų metų 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų,

draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos

dalims (šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), ligos ir motinystės socialiniu

draudimu (šio įstatymo 3 straipsnio 2 punktas) nuo Vyriausybės patvirtintos

minimaliosios mėnesinės algos, sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki 12

Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų socialinio draudimo įmokų

sumą. Draudžiant valstybės lėšomis, įmokas moka valstybės biudžeto asignavimų

valdytojas pagal patvirtintus draudėjo ir apdraustojo tarifus.“

5

straipsnis. 16 straipsnio 7, 8, 9 ir 10 dalių pakeitimas

1.

16 straipsnio 7 dalyje po žodžių „priskaičiuotų delspinigių“ įrašyti žodį

„palūkanų“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„7.

Į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir

priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties

terminas yra 5 metai. Už laiku nesumokėtų įmokų, delspinigių ir baudų skolos

sumokėjimo atidėjimo laikotarpį mokamos palūkanos, kurių dydį nustato finansų

ministras Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus

skolos pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo

grąžinimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos. Padidintos palūkanos

skaičiuojamos iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos).

Padidintų palūkanų dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas

dydžiui.“

2.

Pakeisti 16 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8.

Teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas

atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai,

palūkanos ir baudos turėjo būti sumokėtos. Priverstinio išieškojimo senaties

terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku

nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas

atsiradimo dienos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo

2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir

baudų skoloms.“

3.

16 straipsnio 9 dalyje po žodžio „delspinigių“ įrašyti žodį „palūkanų“ ir šią

dalį išdėstyti taip:

„9.

Suėjus laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo

senaties terminui, pasibaigia ir su jomis susijusių priskaičiuotų delspinigių,

palūkanų ir (ar) baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas.“

4.

16 straipsnio 10 dalyje po žodžio „delspinigių“ įrašyti žodį „palūkanų“ ir šią

dalį išdėstyti taip:

„10.

Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus laiku nesumokėtų

socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio

išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos, o priverstinio išieškojimo senaties

terminas nutraukiamas. Nutrauktas priverstinio išieškojimo senaties terminas

prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas

priverstinio išieškojimo senaties terminui nutraukti. Iki senaties termino

nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas.“

6

straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti

17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„17

straipsnis. Socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir

baudų priverstinio išieškojimo būdai

1.

Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo

įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka

tokiais būdais:

1)

duodami nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas,

delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito

įstaigoje Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka;

2)

duodami nurodymą skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos ar pašalpos

mokėtojui išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius,

palūkanas ir baudas į Fondą;

3)

duodami nurodymą kredito įstaigai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius,

palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo indėlių kredito įstaigoje ir priklausančių

palūkanų;

4)

inicijuodami bankroto bylų iškėlimą.

2.

Fondo valdybos teritoriniai skyriai skolos išieškojimui užtikrinti gali:

1)

duoti nurodymus Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms nutraukti pinigų

išdavimą bei pervedimą iš draudėjų sąskaitų, jeigu jie skolingi ir nemoka

socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip 3 mėnesius;

2)

kreiptis dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo

Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;

3)

areštuoti draudėjo turtą, jeigu Fondui nesumokėtos socialinio draudimo įmokos,

baudos, palūkanos ir (ar) delspinigiai.

3.

Fondo valdybos teritoriniai skyriai įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų

išieškojimą gali perduoti antstoliams.“

7

straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti

21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„21

straipsnis. Fondo administravimo įstaigų santykiai su kredito įstaigomis,

mokėjimo įstaigomis ir kitomis įstaigomis, įmonėmis ir

organizacijomis

1.

Lietuvos Respublikoje veikiančios kredito įstaigos, mokėjimo įstaigos ir kitos

įstaigos, įmonės ar organizacijos Fondo lėšų apyvartos operacijas atlieka

nemokamai.

2.

Kredito įstaiga Fondo administravimo įstaigos nurodymą nurašyti iš šioje

kredito įstaigoje asmens atidarytos sąskaitos laiku nesumokėtas socialinio draudimo

įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas privalo įvykdyti per Mokėjimų įstatyme nustatytą mokėjimo nurodymo įvykdymo

terminą. Kredito įstaiga Fondo administravimo įstaigos nurodymą nurašyti iš

šioje kredito įstaigoje esančio asmens indėlio su priklausančiomis palūkanomis

nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas

privalo įvykdyti pagal pirmą indėlininko pareikalavimą arba suėjus indėlio

terminui. Fondo administravimo įstaigos nurodymas nurašyti iš šioje kredito įstaigoje

atidarytos asmens sąskaitos nesumokėtas socialinio draudimo įmokas,

delspinigius, palūkanas ir baudas turi būti priimamas bei vykdomas ir tada, kai

draudėjo sąskaitoje nėra pinigų ar yra mažesnė negu nurašytina pinigų suma.

Tokiu atveju nurašymas turi būti atliekamas dalimis tol, kol iš draudėjo

sąskaitos bus nurašyta visa nurodyta suma. Fondo administravimo įstaigos

nurodymas nurašyti iš šioje kredito įstaigoje esančio asmens indėlio su

priklausančiomis palūkanomis laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas,

delspinigius, palūkanas ir baudas turi būti priimamas bei vykdomas ir tada, kai

draudėjo indėlio suma yra mažesnė negu nurašytina pinigų suma. Tokiu atveju

nurodymas nurašyti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius,

palūkanas ir baudas įvykdomas tokia dalimi, kokio dydžio yra asmens indėlis

kartu su priklausančiomis palūkanomis. Fondo administravimo įstaigos sumažina

nurodyme, kuris jau pateiktas kredito įstaigai, numatytą nurašyti sumą, jei

laiku nesumokėtos socialinio draudimo įmokos, neginčytini delspinigiai,

neginčytinos palūkanos ir neginčijamos baudos iš dalies padengiami kitokiu

būdu. Šiuo atveju Fondo administravimo įstaigos apie reikalavimo sumažinimą

nedelsdamos praneša kredito įstaigai, o ši pateiktą nurodymą vykdo patikslindama

sumas.

3.

Jeigu kredito įstaigai yra pateiktas Fondo administravimo įstaigos nurodymas

priverstine tvarka nurašyti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas,

delspinigius, palūkanas ir baudas iš draudėjo sąskaitos ir atitinkamas

antstolių patvarkymas ar kitos valstybinės institucijos sprendimas dėl

priverstinio išieškojimo, o draudėjo sąskaitoje nėra pakankamai lėšų visiems

minėtiems sprendimams ar nurodymams patenkinti, kredito įstaiga privalo vykdyti

Fondo administravimo įstaigos nurodymą, atsižvelgdama į Civilinio proceso

kodekso 754 straipsnyje nustatytą lėšų nurašymo eilę ir minėtų dokumentų

pateikimo datą. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju Fondo

administravimo įstaiga patikslina nurašytiną sumą, nurodymo pateikimo data

nesikeičia.“

8 straipsnis. 22 straipsnio 1 dalies pakeitimas

straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Fondo

valdyba nedarbo socialinio draudimo lėšas Užimtumo rėmimo įstatymo nustatytoms

aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatytais terminais ir tvarka perveda Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijai Užimtumo fondui sudaryti. Nedarbo socialinio

draudimo lėšų Užimtumo rėmimo įstatymo nustatytoms aktyvios darbo rinkos

politikos priemonėms įgyvendinti dydis nustatomas Valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu.“

straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.

Fondo valdyba nedarbo socialinio draudimo lėšas Užimtumo rėmimo įstatymo nustatytoms

užimtumo rėmimo priemonėms įgyvendinti, darbo rinkos paslaugoms teikti ir

užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms įstaigoms išlaikyti Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatytais terminais ir tvarka perveda Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijai Užimtumo fondui sudaryti. Nedarbo socialinio

draudimo lėšų Užimtumo rėmimo įstatymo nustatytoms užimtumo rėmimo priemonėms

įgyvendinti, darbo rinkos paslaugoms teikti ir užimtumo rėmimo politiką

įgyvendinančioms įstaigoms išlaikyti dydis nustatomas Valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu.“

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-126,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7932 (2012-12-29)

9 straipsnis. 25 straipsnio 7

punkto pakeitimas

Pakeisti

25 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7)

teikia Vyriausybei Fondo biudžeto projektą, Fondo metinių konsoliduotųjų

ataskaitų rinkinį, išvadas ir pasiūlymus dėl Vyriausybės patvirtintų Valstybinio

socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo

priemonių vykdymo ir laukiamų rezultatų.“

10

straipsnis. 26 straipsnio 9 ir 10 dalių pakeitimas

1.

Pakeisti 26 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9.

Fondo taryba

gali turėti visuomeninių patarėjų. Jų skaičių nustato Fondo tarybos

reglamentas. Rengdama šio įstatymo 27 straipsnio 7 punkte nurodytas išvadas,

Fondo taryba gali, o 27 straipsnio 8 punkte nurodytu atveju privalo pasitelkti ekspertus

– dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialiųjų žinių ar kurį

reikia įvertinti. Minimalius reikalavimus, keliamus ekspertų kvalifikacijai,

ekspertinių paslaugų pirkimo specialiuosius reikalavimus, taip pat mokėjimo

sąlygas, išlaidų pagrįstumo kriterijus, jų kontrolę ir kitus reikalavimus,

suderinusi su Fondo taryba, nustato ir viešuosius pirkimus Viešųjų pirkimų

įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka Fondo valdyba.“

2.

Pakeisti 26 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10.

Fondo tarybos sprendimai, pasiūlymai ir išvados skelbiami ir teikiami

socialinio draudimo valdymo sistemoje dalyvaujančioms institucijoms Fondo

tarybos reglamente nustatyta tvarka.“

11

straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

Pakeisti

27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„27 straipsnis. Fondo tarybos

kompetencija

Fondo

taryba:

1)

nagrinėja ir teikia pasiūlymus ir išvadas Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijai apie tai, kaip įgyvendinami socialinį draudimą reglamentuojantys

teisės aktai ir kaip vykdoma Fondo valdybos veikla;

2)

teikia pasiūlymus ir išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl

socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų projektų;

3)

teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinio

draudimo įmokų tarifų, asignavimų iš valstybės biudžeto skyrimo, Fondo rezervo

sudarymo;

4)

nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti

socialinio draudimo įmokų skolų ar delspinigių, viršijančių 100 tūkst. Lt,

mokėjimą;

5) svarsto ir

pateikia išvadą Fondo valdybai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai