Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymas

Įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų turinį, šių biudžetų pajamų sudarymo ir asignavimų naudojimo teisinius pagrindus, taip pat biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas, procedūras, asignavimų valdytojų pareigas, teises ir atsakomybę.

Biudžeto sandaros įstatymo tikslas – siekiant ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir socialinės Lietuvos Respublikos piliečių gerovės, užtikrinti, kad sudarant ir vykdant valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai.

Apyvartos lėšos – lėšos, kurios sudaromos iš biudžeto lėšų likučio, o kai jo nepakanka, – iš planinių pajamų ir naudojamos laikinam pajamų trūkumui padengti.

Asignavimai – valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyta lėšų suma, kurią asignavimų valdytojas turi teisę gauti iš biudžete sukauptų lėšų, pateikęs paraišką Valstybės iždą tvarkančiai institucijai arba savivaldybių administracijai, patvirtintoms programoms finansuoti.

Bendroji dotacija – valstybės biudžeto asignavimai savivaldybių biudžetams jų mokestinėms pajamoms išlyginti, išlaidų struktūros skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai, išlyginti.

Biudžetiniai metai – metai nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos.

Biudžeto išlaidos – panaudoti biudžeto asignavimai.

Biudžeto pajamos – įmokos iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įstatymų nustatytų pajamų šaltinių bei negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos).

Biudžeto perteklius arba deficitas – skirtumas tarp patvirtintų biudžeto pajamų ir asignavimų.

Ekonominė klasifikacija – biudžetų išlaidų bei asignavimų klasifikavimas pagal bendrus ekonominius lėšų paskirstymo požymius.

Finansavimas – lėšų perdavimas į asignavimų valdytojų vadovaujamų institucijų sąskaitas jų išlaidoms apmokėti arba tiesioginis šių institucijų išlaidų apmokėjimas iš biudžetų (iždo) sąskaitų.

Funkcinė klasifikacija – biudžetų išlaidų bei asignavimų klasifikavimas pagal valstybės funkcijas.

Išlaidų sąmata (sąmata) – dokumentas, kuriame pagal išlaidų ekonominę ir funkcinę klasifikaciją yra nurodytos išlaidų programoms vykdyti sumos.

Nacionalinis biudžetas – valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visuma.

Nepaprastosios išlaidos – išlaidos, skirtos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui kurti, įsigyti bei valstybės rezervams sudaryti.

Paprastosios išlaidos – išlaidos, susijusios su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų funkcionavimu ir programų vykdymu, nedidinant šių institucijų ir įstaigų ilgalaikio turto vertės.

Planuojamos biudžeto išlaidos – patvirtinti biudžeto asignavimai.

Programa – Vyriausybės patvirtintas asignavimų valdytojų dokumentas, kuriame nustatyti tikslai, uždaviniai, priemonės ir lėšos bei vertinimo kriterijai.

Savivaldybės biudžetas – savivaldybės pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams.

Specialioji programa – Vyriausybės ar savivaldybės vykdomosios institucijos tvirtinama programa, kurios įgyvendinimo išlaidos apmokamos iš nacionalinio biudžeto ir kitų įstatymų patvirtintų lėšų šaltinių arba tik iš kitų įstatymų patvirtintų lėšų šaltinių (biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas bei asignavimų valdytojų administruojamos pajamos, mokamos į biudžetą).

Specialioji tikslinė dotacija – valstybės biudžeto lėšos, remiantis priimtais įstatymais perduodamos savivaldybių biudžetams naudoti pagal tikslinę paskirtį.

Valstybės biudžetas – valstybės pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visuma sudaro Lietuvos Respublikos nacionalinį biudžetą.

Nacionalinio biudžeto pajamas sudaro visos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sukaupiamos lėšos, išskyrus skolintas lėšas. Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos gali būti tik piniginės lėšos.

Nacionalinio biudžeto asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms bei asignavimų valdytojų programoms vykdyti. Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos gali būti perskirstomi tik per nacionalinį biudžetą, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą. Kelių fondas, kaip specialioji programa, pradedamas perskirstyti per nacionalinį biudžetą nuo 2002 m. sausio 1 d.

Valstybės biudžete apskaitomos ir kitos specialiųjų programų išlaidoms apmokėti (išskyrus priskiriamas valstybės biudžeto pajamoms) įstatymų patvirtintų šaltinių lėšos.

Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra valstybės institucijų ir įstaigų, nurodytų Seimo patvirtintame valstybės biudžete, arba institucijų, kurioms asignavimus Seimo pavedimu patvirtino Vyriausybė arba kita tam Seimo įgaliota valstybės institucija, neviršydama bendros Seimo patvirtintos asignavimų sumos, vadovai.

Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių institucijų ir įstaigų, nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, arba institucijų, kurioms asignavimus savivaldybės tarybos pavedimu patvirtino savivaldybės valdyba (meras), neviršydama bendros savivaldybės tarybos patvirtintos asignavimų sumos atitinkamiems įsipareigojimams vykdyti, vadovai.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai privalo:

Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai rengia darbuotojų skaičiaus normatyvus ir suderinę su Finansų ministerija, jeigu įstatymai nenustato kitaip, tvirtina juos pavaldžių institucijų programoms vykdyti.

Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai rengia šio straipsnio 2 dalyje nurodytus normatyvus, jeigu jie nėra nustatyti teisės aktų, ir suderinę su savivaldybės administracija tvirtina juos programoms vykdyti.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas, Vyriausybės patvirtinta biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarka, atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas ir kiti biudžeto pajamų gavimą ir išlaidų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai.

Savivaldybių biudžetų teisinis pagrindas yra atitinkamų savivaldybių tarybų priimti sprendimai dėl atitinkamų biudžetinių metų savivaldybių biudžetų patvirtinimo.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojams pavaldžių institucijų išlaidų teisinis pagrindas yra asignavimų valdytojų patvirtintos šių institucijų išlaidų sąmatos, parengtos remiantis jų programomis.

Nacionalinio biudžeto sudarymo ir vykdymo metodikos klausimus tvarko Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Savivaldybės, laikydamosi Seimo patvirtintų skolinimosi limitų, Vyriausybės nustatyta tvarka gali:

Vyriausybės nustatyta tvarka biudžetiniais metais savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės beprocentės paskolos iš valstybės biudžeto laikinam pajamų trūkumui padengti, kai nepakanka šiam tikslui savivaldybės biudžeto apyvartos lėšų.

Savivaldybėms suteiktos trumpalaikės paskolos turi būti grąžintos kreditoriams sutartyse nustatytais terminais iki biudžetinių metų pabaigos.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai savo vardu negali skolintis lėšų ir prisiimti skolinių įsipareigojimų.

Už valstybės garantijų ir paskolų valdymą atsakinga Finansų ministerija.

Informacija apie valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymą, priėmimą, vykdymą, vertinimą, kontrolę turi būti aiški ir vieša, išskyrus informaciją, kuri įstatymų nustatyta tvarka yra valstybės paslaptis.

Informaciją apie patvirtintą valstybės biudžetą, jo pajamas ir asignavimus, jų vykdymą skelbia Finansų ministerija leidinyje „Valstybės žinios“ ir Finansų ministerijos interneto puslapyje.

Informaciją apie patvirtintus savivaldybių biudžetus, jų vykdymą skelbia savivaldybių administratorius vietinėse informavimo priemonėse.

Valstybės biudžeto asignavimai yra naudojami įstatymams įgyvendinti:

Viršplaninės arba nepanaudotos įmokos į biudžetą, įskaitant valstybės biudžetinių įstaigų pajamas, gautas už teikiamas paslaugas, skirtos specialiosioms programoms finansuoti einamaisiais biudžetiniais metais arba perkeltos į kitus biudžetinius metus bei negrąžintos nepanaudotų asignavimų sumos baigiamiems statybų objektams finansuoti, gali būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

Valstybės biudžete sudaromas Vyriausybės rezervas, kuris turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų sumos. Konkretų Vyriausybės rezervo dydį kasmet nustato Seimas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Vyriausybės rezervo lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu.